Kaip išmokti gimdyti ???

As itariu ir man taip pat bus. Dabar atrodo bus nejauku paimti ir tt. O drauges gimdziusios sako baiktu. Jausmas nepakartojamas. Kai tau paduoda i rankas tavo lelyte mazyte.

E eikim kartu Nes as ir su "nukrypimais"

Zuzulka, tai tu papasninkauk savaitę prieš gimdymą, nevalgyk visokių mėsų, svogūnų, aštrių prieskonių, tada tikrai nebaisiai smirdės

o dar geriau - iš viso neturėk vaikų. Tada tikriausiai visada pavyks būti gražiai ir nesmirdinčiai, bet ar laimingai? Kiekviena geriausiai žinom, kokia mūsų laimė
Beje, galiu 100 proc. pasakyt, kad laukimo ir nežinios baimė yra kur kas baisesnė už patį faktą, kurio baiminiesi.

Man turbūt labai pasisekė su draugem ,
Natūraliai iškilo tokie klausimai, nors dar net negalvojau apie pastojimą ... Ar vyras gali tai pamatyti; ar daktarai kaip nors replikuoja; ar pati jauti, kad apsi****; ar padeda klizma ir t.t. ir panašiai. Ir nesijaučiau iškrypėle klausdama, o draugėms irgi nebuvo ko raudonuoti, ne prie vyrų gi plepėjom, ką norėjo ir turėjo - tą papasakojo.

Beje, teko skaityti specialiai užvestą tokią temą, tik nepamenu kuriame forume. Apie klizmų statymus ir visus potyrius be jų; plaukučių skutimus: vienos to prašo savo vyrų, kitos stengiasi pačios, trečios eina į grožio salonus, ketvirtos patiki save akušerei. Nei vienai tuomet neiškilo klausimai apie iškrypimus, nesubrendimus ar dar kažką...


Manau kai kam čia trūksta tolerancijos... Už liežuvio nieks netraukia gi.
Na gal temos pavadinimas ir pati vystoma tema truputį nesutampa . Gal reiktų pervadinti į "Vengiamos temos kalbant su draugėm (arba supermamom ) apie gimdymą".

O šnekant apie pačią vystomą problemą, tai manau, kad superestetams gimdymas tikrai niekada neatrodys žavingas. Juk net ne išmatos yra pats baisiausias vaizdas. Yra dar ir kraujo, kirpimų, plyšimų, o kur dar gimdyvės riksmai (o gal ir keiksmai), instrumentai keliantys siaubą. Gydytojai prie to pripratę, mes pačios to nematysim, o vyras, jei nori dalyvauti ir tau padėti - turi pasiruošti pamatyti tave, na ne pačiame gražume .

Aciu uz toki raminanti paskutini paragrafa.

Per pirmąjį nėštumą labai bijojau gimdyti. Labai bijojau ligoninės ir geriau būčiau sutikus nespėti į ją nuvažiuoti... Labai jau baugino gimdymo namai
Žodžiu, nuskuto mane vyras. Atvažiavus į gimdymo namus, paklausė, ar darysiu klizmą - aš kažkaip niekad nebuvau pagalvojus apie tai, paklausiau o kaip geriau. Sako, geriau padaryt, tada avarijų nebus gimdymo metu. Dar viena fobija atsirado prieš pat gimdymą . Padarė klizmą, bet per gimdymą vis tiek dar šiek tiek išėjo, nes viskas vyko labai ilgai. Nuo atvažiavimo iki gimdymo praėjo apie 17 valandų. Sąrėmių metu, akušerė sakė: tik neapsikakok gimdymo metu - didelė gėda" ar kažkaip panašiai. Man tada buvo nė motais, nes sąrėmių skausmas ėmė viršų. Akušerė senų pažiūrų ir tiek. Kažkuriuo momentu dar liepiau jai neaiškint man, nes jau "užknisę" buvo. Kada norėjau į tuliką, man pasiūlė daryt gulinčiai į basoną, nu niekaip šitas reikalas man neišėjo (psichologinis barjeras), nors ten moterys visai natūraliai apie tai šnekėjo. Kai jau nebegalėjau vaikščioti, įvedė kateterį šlapimo pūslėn. Placentą spėjau pamatyt vieną akimirką - nepasirodė ten kažko nenormalaus, kūno organas ir tiek. Nors žinojau, kad gimę vaikai neatrodo kaip angelėliai, maniškis man atrodė labai gražus ir anaiptol nebuvo negražus. Lygiai taip pat prisimena ir mano vyras. Beje, vyras buvo visą gimdymą, jo paprašydavo išeiti, kai apžiūrinėjo kaklelį. Per patį gimdymą buvo prie mano galvos, bet matė kaip gimė sūnus. Nu po to klausiau kaip ?, sako nu vaizdas nebuvo malonus, na bet tai natūralu. Jam pačiam buvo baisiau tikriausiai negu man, kad tik viskas baigtųsi gerai. Nejutau iš jo pusės, kad tai jį būtų atbaidę nuo meilės man po to.
Po gimdymo, vaikų daktarė sako: vargšės tos moterys, pagimdo, iš tarpvietės bėga, pilvas kabo, iš krutų bėga, dar sugeba ir maišus iš parduotuvės partempti ir vaiką kartu neštis. Nu žodžiu . O šiaip manau, kad gimdymas, kad ir nelabai estetiškas vaizdas, nu bet taip yra ir tiek.

ABaba,


Na ir pripasakojai... Buvau sokiruota gydytojos pasakymu "tik ziurek neapsikakok!"
Ir dar sita citata: "Po gimdymo, vaikų daktarė sako: vargšės tos moterys, pagimdo, iš tarpvietės bėga, pilvas kabo, iš krutų bėga, dar sugeba ir maišus iš parduotuvės partempti ir vaiką kartu neštis." Kaip puiku! Pasnekejo mazdaug kaip apie karves
Sakes man kazkaip praejo ta labai didziule fobiju fobija. Na biskiuka, nes is daugumos pasakojimu suprantu, kad vistik vaikas savo padaro. Gimdymas toks skausmingas, kad pamirsti viska pasaulyje, o kai paimi vaikuti ant ranku pamirsti viska kas buvo pries jo "islindima."
Aciu uz atviravima.

Pati pamenu kaip prieš gimdymą virkavau, kad bijau apsikakoti gimdymo metu Dabar man tai visiškai normalus reikalas. Gal aš ir apsikakojau kai gimdžiau, bet vyras sakė, o ir pati jutau, kad man dažnokai keitė "sugertukus". Deda jie ten tokius specialius, tai per sekundę ir pakeičia.
Dabar papasakakit jūs man, kaip sulaikyti ta kakalą gimdymo metų ??? Juk neįmanoma, tai kam dėl to stresuoti ??? Nemanau, kad ten labai kas ir spėtų pasmirsti, nes jei prie gimdyvės yra normali gydytojų, seselių komanda, tai viskas bus sutvarkyta dar net nespejus pasklisti kvapams.
Mergytės, mažiau stresuokit dėl niekų, juk tai taip nereikšminga

pasakykit, kokioje ligoninėje klizmas daro? aš gimdžiau KMUK, tai niekas jokios klizmos nesiūlė, priešingai, man paklausus apie klizmą, nes buvo užkietėję viduriai, pasakė, kad niekas klizmų nebedaro, o dėl to, kad gimdymo metu tai gali atsitikti neverta kreipt dėmesio. Ir iš tiesų, kai tai atsitiko, niekas nepasakė nė žodžio, o ir man pačiai viskas vienodai švietė. dabar suprantu, kad kai stumiant vaikelį jaučiamas toks spaudimas, tai "susilaikyti" tiesiog neįmanoma.

Taure: "Antras vaikas: fabrikas uzdarytas remontui"

as manau, kad vienas geriausiu budu nebijoti apsikakojimu ir pan. pasidaryti klizma tada tikrai busi rami....man tai net nesmekstelejo mintis apie tokius dalykus galvojau tik apie tai kokie saremiai bus labai skausmingi ar ne, kada pagimdysiu greit ar ne, ar vaikeliui viskas bus gerai, nebijojau kad vyras matys viska ar apsikakosiu ar dar ka...juk po epidurinio patartina keleta kartu issivemti taip gydytoja sake, vyras mate ir nieko...kai paziurinedavo gydytoja vyrui irgi leidau viska matyti...po gimdymo vyras niekada nieko nesake nei nei saipesi...tai ir tau nereikia galvoti ka vyras ka gydytojai pamanys, tai zemiska ir taip vadinas turi buti...