Tu ateini pas mane iš nakties vilionių ir sapnų, regiu tavo akis, šypseną, kūną, noriu jį glostyti, lytėti, nes kiekvienas prisilietimas prie tavęs suteikia palaimą - atsiduriu kitame, paslapčių kupiname pasaulyje ir jame trokštu amžinai likti. Ir išnyksta viskas, kas gyva - telieka tik rūkas...iš tavo akių. Tariausi tave pažinęs...Bet ar įmanoma iki galo pažinti kitą žmogų, tuo labiau moterį?....