QUOTE(busVakare @ 2007 06 11, 09:58)
Panasiai mastau ir apie naujos gyvybes pradejima. Man asmeniskai tai nera tik fiziologine busena, kai auga pilvas ir norisi valgyti uz du. Kazkaip primityvokai skamba.. Todel, ypac, dabar kontroliuoju savo mintis-veiksmus-poelgius. Nes esu atsakinga uz nauja gyvybe. Suprantu, kad esu parinkta is daugeliu moteru tarpo del to, kad per mane ateitu naujas zmogus, kad is manes kazka gautu... Del to ir esu atsakinga uz KOKYBISKA DAVIMA. Labai isiklausau i savo kuna, jausmus, sapnus, nes tai man nauja patirtis susijusi su nauja gyvybe. Nauju formavimu. As noriu, kad is tos seklytes isaugtu vaisiai, kuriais dziaugciausi, is kuriu pati toliau mokinciausi.
Tad, neturiu minciu del pykcio, zalingu iprociu, nes zinau, kad per mane visa tai nuseda i nauja formuojama daigeli.
Oi kaip malonu skaityti tokias mintis, kurios atitinka manasias
As irgi niekada nemaniau kad vaikas yra MANO. Dziaugiuosi kad jis mane pasirinko, kad jo siela pereis per mano kuna. Labai norisi perduoti ta suvokima, patirti. Bet taip idomu palieka kai pagalvoju kiek jam teks visko patirt, isgyvet, suvokt. Man irgi
Ir dziaugiuosi kad atsirado temele apie tai, nes dazniausiai atgarsio tokiom temom nesulaukiu...