Na, sąrėmiams patirti man užteko to laiko, kol namie buvau - nuo trečios nakties iki devintos ryto. Jausmas nekoks, bet žinau kaip "atrodo" - ir užteks. ir kaip minėjau, prieš stanginantis taip pat sumažino vaistų dozes, kad viską jausčiau pati (kaip anesteziologė su gydytoja paaiškino, kad pirmakartėms, nelabai žinančioms, kaip tas vyksta, geriau jausti pačioms). Ir jaučiau. Antrą kartą taip pat imsiu nuskausminimą, nes nemanau, kad dėl to, jog labiau kankinsiuos, kas nors pasikeis. Ir nesiruošiu savo vaikui prikaišioti (kaip vienos draugės mama), kad "aš tave skausmuose gimdžiau, o tu manęs neklausai, ir pan".
Manau, kad ta mama, kuri savo vaikui taip sake, ne galo nesuprato nei kas yra gimdymas, nei ka jaucia vaikas jo metu (juk jam taip pat skauda...) Taigi, o as gimdziau be nuskausminimo ir taip pat ketinu elgtis visus kitus kartus, kiek tik teks gimdyti. Bet cia daug kas priklauso nuo pasiruosimo (tu, kaip sakei, nesiruosei), nuo ziniu, nuo pasauleziuros... Bent del triju priezasciu man nuskausminimas butu nepriimtinas ir as jo atsisakiau. Uztas ir kyla klausimas ar galima ismokti ir pagimdyti idealiai?
Lankiau kursus, ir labai jie man tikrai padejo. O dabar stebina tokios moterys, kurios gimde pries kokius 10 metu ir tvirtina kad kursai - tai bereikalingas pinigu metimas: "as pagimdziau, ir tu pagimdysi", o vyrus laiko tik bereikalingais atributais gimdyme.
Manau kad daug lengviau gimdyt kai zinai kas vyksta tau ir tavo vaikeliui, kai zinai kaip gali padet jam greiciau isvyst si pasauly, kaip gali padeti sau. Manau kad kursai yra labai reikalingi, kad ir tam kad suzinotum ko gali pareikalaut is gydytoju, ko gali reikalaut is ligoniniu, ir is saves. Visgi gerai yra suzinot, kad gimdyve turi teise atsipalaiduot, ir nebut visada stipri, nebijot parodyt savo silpnumo.
O ismokt gimdyt : Galima, tik zinoma ne idealiai, kaip nebuna idealaus gimdymo (na beveik), taip ir nebuna idealios gimdyves, juk kiekvienai idealumas - tai skirtingas apibudinimas. Zodziu mamos nebijokit, tobulintis visada yra galimybes. Tobulekim, o svarbiausia nebijokim. Is principo tai teisingai sako: visos pagimdem ir dar pagimdysim.
Manau kad daug lengviau gimdyt kai zinai kas vyksta tau ir tavo vaikeliui, kai zinai kaip gali padet jam greiciau isvyst si pasauly, kaip gali padeti sau. Manau kad kursai yra labai reikalingi, kad ir tam kad suzinotum ko gali pareikalaut is gydytoju, ko gali reikalaut is ligoniniu, ir is saves. Visgi gerai yra suzinot, kad gimdyve turi teise atsipalaiduot, ir nebut visada stipri, nebijot parodyt savo silpnumo.
O ismokt gimdyt : Galima, tik zinoma ne idealiai, kaip nebuna idealaus gimdymo (na beveik), taip ir nebuna idealios gimdyves, juk kiekvienai idealumas - tai skirtingas apibudinimas. Zodziu mamos nebijokit, tobulintis visada yra galimybes. Tobulekim, o svarbiausia nebijokim. Is principo tai teisingai sako: visos pagimdem ir dar pagimdysim.
QUOTE |
Na, cia priklauso nuo to, ko nori. As, pvz., norejau gimdyti pati - ir visus saremius patirti, ir stangas, ir pati vaikeli isstumti, ir kvepuoti. O tai gana sudetinga. Kai gimdai su nuskausminimu, viskas atrodo paprasta, tereikia gydytoju nurodymu klausyti |
As savo mazyle irgi pagimdziau be jokiu cezariu ar nuskausminamuju ir tuo labai dziaugiuosi Juk visokios znyples, traukimai tik papildomas stresas kudikiui.. O skausmai pasimirsta vos priglaudus vaikeli prie krutines, pajutus, kaip plaka jo sirdele..
As irgi. Siandien visa diena bandziau prisiminti kokie gi baisus buvo gimdymo skausmai. Ir ne galo negalejau prismint! Lygtais tu skausmu ir nebutu buve ;D
QUOTE (auges @ Antradienis, 25 Lapkričio 2003, 2:31) |
Lankiau kursus, ir labai jie man tikrai padejo. O dabar stebina tokios moterys, kurios gimde pries kokius 10 metu ir tvirtina kad kursai - tai bereikalingas pinigu metimas: "as pagimdziau, ir tu pagimdysi", o vyrus laiko tik bereikalingais atributais gimdyme. Manau kad daug lengviau gimdyt kai zinai kas vyksta tau ir tavo vaikeliui, kai zinai kaip gali padet jam greiciau isvyst si pasauly, kaip gali padeti sau. Manau kad kursai yra labai reikalingi, kad ir tam kad suzinotum ko gali pareikalaut is gydytoju, ko gali reikalaut is ligoniniu, ir is saves. Visgi gerai yra suzinot, kad gimdyve turi teise atsipalaiduot, ir nebut visada stipri, nebijot parodyt savo silpnumo. O ismokt gimdyt : Galima, tik zinoma ne idealiai, kaip nebuna idealaus gimdymo (na beveik), taip ir nebuna idealios gimdyves, juk kiekvienai idealumas - tai skirtingas apibudinimas. Zodziu mamos nebijokit, tobulintis visada yra galimybes. Tobulekim, o svarbiausia nebijokim. Is principo tai teisingai sako: visos pagimdem ir dar pagimdysim. |
pritariu augei kursai nuostabus dalykas, pati ramiau jautiesi ir vyras nelieka nuosaly. Svarbiausia po kursu mano vyro poziuris i nestuma pasikeite 180 laipsniu kampu. Aisku y kursus su "asarom", bet paskui nereikejo ragint.
Labas,
Noreciau pradeti tema, kuri mane vargina nuo to kaiko kai pagalvojau jog reikes vaika stumti. Smarkiai. Ko as bijau, nes dar neturiu vaiku, kad labai smarkiai stumiant as apsikakosiu ir apsisisiosiu ir labai smirdes
Zinau mamos veteranes sakys vaikeli kai prasides saremiai nebegalvosi nei apie nieka aplink tave. Pasaulis neegzistuos.
Taigi tema apie ka moterys vengia sneketi po gimdymo. Ka vertetu nuslepti. Ka pasakoti nemalonu.
Tiek iki susirasymu.
Zuzulka
Noreciau pradeti tema, kuri mane vargina nuo to kaiko kai pagalvojau jog reikes vaika stumti. Smarkiai. Ko as bijau, nes dar neturiu vaiku, kad labai smarkiai stumiant as apsikakosiu ir apsisisiosiu ir labai smirdes
Zinau mamos veteranes sakys vaikeli kai prasides saremiai nebegalvosi nei apie nieka aplink tave. Pasaulis neegzistuos.
Taigi tema apie ka moterys vengia sneketi po gimdymo. Ka vertetu nuslepti. Ka pasakoti nemalonu.
Tiek iki susirasymu.
Zuzulka
ka as zinau, tikrai nera tokiu dalyku apie kuriuos negaleciau sneketi po gimdymo arba nuslepti arba kad apie kazka nemalonu butu pasakot. Man aplamai labai malonu savo pirma gimdyma prisimint, tikuosi po antro bus tas pats
o vat to tikrai nepasakysiu, egzistavo man tas pasaulis, tik vyras negerietis ramino tipo surimtek juk vaika gimdai, o man labai juokinga buvo isivaizduojant save is salies jau stumimo metu, ir dabar dar prisiminus juokinga, o tada stumiu leliu ir zvengiu
o per saremius tai labai fainai irgi laika paleidom, kavutes su sausainiukais pagerem, paplepejom, tik va nutrauke pramogas gydytojas pasakydamas kad jau vaikas lenda. Tai va dar pridurti turbut tureciau kad gimdziau su epiduru
QUOTE
Zinau mamos veteranes sakys vaikeli kai prasides saremiai nebegalvosi nei apie nieka aplink tave. Pasaulis neegzistuos.
o vat to tikrai nepasakysiu, egzistavo man tas pasaulis, tik vyras negerietis ramino tipo surimtek juk vaika gimdai, o man labai juokinga buvo isivaizduojant save is salies jau stumimo metu, ir dabar dar prisiminus juokinga, o tada stumiu leliu ir zvengiu
o per saremius tai labai fainai irgi laika paleidom, kavutes su sausainiukais pagerem, paplepejom, tik va nutrauke pramogas gydytojas pasakydamas kad jau vaikas lenda. Tai va dar pridurti turbut tureciau kad gimdziau su epiduru
Ash tai sakychiau: tai, apie ka shneka moterys, priklauso nuo pachios moters ir nuo svechiu. Ash asmenishkai galiu shneket apie daug ka, bet labai priklauso pashnekovai.
Atsakant i tavo baime del apsikakojimo ir apsisiusiojimo... Ash irgi gimdzhiau su epiduriniu, todel bestumiant apie tai galvojau (turejau galimybe galvoti ) - nors per kursus buvau itikinta, kad daktarams ir seselems vienodai shviechia, ka tu ten darai, nes viskas, kas 'nereikalinga', subega i apachioj pastatyta 'kibira' Tachiau kai pagaliau isidrasinusi pasidalinau su sesute savo baime, ji pasake: jei butum apsikakojusi, tai butu ivyke per pirma stumima. Tai mane nuramino, ir apie tai nebegalvojau.
Kai kurie daktarai rekomenduoja nevalgyti, prasidejus saremiams (del ivairiu priezhaschiu), ir tai gali padeti 'ishvengti' tu nepageidaujamu dalyku. Kitos gi darosi klizmas. Epidurinio atveju i shlapimo pusle ivedamas kateteris, todel apsisiusiojimas negresia
Apskritai tai siulychiau koncentruotis i artejanchia laimes akimirka - pirmaji susitikima su savo mazhyliu , o ne kazhkokius zhemishkus dalykus.
Atsakant i tavo baime del apsikakojimo ir apsisiusiojimo... Ash irgi gimdzhiau su epiduriniu, todel bestumiant apie tai galvojau (turejau galimybe galvoti ) - nors per kursus buvau itikinta, kad daktarams ir seselems vienodai shviechia, ka tu ten darai, nes viskas, kas 'nereikalinga', subega i apachioj pastatyta 'kibira' Tachiau kai pagaliau isidrasinusi pasidalinau su sesute savo baime, ji pasake: jei butum apsikakojusi, tai butu ivyke per pirma stumima. Tai mane nuramino, ir apie tai nebegalvojau.
Kai kurie daktarai rekomenduoja nevalgyti, prasidejus saremiams (del ivairiu priezhaschiu), ir tai gali padeti 'ishvengti' tu nepageidaujamu dalyku. Kitos gi darosi klizmas. Epidurinio atveju i shlapimo pusle ivedamas kateteris, todel apsisiusiojimas negresia
Apskritai tai siulychiau koncentruotis i artejanchia laimes akimirka - pirmaji susitikima su savo mazhyliu , o ne kazhkokius zhemishkus dalykus.
as manau kad patartina, o gal netgi ir privaloma...na bent jau as darysiuosiu klizma, kad paskui nebutu netiketumu.......