Kaip išmokti gimdyti ???

Labas MAMOS,

Skaitau ir nebezinau ka daryti. Uzvedziau tema kad sumazinciau savo fobija, bet ziuriu, kad isivarysiu kita. Baigiat mane uzgozti savo piktais keslais. Supratau kad norint kad sita tema butu rimta negalima juokauti. Ir beto su tokiais kai kuriu mamu pasisakymais norisi iseiti ir nebegrizti. O lankomumas rodo kad tema idomi ir mamos (busimos mamos) uzeina. Taip kad nepykit bet tema lieka.
Savo pasiteisinimui galiu pasakyti prisipazinau (jau temos pradzioje), jog neturiu vaiku ir nesilaukiu. Galejau pameluoti. Susipazinau su visomis man dvidesimt astuoni. Jauciuosi pasiruosusi vaikui. Kazkas paminejo, kad vyras stoves ir pamatys neticiuka, Dabar DAR baisiau. Siaip nezinau ar mano vyras stoves. Kas is to, kad kaip kad kurios sako, jis gerbia moteri su jo vaikuciu pilve, bet jis labai silpno skrandzio ir ziurint rodomas gimdymo programas nusisuka. As kartais irgi nusisuku. Dar klausimas, o iseidama placenta turi kvapa? Vaikas toks gleivetas gimsta ir bet ten devynis menesius auga. Durnas klausimas Turbut VEL. Bet as daznai pagalvoju.
Sakyciau tokie mano klausimai yra patys smulkiausi gimdymo procese.
Ir dar pasakysiu bijau, kad vaikas man nepatiks (kaip atrodo). Cia geras teiginys ko negalim pasakyti prie sveciu. Amerikieciu daktarai sako, kad nereikia gedytis jei vaikutis nepatiks pirma karta, nes jis gali buti melynas gleivetas(nepilnai nusluostytas) su randeliais ar berimais. Pati maciau kaip mano buvusi darbdave ziurejo i savo naujagimi. Ji bijojo jo. Matesi is akiu po to man prisipazino. Na bijojo nesulauzyti ir labia pavargusi buvo.
O siaube kiek prirasiau.

Zuzulka (ir be to kazkas paminejo jog mano nikas nezinomos kilmes. Zuzulka reiskia Boruzele ukrainietiskai )

Noriu galvoti kad Lietuvos ginekologes ir akuseres znegia i prieki Laisvai ir reiksdavos savo mintis, bet man jos yra palike labai baugu ispudi. Nenoeciau nieko klausti savo gydytojos ypac senos. Prisimenu kaip ji i mane paziurejo kai atejau po pirmo meiles karto. As po to nebenorejau praeiti pro ta poliklinika. Ir beto bijau kad joms tai labai iprastas dalykas turbut pasikartojantis daznai ir jei kas klausia gali tik nusijuokti is manes ir sakys vaikeli...

Brangioji, mazai kas ta placenta mato , ne tas tuo metu rupi, nekalbant, kad ja uostyt pultu

nelabai suprantu kai kuriu is jusu... ar jau pamirsot laikus, kai pacios buvot tik pastojusios? ar viska zinojot? zinoma, kad ne, jei nesidomejot VISAIS rupimais klausimais pries nestuma, kaip tai daro Zuzulka! kodel atsiradot supermamoj? ar tik ne del to, kad ieskojot info? juk tam mes cia ir esam, kad pasidalintumem savo patirtimi, isgyvenimais ir ivairiais "techniniais dalykais", kuriu gali pasitaikyti moters gyvenime. tad kodel smerkiat Zuzulka, klausiancia kad ir paciu keisciausiu klausimu? nejaugi vis dar gyvename tais laikais, kai klausimai buvo skirstomi i "padorius" ir "nepadorius" ? net jei kas nors paklaustu, ar jauciate malonuma, kai ginekologas jus apziurineja, nemanau, kad tai butu iskrypeliska- juk esame moterys, pripazinkime, kad esame be galo smalsios turetume nejausdamos gedos klausti absoliuciai visko, kas mums idomu, bet... del sustabarejusiu stereotipu esame priverstos atsakymu i kai kuriuos rupimus klausimus ieskoti nebent literaturoje, o tai dar ims kas nors ir pagalvos, kad esame iskrypusios, mazvaikes ar pan. galiu 100% garantuoti, kad kiekviena is jusu turi bent po viena klausima, kurio neisdrista paklausti. tai gal atejo laikas kazka keisti?

nebukit tokios ziaurios Zuzulkos atzvilgiu gyvenkime draugiskai!

Neturi

Ačiū, nuraminot Vakar kaip tik su vyru ginčijomės, kur aš jį norėčiau matyti ir kur jis norėtų būti. Įsivaizduoja esąs didžiulis specialistas ir nori dalyvauti su daktarais Bet kažkodėl tikiuosi, kad čia tik išankstinės kalbos, o eigos metu bus taip, kaip aš noriu..

na apie metus tai ten susimaisiau, nes zinot kai gimtadienis ne uz kalnu, tai ir galvoji kiek tau 28 ar jau 29. Dar tik 28. Bet jau tuoj busiu 29 iu. Ech. O vaiku dar neturiu, bijau ir noriu.


O sprantancioms labai aciu uz atsakymus.

hmmm....na nesu as iskrypusi, bet man visi sitie dalykai irgi rupi kaip ir ZUZULKAI... o draugiu, ar tuo labiau daktaro tai nepaklausi apie tai tiesiai sviesiai...... man atrodo, kad smerkiancios turetu buti tolerantiskesnes......nemanau kad jums tokie dalykai nerupejo....

Štai, pagalvojau, pirmąjį (ir, tikriausiai, paskutinį) savo pasisakymą "publikuosiu" čia. Man panašiai tiek metų, kie Zuzulkai. Kyla įvairiausių klausimų ir abejonių. Karts nuo karto paskaitinėjų tokius moteriškus rūpestėlius. Niekada negali žinoti, ko gali prireikti Tačiau iki šiol, šiaip ar taip, bet iškrypėle ar pan. nebuvau vadinama. Tokių klausimų, kuriais diskutuojate čia, gal ir nekildavo, bet egzistencinių - būti-nebūti, turėti ar ne, tikrai nebijodavau užduoti. Apie šį forumą dabar susidariau ne kokią nuomonę. (Nors tikriausiai niekam ir nesvarbu - vienu nariu daugiau ar mažiau.) Ar žinote, kaip geriausia nugalėti savo priešą (pvz., baimę)? Kuo daugiau sužinoti apie ją. Sužinoti kas vyksta, kaip vyksta, kodėl vyksta. Ne visosesame tokios "bobos su kiaušais", galinčios drąsiai nueiti pas pagimdžiusi kaimynę ir paklausti, "tai kaip tau ten buvo?". Galbūt vien todėl buriamės į tokius forumus, kur galime konsultuotis, dalintis abejonėmis, klausti, skųstis, abejoti ir pan. O kad nesi parašiusi 1000 žinučių, nereiškia, kad iš karto negalima klausti tau rūpimų dalykų. Gal žmogus vien todėl ir prisiregistravo? Nežinau, kodėl esate tokios piktos, bet nuliūdinot mane Suprantu, parašiau "ne į temą", galit nudobti mane...

forumas man yra vertingas tuom, kad galiu klausti visų dalykų, kurių dar nesu patyrusi, o kitos - jau patyrė. Tuom, kad galiu pati pasakot, apie tai, ką žinau. Tačiau yra viena sąlyga, kuri verčia mus dalintis patirtimi ir mintimis - pasitikėjimas. Būtina sąlyga - tikėjimas, kad nebus pasijuokta iš mano patirties, baimių.
Zuzulkos užvesta tema, yra akivaizdžiai siekianti prisigraibyti įvairiausių pikantiškų dalykėlių, kuriuos būtū galima aptarti galbūt visai ir nemoteriškoje kompanijoje. Ką reiškia vengiamos temos? kiekvienas gi nusistato savo ribas tuo labaiu, nesu girdėjusi, pasipasakojimo apie gimdymą vakarėlius

Bet zuzulkos baimes ryskiai su nukrypimais. Pas psichologa bandei kreiptis? Jei mano vyro mintys tokios butu- tikrai isizeisciau. Vaikas gleivetas jam slykstu butu, tai nafik man toks vyras? Maksimaliste gal as, bet mane vyras turi myleti ir dievinti, taip pat ir musu vaika. O kaip paciai mamai gali but slykstus jos vaikas nelabai isivaizduoju. Na nebent nelauktas ar mama perdem jauna. Bet jei zuzulka tau 28 m. tai jau kazkoks nukrypimas. Tikrai nuosirdziai siulau kreiptis i psichologa, nes psichika ryskiai slubuoja. Suprasciau, jei tai klausimai tik is smalsumo, bet net amzius ne tas tokiems klausimams.
Ir dar izvelgiu nepasitikejima savimi ir vyru. Gal tavo vyras per reiklus tau? Gal bijai but palikta? Gal neistikimas? Na cia kazkur tai juk yra suo pakastas. Pamastyk ta linkme, gal tada ir tokiu baimiu kaip placentos kvapas (niekad nebuciau net sugalvojus to ) ar gleivetas naujagimis neliks? Liks tik begalinis noras turet savo issvajota mazyli.

Toks vyras aisku kad atrodo iskrypes. Visiskas ligonis. Kaip kazkur Rusijoj pagavo viena iskrypeli besimasturbuojanti prie gimdyklos langu ir dar kai gimde jo dukte...
O placentos patikek, niekam nekyla mintis uostyt. Nei vaiko tevui, nei paciai gimdyvei, tad nemanau, kad kas nors i tamstos klausima atsakys