Pamirsau parasyti, kad per antraji gimdyma puikiausiai sekesi kvepuoti, matyt ivaldziau technika 
O is tikruju tai labai aciu ragnez ir Natukei 
Skaiciau ju postus apie kvepavima, pabandziau ir man pavyko.
O is tikruju tai labai aciu ragnez ir Natukei Skaiciau ju postus apie kvepavima, pabandziau ir man pavyko.
As Semetos kursuose kvepuoti mokinausi vyras taip pat Tik kai reikejo viska pakartoti gimdykloje zinios kazkur dingo uz 20km nuo skausmo 
Per saremius kvepuoti taisiklingai man nepavyko, bet per stangas klausiau akuseres kaip kareivis, po gimdymo ji mane ir pagyre ir plysti neteko
Tik kai reikejo viska pakartoti gimdykloje zinios kazkur dingo uz 20km nuo skausmo Per saremius kvepuoti taisiklingai man nepavyko, bet per stangas klausiau akuseres kaip kareivis, po gimdymo ji mane ir pagyre ir plysti neteko
Kai gimdžiau pirmąjį tai buvo labai seniai, kaip kvėpuot pradėjo mokinti jau ant gimdymo stalo per pačias stangas ir nieko - pagimdžiau. AQle stumdama galvojau, negalėjot man ankščiau paaiškint kaip ten reikės kvėpuoti, ar dabar laikas mokinti
Mielosios mamytes, gal as cia ne i tema, bet noreciau pasiprasyti patarimu. Mano nestumas eina i pabaiga, bet gimdymo baime tokia didziule nusakyti neimanoma, as nebijau skausmo, bet budas kuriuo vaikelis ateina i si pasauli mane tiesiog paniskai gasdina, visa savo nestuma nieko neveikaiu kaip tik skaiciau specialias akuserines knygas, (tik tam kad galeciau issisukti nuo vaginalinio gimdymo) gyvenu UK, cia deja pasirinkti negalima. Prisigalvodavau ivairiu negalavimu kad tik paskirtu planini cezari, bet deja nieko, tikriausei jau visus imanomus budus ismeginau, meginau save drasinti susipazindama su ivairiauseis gimdymo budais, kvepavimo technikomis, nuskausminamaisiais, ir tt, Niekas nepadeda, esu labai principynga ir uzsispyrus, bijau kad jai gyditojai nereguos taip kaip as noriu paprascaiusei iseisiu is lygonines, matau gimdyma kaip siaubyngai zeminanti ir slykstu dalyka todel patikekit nepabugciau gimdyti viena kur nors laukuose, (geriau jau mirti vienai). Zinau gali nuskambeti beproto savanaudiskai, ir atrodyti kad visiskai negalvoju apie savo maziuka, bet ne tiesa, as myliu savo kudikeli, bet nemanau kad po naturalaus gimdymo sugebesiu i save pazvelgti kaip anksciau.Gal kas jautesi panasei? gal yra kazkokiu budu kaip atsikratyti tos baimes ar nenoro? ar manot kad man geriausei butu kreiptis pas psichologus? nebezinau ko griebtis, zinau kelio atgal nera, bet kad tik nepridaryciau zalos sau ir savo vaikuciui, juk vis dar ieskau budu kaip issisukti nuo gimdymo, kartais pati bijau kad rasiu kazka,padekit prasau.
QUOTE(oksike @ 2009 02 20, 14:04)
Mielosios mamytes, gal as cia ne i tema, bet noreciau pasiprasyti patarimu. Mano nestumas eina i pabaiga, bet gimdymo baime tokia didziule nusakyti neimanoma, as nebijau skausmo, bet budas kuriuo vaikelis ateina i si pasauli mane tiesiog paniskai gasdina...
Nemanau, kad reiktu taip bijoti naturalaus gimdymo, juk tukstanciai moteru pagimdo ir nieko
bijant skausmo yra priemoniu jam sumazinti ir pan.Mes taip pat jau ruosiames stebuklelio atejimui, kamuoja visokios mintys, kas, kaip, ar labai skaudes, bet labiausiai rupinuosi to mazojo stebuklelio sveikatele ir sekmingu atejimu i si pasauli
zinoma su profesionaliu gydytoju pagalba Kudykio gimimas - didelis STEBUKLAS, bent jau mums, nes jo ilgai laukeme
ir gimdymas nera jau toks slykstus procesas, tiesiog tai vienas is moters privalumu !!!! pagimdyti gyvybe Juk nezinai, koks bus gimdymas, tai gali trukti tik kelias valandas ir ant ranku jau supsi maza zmogiuka
Zinoma gali pasikonsultuoti su psichologu, rasite priezasti del ko taip nenori naturalaus gimdymo ir bus tikrai lengviau
SEKMES
QUOTE(oksike @ 2009 02 20, 14:04)
Mielosios mamytes, gal as cia ne i tema, bet noreciau pasiprasyti patarimu.
as manau, kad normalu yra bijoti gimdymo... Taip pat manau, kad atejus laikui visgi susiimsi i rankas ir viskas baigsis puikiai
rasai, kad pats gimdymas tau negrazus, man irgi toks buvo ir MB manau irgi taip atrode... bet jis toks yra kai ji stebi ar isivaizduoji is sono. Pamatysi, kai ateis tas laikas, tikrai viskas dings, tiesiog pamatysi kokie stebuklai su tavim darosi, kaip tavo kunas ruosiasi paleisti i pasauli nauja gyvybe... Gydytojai tau tik pades, patikek, o laukuose tu to viena nepadarysi mano savijauta buvo panasi i taviske (tik cezerio as tuo labiau nenorejau...), bet atejus laikui vis galvodavau kad gimdymas yra mano kaip moters pareiga, jis yra naturalus ir ypatingas procesas. Dziaukis tuo, kas su tavim vyksta, nes tai tik irodo, kokia nepakartojama esi, kai gali suteikti naujam zmogui gyvybe
Man tai nelabai išėjo kvėpuoti pagal visas rekomendacijas, kvėpavau greitai greitai...stengdavausi kuo greičiau prisikvėpuoti, nes per sąrėmius užgniauždavo kvapą
QUOTE(gluosnis @ 2008 11 07, 19:05)
dauno sindromu susilaukia moterys, laikancios save ypac protingomis, aukstinancios prota... dazniausiai pagimdo moterys vyresnio amziaus... jos jau tokios protingos, kad neturetu gimdyti vaiku 
o as nelankiau jokiu kursu bet daktare daug padejo ir parode kaip kvepuot
nu tu cia ir pasakej..... 
Ir aš pamokėlių nelankiau,bet prieš pat gimdymą daktarė pademonstravo, kaip reiktų kvėpuoti
ejau i kursu, zinojau kaip kvepuoti, bet kazkaip visai nesiseke. nu ne iki kvepavimo man tada buvo. tik per pati gimdyma sientiek isejo, nes nebuvo jis skausmingas, o be to gavau duju. nu visai patiko apsvaigusiai but, tai kvepavau 
