mano vyrukui jau netoli 9men. ir dar ne karto nera pradejes verkti, nera issigandes pakalbintas net visiskai svetimu zmoniu nuo pat pirmu dienu leidau imti kas nori, o ir vaikutis nesipriesino, rezultatas- dabar bet kur viesoj vietoj vaikas gerai jaucias, o prekybos centruose pats kalbina kitus taip pralinksmindamas daug zmoniu, nes visi stebis is kur toks drasus, o ir man patinka kaip jis vaidina susigedusi kai kartais ji pakalbina kokia grazi panele
QUOTE(ramasdkytee @ 2011 01 06, 21:09)
mano vyrukui jau netoli 9men. ir dar ne karto nera pradejes verkti, nera issigandes pakalbintas net visiskai svetimu zmoniu nuo pat pirmu dienu leidau imti kas nori, o ir vaikutis nesipriesino, rezultatas- dabar bet kur viesoj vietoj vaikas gerai jaucias, o prekybos centruose pats kalbina kitus taip pralinksmindamas daug zmoniu, nes visi stebis is kur toks drasus, o ir man patinka kaip jis vaidina susigedusi kai kartais ji pakalbina kokia grazi panele
pas mus tas pats rezultatas
nuo gimimo mano mazius eina per draugu ir giminiu rankas, visi ji nori palaikyti, pasifotografuoti su juo jis visiems sypsosi, nieko nebijo. is pradziu net pavydas eme, kodel ne tik teveliams sypsosi, bet ir kitiems bet dabar pastebejau, kad pagaliau rodo isskirtini demesi teveliams. nesenai net iki asaru juokemes: kol manes nebuvo, gulejo jis ant sofutes su viena mano drauge, bendravo, "kalbejo" sau ramiai, ir tik pamate, kad as iejau i kambari, puole taip garsiai verkti, kaip labiausiai pasaulyje nuskraustas kudikis. drauge pasimete, pradejo aiskintis, kad nieko jam nepadare
duodu palaikyte panesioti, bet noreciaukad su svariomis rankomis:)
Gal i duociau ,hm....o gal i ne ,bet manasis tikras mamiciukas,tik pas mamyte ant ranku,geriausiu atveju pas teti
Na mums jau beveik 5men ir dar nedaviau svetimiems nematau reikalo duoti savo maziu kam. Aisku seimos nariai ir artimi draugai tai nesioja ir noriai jis buna, mat nieko nera nuostabiau kaip ant ranku buti
pasitaikydavo tokiu svetimu zmoniu kuriems nenorejau duot laikyti sunaus, tiesiog kazkaip viduj jauciau toki nemalonu jausma kai jie prasydavo duot palaikyt, tai ir neduodavau, o jei nekyla jokiu neramiu jausmu, tai duodu drasiai kartais bunant sveciuose ar siaip zmoniu kompanijoje malonu pabut laisvom rankom kai tevelis arba draugai palaiko vaikiuka, o ir siaip manau paskiau nebus toks baikstus kai bus su mumis kur bus daug zmoniu
as manau juk ir paciai bus sunkiau ateity tada, jei kur kokiam ,,tusiuke,, su vaiku visi sveikinsis, nores pabendraut, o jis matydamas svetima ims gailiai raudoti.
as manau juk ir paciai bus sunkiau ateity tada, jei kur kokiam ,,tusiuke,, su vaiku visi sveikinsis, nores pabendraut, o jis matydamas svetima ims gailiai raudoti.
Mes bendraujantys žmonės ir visada savo lele leidžiu pasidžiaugti kitiems - tik šiukštu nebučiuoti... nes skaičiau, kad ir tėveliams negalima ne tik kad bučiuoti lelių savo, bet net pūsti į jų maistą... - dėl burnos higienos.
na man l.sunku savo dvieju menesiu lelyte duoti kam palaikyti,isskyrus teti,aisku...man visad "vaidenasi",kad kiti ranku nenusiplove(arba nepakankamai nusiplove ),kad ne taip laiko ar uzsiziopsoje ismes ant zemes ir t.t..Geriausia paciai laikyti,o kitiems leisti pakalbinti ar kaip kitaip "pasidziaugti"...suprantu,kad kartais per daug taip "saugau",bet cia turbut taip motules gamtos suredyta,kad vaikeli visada apsaugot norisi nuo esamu ar tik issivaizduojamu pavoju..kartais bandau "prisiversti" kokiai tetai ar dedei leisti pasupuoti,bet tokiais atvejais man toks jausmas,kad kas sirdies dalele is manes isplese ir nesa kazkur tolyn...paskui l.gera,kai jau "sugrazina" vaikeli ...