Labai norėčiau sužinoti, ką manote apie tai, kad krikšto tėvas būtų neįgalus asmuo. Neina kalba apie psichikos ligonį, tiesiog tai 1 grupės invalidas, turintis judėjimo ir kalbos trūkumų
gal žinote kokių nors atsitikimų, prietarų ar šiaip patarimų šia tema????
gal negerai, kad vaiką krikštytų neįgalus asmuo?? o gal kaip tik nereikėtų išskirti neįgaliųjų, juk jie tokie patys žmonės kaip ir mes visi, tik labiau nuskriausti likimo...
Manau, kad reikėtų pagalvoti, ar toks krikšto tėvas galės skirti pakankamai dėmesio savo krikšto vaikui...
QUOTE(Skrynia @ 2007 06 04, 22:53)
Labai norėčiau sužinoti, ką manote apie tai, kad krikšto tėvas būtų neįgalus asmuo. Neina kalba apie psichikos ligonį, tiesiog tai 1 grupės invalidas, turintis judėjimo ir kalbos trūkumų
gal žinote kokių nors atsitikimų, prietarų ar šiaip patarimų šia tema????
gal negerai, kad vaiką krikštytų neįgalus asmuo?? o gal kaip tik nereikėtų išskirti neįgaliųjų, juk jie tokie patys žmonės kaip ir mes visi, tik labiau nuskriausti likimo...
gal žinote kokių nors atsitikimų, prietarų ar šiaip patarimų šia tema????
gal negerai, kad vaiką krikštytų neįgalus asmuo?? o gal kaip tik nereikėtų išskirti neįgaliųjų, juk jie tokie patys žmonės kaip ir mes visi, tik labiau nuskriausti likimo...
Negerai, jei krikštijant apie prietarus mąstoma, va kas negerai. Kokia čia gali būti problema? Nėra krikšto tėvam tokio reikalavimo, kad būtų sveikas. Kad suprastų krikštatėvių pareigas - taip. Bet su fizine negalia tai niekaip nesusiję. Renki savo vaikui žmogų, o ne jo sveikatą, nebent kažkam tai tas pats Keista tema. Tikrai.
Papildyta:
QUOTE(Skrynia @ 2007 06 04, 22:53)
juk jie tokie patys žmonės kaip ir mes visi, tik labiau nuskriausti likimo...
bet mes turbūt ne tokie patys žmonės kaip jie, jei taip skirstom O kas labiau nuskriausti likimo dar klausimas - ar tas, kuriam sunkiau judėti, ar tas kurio mąstyme žmonės skirstomi pagal medicinines pažymas.
QUOTE(garbane @ 2007 06 05, 21:25)
Kvaila tema.
o kaip tu ta "demesi" isivaizduoji? Kiekviena penktadieni begioti krosa?
o kaip tu ta "demesi" isivaizduoji? Kiekviena penktadieni begioti krosa?
krosas taip pat vienas iš demesio parodymo būdų
ir man ši tema visai nekvaila atrodo, jeigu kam nuo to lengviau tai tegu aš būsiu kvaila, jei man kyla tokių klausimų O be to, jei jau visiems taip įprasta ar natūralu atrodo, tai ar žinote, nors vieną atvejį, kad invalidas būtų krikštijęs vaiką??????
juk kiekvienas nori savo vaikui paties geriausio, ir krikštatėvius stengiasi išrinkti pačius geriausius
va todėl ir bandau visapusiškai įvertinti savo pasirinkimą. ir kas čia jums keisto ar kvailo??
QUOTE(sąvaržėlė @ 2007 06 05, 21:41)
Negerai, jei krikštijant apie prietarus mąstoma, va kas negerai. Kokia čia gali būti problema? Nėra krikšto tėvam tokio reikalavimo, kad būtų sveikas. Kad suprastų krikštatėvių pareigas - taip.
bet mes turbūt ne tokie patys žmonės kaip jie, jei taip skirstom O kas labiau nuskriausti likimo dar klausimas - ar tas, kuriam sunkiau judėti, ar tas kurio mąstyme žmonės skirstomi pagal medicinines pažymas.
bet mes turbūt ne tokie patys žmonės kaip jie, jei taip skirstom O kas labiau nuskriausti likimo dar klausimas - ar tas, kuriam sunkiau judėti, ar tas kurio mąstyme žmonės skirstomi pagal medicinines pažymas.
norim to ar nenorim visi skirstom žmones pagal tam tikrus kriterijus: linksmi - paniurę, tolerantiški - nepakantūs, sveiki-ligoti ir t.t. turbut nei vienas iš jūsų būtent dėl to paties skirstymo pagal fizinius duomenimis nepasiulytų neįgaliajam "bėgti kroso".
O problemų neįgaliam krikšto tėvui tai gali tikrai atsirasti, nes jis negalės laisvai susikalbėti su savo krikštasūniu (pvz apie tikėjimą, kaip priklauso krikštatėviui), negalės nusivesti jo kur nors (kad ir į bažnyčia).... tai todėl ir kyla įvairių minčių, ar ne per sunki pareiga tam žmogui būtų užkrauta.
QUOTE(Skrynia @ 2007 06 06, 02:16)
O be to, jei jau visiems taip įprasta ar natūralu atrodo, tai ar žinote, nors vieną atvejį, kad invalidas būtų krikštijęs vaiką??????
krikštija kunigas, o ne krikštatėvis
Žinau Tiesa patapo krištatėviu sveikas. Dabar nebe. Ne vieną atvejį. Tiek mus visus ir skiria nuo negalios - vienas nelaimingas įvykis. Kam to negali nutikti?
QUOTE(Skrynia @ 2007 06 06, 02:16)
juk kiekvienas nori savo vaikui paties geriausio, ir krikštatėvius stengiasi išrinkti pačius geriausius
O problemų neįgaliam krikšto tėvui tai gali tikrai atsirasti, nes jis negalės laisvai susikalbėti su savo krikštasūniu (pvz apie tikėjimą, kaip priklauso krikštatėviui), negalės nusivesti jo kur nors (kad ir į bažnyčia).... tai todėl ir kyla įvairių minčių, ar ne per sunki pareiga tam žmogui būtų užkrauta.
O problemų neįgaliam krikšto tėvui tai gali tikrai atsirasti, nes jis negalės laisvai susikalbėti su savo krikštasūniu (pvz apie tikėjimą, kaip priklauso krikštatėviui), negalės nusivesti jo kur nors (kad ir į bažnyčia).... tai todėl ir kyla įvairių minčių, ar ne per sunki pareiga tam žmogui būtų užkrauta.
Tai ir kalbėk apie negalėjimą eiti krikšto tėvo pareigų - jei negali tai negali ir tiek kalbos, o ne apie negalią (ir dar geriau - prietarus ). Kitas ir sveikiausias jų eiti negali dėl pačių įvairiausių priežasčių. Negalėjimas eiti krikštatėvio pareigų yra priežastis, o ne liga. O jei žmogus atrodo tinkamas, jis pats gali nuspręsti galės tokias pareigas prisiimti ar ne O auklėjimas (ir religinis) visų pirma tėvų pareiga, ne krikštatėvių - jų pareiga padėti
Vis tik kažkodėl atrodo, kad čia norima kažkodėl susirinkti kuo daugiau argumentų "prieš" (sorry jei klystu), bet jei žmogus gali apsiimti vykdyti krikštatėvio pareigas, jokių kliūčių nėra. Visiškai. Nes nu nelaipsniuojami Bažnyčioje žmonės pagal ligas (kad ir kaip mums norėtųsi skirstyti) ir viskas. Kiekvienas laikomas pilnaverčiu nariu ir viskas. Vienintelė kliūtis - negalėjimas eiti tokių pareigų (bet ar tikrai negali?), bet tai taikoma visiškai visiems.
QUOTE(Skrynia @ 2007 06 06, 01:16)
O problemų neįgaliam krikšto tėvui tai gali tikrai atsirasti, nes jis negalės laisvai susikalbėti su savo krikštasūniu (pvz apie tikėjimą, kaip priklauso krikštatėviui), negalės nusivesti jo kur nors (kad ir į bažnyčia).... tai todėl ir kyla įvairių minčių, ar ne per sunki pareiga tam žmogui būtų užkrauta.
As nei su vienu krikstasuniu nejau i baznycia , kai pasiimdavau vaikams noredavosi pramogu, o baznycia lieka tevams (ne pagal taisykles, bet vaikams taip labiau patinka). O visur kitur ir su vezimeliu galima rasti pramogu. Del kalbejimo tai susikalbes, juk vaikas nuo mazens puikiausiai ipras suprasti kalbejimo ipatumus. Nu jei zmogu nori kviesti krikstateviu, tai su juo susikalbi, pazisti ir gali spresti, ar jis sugebes bendrauti su vaiku.
Mano krikstatevis buvo sveikas, bet zuvo kai dar buvau maza. Tai visiskai neatliko savo pareigu, bet nuo to mano jausmai jam nesumazejo.
QUOTE(sąvaržėlė @ 2007 06 06, 08:58)
Vis tik kažkodėl atrodo, kad čia norima kažkodėl susirinkti kuo daugiau argumentų "prieš" (sorry jei klystu)
deja, klysti. Nes patys gi pasirinkome ta žmogų, niekas kitas net minties tokios neturėjo. o va to neįgalaus žmogaus tėvai, sužinoję apie galimus ketinimus, gan keistai sureagavo, pasiūlė paieškoti, pagalvoti prieš kviečiant ir pan... Tai to galvojimo rezultate ir atsirado ši tema
Tai pagalvokit, visų krikštatėvių atveju galvojama juk. Tiek ir tenorėjau pasakyti, kad iš Bažnyčios pusės jei neįgalumas netrukdo prisiimti krikštatėvio pareigų, jokių kliūčių nėra, o prietarai apskritai su Bažnyčia niekaip nesusiję. Tiesiog jūsų situacijoje viską sprendžiate patys, nes kažkokių bažnytinių kliūčių kaip ir nėra. O ar galės, nebus per sunku , ar apskritai norės - jūsų ir kviečiamo žmogaus sprendimas, nes tik jūs patys matote apsunkins tai kviečiamą žmogų per daug ar ne.
Asmeniškai, turėdama artimą ir man brangų žmogų su negalia, kuris mylėtų mano vaikus, pati turbūt kviesčiau.
Sunku kalbėti apie svetimą situaciją, nes tik jūs patys žinote visas aplinkybes. Bet tai tinka kaip jau minėjau visais atvejais : ir sveiko , ir ligoto. Antra vertus sveikiesiems irgi niekas nežadėjo, kad visada bus sveiki...ar esmė tas sveikumas krikšto metu, jei žmogus suvokia ką prisiima ?
Asmeniškai, turėdama artimą ir man brangų žmogų su negalia, kuris mylėtų mano vaikus, pati turbūt kviesčiau.
Sunku kalbėti apie svetimą situaciją, nes tik jūs patys žinote visas aplinkybes. Bet tai tinka kaip jau minėjau visais atvejais : ir sveiko , ir ligoto. Antra vertus sveikiesiems irgi niekas nežadėjo, kad visada bus sveiki...ar esmė tas sveikumas krikšto metu, jei žmogus suvokia ką prisiima ?
Skrynia, nemanau, kad si tema kvaila ar kokia kitokia ne... Ji aktuali Tau, suprantu... Perskaiciau pasisakiusiuju argumentus uz ir pries, tai net susimasciau... Mat Tavo uzduota klausima perskaiciau dar ta pati vakara, kai paskelbei, bet kazkaip nesiryzau atsakyt mat pirma mintis, sovusi galvon, buvo: "Kriksto vaikai panasus i savo kriksto tevus". aisku, nusvilpsit mane - juk tai prietaras. nu bet as tikiu prietarais, kad ir kaip jums atrodo kvaila. o kai tiki, tai ir reikia ju paisyt, tiesa? Na, kita vertus, tai be abejo, niekas is musu neapsaugoti nuo nelaimingu atsitikimu. tikrai siandien sveikiausias zmogus ryt jau gali buti neigalus... Na, as irgi siulyciau labiausiai pamastyt, ar jis sugebes atlikti savo pareigas... O dar sakai, jo tevai keistai sureagavo idomu, ka mano jis pats apie tai? gal jis atsisakys? o gal kaip tik realizuosite jo svajone - ka gali zinoti ir butinai parasyk, ka nusprendete.
QUOTE(Spragtukas @ 2007 06 06, 15:52)
o kai tiki, tai ir reikia ju paisyt, tiesa?
kai tiki reikia permąstyti kodėl nori įvesti savo vaiką į Bažnyčią, kuri tikėjimą prietarais laiko nuodėme. Jei jums kitaip nepriimtina, kodėl kišat vaikus į bendruomenę, kuri moko taip, kaip jums nepriimtina? Plius apie prietarus yra atskira tema
Apsvarstyti visada reikia, bet rimtais argumentais, o ne visokiais mitais (net ir iš man žinomų pavyzdžių galiu galiu ramiai paneigti), kuo ir yra tas vaiko panašumas į krikštatėvius Logikos jis gali turėti tik tokios, kad jei krikštatėvis turės ryšį su vaiku, tai gali padaryti kiek įtakos jo moraliniams įsitikinimams. Va ir visas panašumas. Tik tiek, bet tai ne prietaras, o tiesiog įtaka augančiam žmogučiui.
Koks vienintelis rimtas argumentas jau rašiau - realus negalėjimas prisiimti tokio statuso.
Na, sako, kad vaikas gali būt panašus į krikšto tėvus, ir reikia imt tokius, į kuriuos nori, kad panašus būtų. Bet tai čia, kaip suprantu, todėl, kad krikštatėvio pareigia, škia, vesti vaiką tikėjimo keliu ar kaip ten. Žodžiu, teoriškai krikštatėvis su vaiku daug bendrauja, taigi ir perduoda vaikui kažkokias savo vertybes, savo supratimą apie kažką, bus koks nedoras - gal ir vaiką paskatins nedoru keliu pasukt. Tai va ta prasme. O ne fiziškai, kad vaikas ligas paveldės
Nes jei taip žiūrėt, tai gal, tarkim, ir našlaičio negalima imt į krikštatėvius - dar krikštavaikio tėvai nuo to numirs? Ir apskritai, raskit jūs krikštatėvį be trūkumų. Apskritai, raskit žmogų be trūkumų...
Nes jei taip žiūrėt, tai gal, tarkim, ir našlaičio negalima imt į krikštatėvius - dar krikštavaikio tėvai nuo to numirs? Ir apskritai, raskit jūs krikštatėvį be trūkumų. Apskritai, raskit žmogų be trūkumų...