Prabilai būdama įsčiose
- pirščiukais rašei laiškus
mamai ant pilvo - kiekvienas
taškas krito tėčiui į ausį, kiek -
vienas glamžomas lapas buvo
skausmingas - vis priminei apie
save - rašei vis dažniau -
poezija sunkiai betilpo...
o dabar kas dieną aš džiaugiuosi
tavo mylinčiu ir kviečiančiu žvilgsniu...
įdomu, kaip sekasi visoms čia rašiusioms mamytėms...

kažkaip jaučiu, kad ne vietoj šita tema...kaip man tada pasirodė, kad tiks čionai...