QUOTE(ast_alaus @ 2010 06 06, 13:52)
Gal ir neatsimenam, taciau zmogaus gimimas turi itin didele reiksme jo tolimesniam gyvenimui ir tam, kokiu zmogumi jis taps. Zmogaus gimimas - kertinis gyvenimo akmuo...
Kai laukiausi pirmosios nebijojau gimdymo (na, ta baime proto ribose - normalu), nes nezinojau kas manes laukia...Nors gimdymas buvo siaubingas (ir tik del to, kad as i tai per daug nesigilinau ir ne as jam vadovavau, o man, t.y. klausiausi privataus!! ginekologo nurodymu
...), pasekmes galejo buti dar baisesnes, bet jau pagimdziusi sakiau vyrui, kad vaikuciu dar bus
Laukiantis antrojo Zmogucio labai atsakingai tam ruosiausi, todel baime vel pavyko nugaleti. Su treciosios dukrytes gimimu dar kitaip - laukiau gimdymo kaip didziules sventes ir tai is tiesu buvo SVENTE! Jokio blaskymosi, jokios nezinomybes...Iki siol pamenu kiekviena jos gimimo sekunde ir megaujuosi tais prisiminimais
Taip, kad viskas cia nuo musu poziurio priklauso. Ir supratimo, kad gimdyme svarbiausia kudikis ir gimdyve ir JIE tame procese dalyvauja ir vadovauja.
Nepriestarauju jusu nuomonems
Bet tai idomi tema. Ir neissemiama.
Man irgi visi sako, kad as kazkokia kvailele, nes noriu gimdyti be epiduro
O as esu isitikinusi, kad svarbiausia pasiruosimas (zinios), teigiamas nusiteikimas ir kuo maziau baimiu. Neisivaizduoju kaip gali skaudeti, kai zinai, jog tas skausmas padeda gimti tavo vaikeliui! Kad kuo stipresnis ir daznesnis skausmas tuo arciau ta laimingoji akimirka. Aisku, tos, kurios labai bijo (nes dazniausiai prisiskaito ir prisiklauso draugiu, kurios taip pat bijojo), tegu darosi epidurus
Manau, cia kiekvienos moters pasirinkimas. Gal ir as patyrusi ta skausma kita karta noresiu su epiduru
O dabar nesuprantu kaip galimo bijoti to, ko nepajutai
Sulauziau sonkaulius ir raktikauli ir nepasakyciau, kad labai skaudejo
manau, kad gimdymo metu skausmas ne didesnis