Maitinančių krūtimi pokalbiai

Laba

Ir aš prie jūsų jungiuos

Gal jau veteranė būsiu.. Mano pupai 1m.5mėn. 22d. Valgom MP.. dabar stengiuos ryte, dieną ir vakare.. Bet jei leisčiau, galėtų su papučiu prabūt visą dieną- tokia ji papinė pas mus Ir gerai, bet kitą kartą jau net nemalonu, kas 5min. kišt tą papulį, kad užmigtų O pabandyk neduot
Šiaip nesiskundžiu, jau kiek situacijų buvo, kai abu su vyru džiaugėmės, kad DAR maitinu

Edisada, mano sūnui už 11 dienų bus du metai, dar maitinu MP

Aš tai sakau, iki 18m.

Va šitas laiškas gali ir kai ką įskaudinti, suprantu, kad kalbama paie sveikus vaikučius, bet juk tikrai yra situacijų, kai neįmanoma maitinti krūtimi

Pvz., mano mažytė gimė neišnešiota, tuojau buvo paguldyta į inkubatoriu, pradžioje maitinta per zonduką, po to bandėm iš buteliuko, o prie krūties galėjau pridėti tik tada, kai ją jau trumpam buvo galima išimti iš inkubatoriaus. Tad šitie gydytojai tikrai nėra kalti dėl to, kad pirmosiomis savo mažytės gyvenimo dienomis aš jai galėjau pasiūlyti vos kelis lašus MP, nes rankos - tai ne kūdikis ir daug yra tokių situacijų, ir nuo jų niekur nepabėgsi bet, nepaisant to, kad mėnesį maitinomės iš buteliuko nutrauktu MP (po kelių dienų MP pradėjo užtekti), vėliau išmokom žįsti krūtį - ir štai jau daugiau kaip 8 mėn., kai valgom mamos pienuką

Mažulėle, nereikia priimti labai asmeniškai tokių dalykų. Tas laiškas - tai dar viena forma priminti gydytojams ir tėvams kas yra svarbiausia normaliam naujagimiui.
Negaliu sakyti, kad daugeliu atvejų tai tiktų, bet pasaulyje yra praktikuojama ir neišnešiotukų nedėti į inkubatorius, o palikti juos su mama, tada lengviau ir pienas gaminasi, ir jo daugiau būna. Gydytojai daro didelį darbą - gelbsti gyvybę, tik kartais kai kurios priemonės ar taisyklės jau būna pasenę, o jų vis dar laikomasi.
O tu šaunuolė, kad sugebėjai pereiti vien tik prie savo pienelio. Ir tavo mažutėlė šaunuolė, kad neiškeitė mamos į nieką kitą

noriu paklausti patyrusių mamyčių
gimdymo namuose patarė tuo metu, kai priešpienis virsta pienu mažinti išgeriamus skysčius, nes jie skatina pienuko gamybą. dabar pas mane jau pienukas ir prisigamina jo daug, vaikis nespėja valgyti ale sumažinus skysčius žiauriai troškina. gal žinote kiek maitinančiai mamai galima (ir reikia) suvartoti skysčių)? ar jie turi įtakos pieno gamybai?
iš anksto ačiū už atsakymus

Peledike,

Mano sūnui tuoj 2 metai, dar jį maitinu MP, bet ir dabar, jei tik prisigeriu daug skysčių, tai krūtinė sprogsta...

Tai mano patirtis tokia - abu vaikus žindydama ribojau skysčius, nes pienas ir taip upeliais bėgo O gerti irgi labai jau norėjosi

Bet tavo mažylis dar mažas, dar susireguliuos pienuko gamyba

Mamai reikia gerti tiek, kiek jai norisi - nei daugiau, nei mažiau. Jei mama vartoja mažai skysčių - jos organizmas negali normaliai vykdyti savo funkcijų.
Patarimas negerti daug skysčių ir taip reguliuoti pieno gamybą yra niekuo nepagrįstas (atskirais atvejais tai gali turėti įtakos, bet geriau nerizikuoti). Kai ateina pienas, skysčiai atiteka į krūtis nuskriausdami kitus organus, jei mama geria nepakankamai. Tyrimais nustatyta, kad toms, kurios pirmas dienas po gimdymo dažnai ir ilgai žindė priešpieniu, joms ir pienas neateina su dideliu persipildymo jausmu.
Pieno kiekis reguliuojasi iki 3 mėnesių. Dabar, kai atrodo, kad jo per daug, reikėtų vaikutį dažnai žadinti ir duoti žįsti, kad nesusidarytų pieno sąstoviai. Jei krūtis labai kieta, reiktų nusitraukti pienuko šiek tiek, kad apie spenelį būtų minkščiau. Vaikutis šiek tiek pieno nugers, krūtis suminkštės, o likęs pienas duos signalą smegenims, kad nereikia tiek daug (piene yra medžiaga, pieno gamybos stabdytojas, ir jeigu pienas neištraukiamas, tai jo gamyba slopsta).
Neišsigąsk, kai ateis toks laikas, kai ims rodytis, kad pienuko per mažai ir vaikas norės žįsti daug, o krūtis atrodys tuščia - nuo dažno krūties ištuštinimo ima gamintis daugiau pieno.

O man tokie laiškai tegu ir primenatys svarbius dalykus (įdomu kuris vaikų gydytojas jų nežino?), bet tiesiog manipuliacija prisidengiant naujagimio vardu, kad išdėstyti savo pažiūras. Esmė - "mes geriausiai žinome, kas geriausia jūsų naujagimiui" . Kitaip manantys klysta.
Dėl neišnešiotukų - mano išnešiotos (bet viena buvo inkubatoriuje) - bet tiek kiek mačiau pakako, kad įtikintų, jog tai vaikučiui reikalinga. Kaip išgyventų šalia mamos paguldytas ir pvz. kvėpuoti dar nepramokęs vaikutis, kuris nemoka (nes tam jo organizmas dar nepasiruošęs) valgyti, nemoka pats kūno temperatūros reguliuoi ir t.t. O vos per kilogramą tesveriantis vaikutis? Žindymas svarbu, bet nereikia su juo perlenkti pateikiant kaip vienintelę problemų sprendimo priemonę. Man pvz. nepavyko iki pusės metų tik žindyti. O primaitindama žindžiau daugmaž iki 10 mėn. Dariau viską ir nežinau nė vieno neišbandyto būdo (tiesa nesugebėjau pailsėti dėl rėkiančio nuolat žįstančio alkano kūdikio - kaip to išvengti deja nesugalvojau). Deja vaiko svoris nuo visų entuziastų patarimų neaugo, galų gale ir patys pripažino, kad kartais būna ir taip, kad trūksta (nors visuomenėje tarsi sudaroma nuomonė, kad ne taip nebūna, to negali būti, o jeigu taip yra tik mamos apsileidimo ir mažai pastangų dėjimo reikalas ). Kai sužinojau , kad laukiuos antro nuteikinėjau save, kad tik žindysiu, tik pati...ir vėl viskas pasikartojo. Neišbandyto būdo, kad pieno padaugėtų nežinau. Bet antro vaiko tiek kiek pirmojo (apie 2 mėn ) badu nebekankinau. Rezultate - pienelio su primaitinimais gavo apie 10 mėn. Jei būčiau pasielgus kitaip, kaži ar tas pienelis nuo pervargimo (nes miegodavau po 2 val su prabudimais) ir streso, kad nieko negali duoti savo vaikui nebūtų išvis išnykęs.
Džiaugiuosi už tas, kurioms jo yra daug savaime, taip pat už tas, kurioms savo pastangomis jo pavyko prisikviesti. Bet ne visoms tai pasiseka. Ir tos, kurioms tai nepasiseka kažkodėl visame šitame entuziazme tarsi turi slėptis į kampą kaip asocialės nieko nenorinčios dėl savo vaikų daryti. Tik kad tos "asocialės" kartais (aišku ne visada) padaro daugiau nei ta, kuri turi rezultatą. Kalta tik tuo, kad organizmas rezultato "neišspaudžia".
O šiaip - mamos pienelis labai svarbu. Bet meilė - ne tik jis , o darymas to, kas tuo metu tam vaikučiui reikalingiausia. Gaila, bet tai ne visada tik maistas. Kas geriau - gelbėti gyvybę ar žindyti? , nes tik žindymo entuziastai žino, kad mamos piemas išspręs visas sveikatos problemas. Čia jau ne entuziazmas, o fanatizmas. Aš asmeniškai galiuosi, kad pirmo vaiko nepradėjau primaitinti anksčiau ir verčiau jausti nuolatinį alkį. Džiaugiuosi už tas, kurioms to jausti nereikia.
Ir nereikia kalbėti - nepriim asmeniškai ir t.t. bla bla bla...kai užvažiuoja per skaudžią vietą (tegu ir netyč) ir kai suskausta, tada ir pasidaro asmeniška.
Galų gale kam rašyti tokius dalykus, jei nenorima, kad tai kažką paliestų asmeniškai, priverstų susimąstyti ir pan.
Aš už žindymą. Ir už pastangas, kad tai sektųsi (ir už dideles taip pat). Bet ne už fanatizmą.
Kai pačiam yra kitaip, matyt sunku suprasti kodėl kitam nuo to skauda...

Nieko nenorėjau tuo laišku ižeisti Tai tik laiškas
Papildyta:

Parašyk, kaip seksis

Labukas,zindancios mamytes!
as tap pat maitinu dar is krutines ir labai tuo dziaugiuos.kai negaliu kartais jos pamaitint jauciuos nekaip lyg kokio svarbaus darbo nepadariusi kartais buna kad viena maitinima duodi is vienos kruties ir kai reik vel maitint ta krutis sunkesne uz ana.kaip tai suprast?kodel?linkiu visoms maitint tiek kiek paciom norisi

Nesutikau nei vieno gydytojo, teigiancio, kad misinukai geriau uz MP Toks jausmas, kad daktarai nori pakenkti, apgauti, ikisti kazkoki nesveika produkta, uz kuri gavo tusinuku Daktarai misinukais neprekiauja Nereikia perlenkt lazdos ir kalbet tokiu nesamoniu. Panasu, kad laiskas skamba izeidzianciai ne tik nezindancioms mamoms, bet ir gydytojams Jei toks buvo autoriaus tikslas, jam pasiseke

As pati jau 9 men. maitinu mazyle savo pieneliu, bet jau planuoju atpratinti. Iki pilnametystes tikrai nezadu maitint