QUOTE(Ksesanko @ 2010 08 19, 11:50)
As ir nerasau, kad esu patyrusi psichologe Is jusu teksto matosi tik puolimas, o man to visiskai nereikia Sekmes auginant vaikus Pacioje pradzioje parasiau, kad kiekvienas tevelis pats pasirenka kaip auginti vaikus Bet Tik va maciau jau ne viena vaika, kuri mama pernelyg saugojo nuo zmoniu. tai sie vaikai ateje i svecius ir pamate nors viena nauja zmogu puola i isterija ir nenulipa nuo mamos. visi vaikai zaidzia, o jis kaba ant mamos ranku As irgi neleisciau kazkokiam dedei lauke ciupineti vaiko, nes manau, kad adekvatus zmogus ir nelistu prie svetimo vaiko Nuo tokiu tikrai vaikus reikia saugoti Bet manyciau tokiu mazai buna O ziniasklaida jau senai nepasitikiu. Prriraso ir parodo visokiu brudu, kad tik idomiau butu! Neidomu man ziureti visokias pletkas kas ir kur kazka nuzude, izzagino ir t.t.
Žinokite, aš mačiau tokį 5-metį vaiką kaime, kuris praktiškai visą laiką praleidžia savo namo teritorijoje, tvoros ribose. Tai va, išleidžia jį tik kieme pažaisti. Auklėja 2 močiutės ir mama (tik vienas tėvas dirbantis, kuris mažai namuose būna). Taigi, tos moteriškės jo niekur neišleidžia ir net neįleidžia pas jį vaikų. Kieme prikrauta pilna žaislų, jis su tais žaislais vienas žaidžia. Mano dičkis būdavo, bėgdavo su juo pakalbėti per tvorą. Ot, kiek džiaugsmo tam vaikui būdavo. Ir kiek isterijų kildavo iš to vaiko pusės, kai mano vaikis eidavo namo. Tiesa, kelis kartus mano dičkis buvo pabuvojęs "už tvoros". Taigi, kiek tam vaikui džiaugsmo, ir kiek ašarų ir isterijos, kai mano dičkis išeidavo. Moteriškės, to vaiko auklėtojos, tik piktai sušnairuodavo ir liepdavo daugiau neiti mums į svečius, nes, atseit jų, tik erziname vaiką. Va čia tai tikrai perdėtas suaugusiųjų rūpestis vaiku, juolab vaikui tokiam amžiuje labai reikia bendravimo su bendraamžiais. Kiek žinau, jis šiais metais pradės lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę ir aš manau, kad labai gerai, nes vaikas nors pabendraus su bendraamžiais ir pažins aplinką. Na, man irgi nepatiko, kaip auklėja tą vaiką, tačiau nepuoliau jiems aiškinti, jų reikalas. Ir visai jis žmonių nebijojo, o tiesiog degė noru bendrauti. O mes ten daugiau tiesiog neiname, nereikia mums tų konfliktų ir šnairuojančių žvilgsnių.