..Mano leliukas dar pilvelyje. Bet man jau dabar neramu darosi, kad reikes ji duoti kazkam palaikyti. As sutinku su Putlute, tikrai nesiruosiu savo glezno kudikelio duoti palaikyti isskyrus savo mama. Kokie ziaurus artimieji. Nu o jeigu kas nors isizeis, tai tik apsidziaugsiu - tegu kuo toliau tokie personos laikosi nuo manes ir mano seimos.
QUOTE(Putlutė @ 2007 05 25, 11:13)
sveikos SM 
norejau paklausti-ar duodat palaikyti savo mazyli giminems,artimiesiems,draugams ir pan?
mes su vyru tai - grieztai Ne.nematau jokio reikalo duoti savo brangenybe visiems tasyti,tuo labiau,kad nesuprantu,kam to reikia?!
palaikyti leidziam tik seneliams.
galbut as per daug kategoriska?...neseniai labai smarkiai susipykau su vyro sese,kad nedaviau jai palaikyti savo mazylio.tai ji baisiai isizeide-Ka tu cia sau leidi?!Ka as tam vaikui ikasiu ar ka?ir t.t...tada as jai pasakiau,kad as savo vaika saugojau 9men,nevalgiau ko negalima,nerukiau,negeriau,pilva glosciau,pas daktarus tampiausi,nesitusinau,stengiaus nepervargt ir t.t.dabar visa diena ji priziuriu,uzpakali plaunu,verkianti raminu ir.t.t.visaip ji saugojau/saugau ir dabar nezadu visiems jo dalinti(tuo labiau,kad niekas manes nepalaike kol laukiausi(man 19m.) tik pora artimuju ir draugu...ir dabar niekas isskyrus mama nepadeda)sakiau:Kai turesi savo vaika galesi duoti visokiems diedams,troleibuse zmonems ir bobutems drebanciomis rankomis!
gal as ir per grieztai,bet man jau atsibodo,kad i mane kaip i motina rimtai neziurima
patarkit mamytes
norejau paklausti-ar duodat palaikyti savo mazyli giminems,artimiesiems,draugams ir pan?
mes su vyru tai - grieztai Ne.nematau jokio reikalo duoti savo brangenybe visiems tasyti,tuo labiau,kad nesuprantu,kam to reikia?!
palaikyti leidziam tik seneliams.galbut as per daug kategoriska?...neseniai labai smarkiai susipykau su vyro sese,kad nedaviau jai palaikyti savo mazylio.tai ji baisiai isizeide-Ka tu cia sau leidi?!Ka as tam vaikui ikasiu ar ka?ir t.t...tada as jai pasakiau,kad as savo vaika saugojau 9men,nevalgiau ko negalima,nerukiau,negeriau,pilva glosciau,pas daktarus tampiausi,nesitusinau,stengiaus nepervargt ir t.t.dabar visa diena ji priziuriu,uzpakali plaunu,verkianti raminu ir.t.t.visaip ji saugojau/saugau ir dabar nezadu visiems jo dalinti(tuo labiau,kad niekas manes nepalaike kol laukiausi(man 19m.) tik pora artimuju ir draugu...ir dabar niekas isskyrus mama nepadeda)sakiau:Kai turesi savo vaika galesi duoti visokiems diedams,troleibuse zmonems ir bobutems drebanciomis rankomis!
gal as ir per grieztai,bet man jau atsibodo,kad i mane kaip i motina rimtai neziurima
patarkit mamytes
na jau ne taip drastiskai
svetimiems tai nelabai,bet giminems tai taip,tegu vaikutis bendrauja,o paskui uzaugs mamytukas,bus nei krust be mamos 
Nematau nieko baisaus, jei pazistami zmones truputi palaiko mano vaika. O kodel negalima? Kas jam atsitiks? 
Nekalbu apie visai svetimus gatvese, bet apie giminaicius, draugus. Nebuna tokiu progu daznai ir abiem sunums tas patinka, kai prie zmogaus pripranta.
Nekalbu apie visai svetimus gatvese, bet apie giminaicius, draugus. Nebuna tokiu progu daznai ir abiem sunums tas patinka, kai prie zmogaus pripranta.
o as su SB nedavem ir neduodam savo mazyliu giminems, draugams tampyt na dar tevams, bet ir tai nebent vaikutis ramus. Mazylis priprates prie tevu, zino ju kvapa, balsa, jam ir taip stresas buvo pats gimimas, o cia dar kazkam svetimam i rankas (maziukui gi visi svetimi isskyrus seima), kam jam stresuot? kai jau ugtelna ir pats rodo nora eit pas kazka ant ranku - prasom, bet siaip - nera reikalo dalint 
niekad nesuprasiu zmoniu, kurie ateina aplankyt kudikio ir net nenusiplove ranku bando griebt vaika pvz. jauniausioji nuo gimimo bijo mano anytos 
3men. pirma karta pamate, ta puole paimt ant ranku panesiot utiutiu, o maniske issigando ir visa gerkle rekt nuo to momento tik ja pamato arciau saves nei 2m ir paleidzia dudas 
juokinga, nes jos vienos ir bijo
na dar tevams, bet ir tai nebent vaikutis ramus. Mazylis priprates prie tevu, zino ju kvapa, balsa, jam ir taip stresas buvo pats gimimas, o cia dar kazkam svetimam i rankas (maziukui gi visi svetimi isskyrus seima), kam jam stresuot? kai jau ugtelna ir pats rodo nora eit pas kazka ant ranku - prasom, bet siaip - nera reikalo dalint niekad nesuprasiu zmoniu, kurie ateina aplankyt kudikio ir net nenusiplove ranku bando griebt vaika pvz. jauniausioji nuo gimimo bijo mano anytos 3men. pirma karta pamate, ta puole paimt ant ranku panesiot utiutiu, o maniske issigando ir visa gerkle rekt nuo to momento tik ja pamato arciau saves nei 2m ir paleidzia dudas juokinga, nes jos vienos ir bijo
mano aplinkoj zmones santurus ir neskuba vaiko tampyti ... patys artimiausi, manau, gali paimti i rankas. zinoma, ne naujagimi
man rodos, as pati pajutau, kada jau 'galima'
man rodos, as pati pajutau, kada jau 'galima'
QUOTE(Putlutė @ 2007 05 25, 11:13)
sveikos SM
norejau paklausti-ar duodat palaikyti savo mazyli giminems,artimiesiems,draugams ir pan?
norejau paklausti-ar duodat palaikyti savo mazyli giminems,artimiesiems,draugams ir pan?
Jei paprašo tai ir duodu, bet, kad mano mažylis net pats neina pas nepažįstamus
kadangi mano ir gimines santykiai labai artimi tai duodu palaukyti be baimes. ir kai mazas buvo ir dabar, juk nieko blogo nenutiks 
Užsukau pasmalsaut į šias temas ir negaliu susilaikyt neparašius, nors manoji jau iš to amžiaus ir išaugusi (bet kaip miela prisimint 
).
Ir mane nustebino net pats šios temos pavadinimas. Manosios gal niekas labai netampė, bet kas norėjo - net nepagalvojau drausti. Kiek ūgtelėjusi be jokių problemų pasilikdavo pas jai visiškai nepažįstamus žmones (aš juos pažinojau ir pasitikėjau). Vėliau - su didžiausiu džiaugsmu ėjo į darželį. Nebuvo jokių problemų pasilikt. Žodžiu, tokia visuomeniška mergina užaugo. Įsivaizduoju, jei nuo pirmųjų dienų būtume bijoję žmonių - tas ir mažylei būtų persidavę. (Ir kodėl veliau stebitės, kad vaikai neprisitaiko prie kolektyvo?) Prieš tekėdama gavau du, mano nuomone, aukso vertės patarimus. Vieną dėl sąntykių šeimoje, kitą - dėl vaiko. Pastarasis toks: "Vaiką gimdai ne sau o pasauliui. Taigi, turi mokytis jį paleisti." Taigi, kad ir koks mažas būtų vaikas, jis palengva turi pratintis prie pasaulio ir mokytis gerai jame jaustis. Jei auginsite uždarę tarsi stiklainyje, kada ateis laikas išeit į kolektyvą, vaikas pasijus panašiai, kaip jūs, papuolę į kitą planetą.
). Ir mane nustebino net pats šios temos pavadinimas. Manosios gal niekas labai netampė, bet kas norėjo - net nepagalvojau drausti. Kiek ūgtelėjusi be jokių problemų pasilikdavo pas jai visiškai nepažįstamus žmones (aš juos pažinojau ir pasitikėjau). Vėliau - su didžiausiu džiaugsmu ėjo į darželį. Nebuvo jokių problemų pasilikt. Žodžiu, tokia visuomeniška mergina užaugo. Įsivaizduoju, jei nuo pirmųjų dienų būtume bijoję žmonių - tas ir mažylei būtų persidavę. (Ir kodėl veliau stebitės, kad vaikai neprisitaiko prie kolektyvo?) Prieš tekėdama gavau du, mano nuomone, aukso vertės patarimus. Vieną dėl sąntykių šeimoje, kitą - dėl vaiko. Pastarasis toks: "Vaiką gimdai ne sau o pasauliui. Taigi, turi mokytis jį paleisti." Taigi, kad ir koks mažas būtų vaikas, jis palengva turi pratintis prie pasaulio ir mokytis gerai jame jaustis. Jei auginsite uždarę tarsi stiklainyje, kada ateis laikas išeit į kolektyvą, vaikas pasijus panašiai, kaip jūs, papuolę į kitą planetą.
QUOTE(pašnekutė @ 2009 08 07, 15:54)
Užsukau pasmalsaut į šias temas ir negaliu susilaikyt neparašius, nors manoji jau iš to amžiaus ir išaugusi (bet kaip miela prisimint ).
Ir mane nustebino net pats šios temos pavadinimas. Manosios gal niekas labai netampė, bet kas norėjo - net nepagalvojau drausti. Kiek ūgtelėjusi be jokių problemų pasilikdavo pas jai visiškai nepažįstamus žmones (aš juos pažinojau ir pasitikėjau). Vėliau - su didžiausiu džiaugsmu ėjo į darželį. Nebuvo jokių problemų pasilikt. Žodžiu, tokia visuomeniška mergina užaugo. Įsivaizduoju, jei nuo pirmųjų dienų būtume bijoję žmonių - tas ir mažylei būtų persidavę. (Ir kodėl veliau stebitės, kad vaikai neprisitaiko prie kolektyvo?) Prieš tekėdama gavau du, mano nuomone, aukso vertės patarimus. Vieną dėl sąntykių šeimoje, kitą - dėl vaiko. Pastarasis toks: "Vaiką gimdai ne sau o pasauliui. Taigi, turi mokytis jį paleisti." Taigi, kad ir koks mažas būtų vaikas, jis palengva turi pratintis prie pasaulio ir mokytis gerai jame jaustis. Jei auginsite uždarę tarsi stiklainyje, kada ateis laikas išeit į kolektyvą, vaikas pasijus panašiai, kaip jūs, papuolę į kitą planetą.
). Ir mane nustebino net pats šios temos pavadinimas. Manosios gal niekas labai netampė, bet kas norėjo - net nepagalvojau drausti. Kiek ūgtelėjusi be jokių problemų pasilikdavo pas jai visiškai nepažįstamus žmones (aš juos pažinojau ir pasitikėjau). Vėliau - su didžiausiu džiaugsmu ėjo į darželį. Nebuvo jokių problemų pasilikt. Žodžiu, tokia visuomeniška mergina užaugo. Įsivaizduoju, jei nuo pirmųjų dienų būtume bijoję žmonių - tas ir mažylei būtų persidavę. (Ir kodėl veliau stebitės, kad vaikai neprisitaiko prie kolektyvo?) Prieš tekėdama gavau du, mano nuomone, aukso vertės patarimus. Vieną dėl sąntykių šeimoje, kitą - dėl vaiko. Pastarasis toks: "Vaiką gimdai ne sau o pasauliui. Taigi, turi mokytis jį paleisti." Taigi, kad ir koks mažas būtų vaikas, jis palengva turi pratintis prie pasaulio ir mokytis gerai jame jaustis. Jei auginsite uždarę tarsi stiklainyje, kada ateis laikas išeit į kolektyvą, vaikas pasijus panašiai, kaip jūs, papuolę į kitą planetą.
Labai teisingai pasakyt, pritariu tau 100%
QUOTE(pašnekutė @ 2009 08 07, 15:54)
Užsukau pasmalsaut į šias temas ir negaliu susilaikyt neparašius, nors manoji jau iš to amžiaus ir išaugusi (bet kaip miela prisimint ).
Ir mane nustebino net pats šios temos pavadinimas. Manosios gal niekas labai netampė, bet kas norėjo - net nepagalvojau drausti. Kiek ūgtelėjusi be jokių problemų pasilikdavo pas jai visiškai nepažįstamus žmones (aš juos pažinojau ir pasitikėjau). Vėliau - su didžiausiu džiaugsmu ėjo į darželį. Nebuvo jokių problemų pasilikt. Žodžiu, tokia visuomeniška mergina užaugo. Įsivaizduoju, jei nuo pirmųjų dienų būtume bijoję žmonių - tas ir mažylei būtų persidavę. (Ir kodėl veliau stebitės, kad vaikai neprisitaiko prie kolektyvo?) Prieš tekėdama gavau du, mano nuomone, aukso vertės patarimus. Vieną dėl sąntykių šeimoje, kitą - dėl vaiko. Pastarasis toks: "Vaiką gimdai ne sau o pasauliui. Taigi, turi mokytis jį paleisti." Taigi, kad ir koks mažas būtų vaikas, jis palengva turi pratintis prie pasaulio ir mokytis gerai jame jaustis. Jei auginsite uždarę tarsi stiklainyje, kada ateis laikas išeit į kolektyvą, vaikas pasijus panašiai, kaip jūs, papuolę į kitą planetą.
). Ir mane nustebino net pats šios temos pavadinimas. Manosios gal niekas labai netampė, bet kas norėjo - net nepagalvojau drausti. Kiek ūgtelėjusi be jokių problemų pasilikdavo pas jai visiškai nepažįstamus žmones (aš juos pažinojau ir pasitikėjau). Vėliau - su didžiausiu džiaugsmu ėjo į darželį. Nebuvo jokių problemų pasilikt. Žodžiu, tokia visuomeniška mergina užaugo. Įsivaizduoju, jei nuo pirmųjų dienų būtume bijoję žmonių - tas ir mažylei būtų persidavę. (Ir kodėl veliau stebitės, kad vaikai neprisitaiko prie kolektyvo?) Prieš tekėdama gavau du, mano nuomone, aukso vertės patarimus. Vieną dėl sąntykių šeimoje, kitą - dėl vaiko. Pastarasis toks: "Vaiką gimdai ne sau o pasauliui. Taigi, turi mokytis jį paleisti." Taigi, kad ir koks mažas būtų vaikas, jis palengva turi pratintis prie pasaulio ir mokytis gerai jame jaustis. Jei auginsite uždarę tarsi stiklainyje, kada ateis laikas išeit į kolektyvą, vaikas pasijus panašiai, kaip jūs, papuolę į kitą planetą.
Nu kaip pirstu i aki!
Užsukau pasmalsaut į šias temas ir negaliu susilaikyt neparašius, nors manoji jau iš to amžiaus ir išaugusi (bet kaip miela prisimint ).
Ir mane nustebino net pats šios temos pavadinimas. Manosios gal niekas labai netampė, bet kas norėjo - net nepagalvojau drausti. Kiek ūgtelėjusi be jokių problemų pasilikdavo pas jai visiškai nepažįstamus žmones (aš juos pažinojau ir pasitikėjau). Vėliau - su didžiausiu džiaugsmu ėjo į darželį. Nebuvo jokių problemų pasilikt. Žodžiu, tokia visuomeniška mergina užaugo. Įsivaizduoju, jei nuo pirmųjų dienų būtume bijoję žmonių - tas ir mažylei būtų persidavę. (Ir kodėl veliau stebitės, kad vaikai neprisitaiko prie kolektyvo?) Prieš tekėdama gavau du, mano nuomone, aukso vertės patarimus. Vieną dėl sąntykių šeimoje, kitą - dėl vaiko. Pastarasis toks: "Vaiką gimdai ne sau o pasauliui. Taigi, turi mokytis jį paleisti." Taigi, kad ir koks mažas būtų vaikas, jis palengva turi pratintis prie pasaulio ir mokytis gerai jame jaustis. Jei auginsite uždarę tarsi stiklainyje, kada ateis laikas išeit į kolektyvą, vaikas pasijus panašiai, kaip jūs, papuolę į kitą planetą.
Ir as 100% pritariu mes savo mazaja ir jau nuo mazu dieneliu duodam palaikyti ant ranku kitiems ir nieko cia blogo nematome, mano manymu kaip tik tegul pratinasi ir prie kitu zmoniu, bet cia tik mano asmenine nuomone 
Ir mane nustebino net pats šios temos pavadinimas. Manosios gal niekas labai netampė, bet kas norėjo - net nepagalvojau drausti. Kiek ūgtelėjusi be jokių problemų pasilikdavo pas jai visiškai nepažįstamus žmones (aš juos pažinojau ir pasitikėjau). Vėliau - su didžiausiu džiaugsmu ėjo į darželį. Nebuvo jokių problemų pasilikt. Žodžiu, tokia visuomeniška mergina užaugo. Įsivaizduoju, jei nuo pirmųjų dienų būtume bijoję žmonių - tas ir mažylei būtų persidavę. (Ir kodėl veliau stebitės, kad vaikai neprisitaiko prie kolektyvo?) Prieš tekėdama gavau du, mano nuomone, aukso vertės patarimus. Vieną dėl sąntykių šeimoje, kitą - dėl vaiko. Pastarasis toks: "Vaiką gimdai ne sau o pasauliui. Taigi, turi mokytis jį paleisti." Taigi, kad ir koks mažas būtų vaikas, jis palengva turi pratintis prie pasaulio ir mokytis gerai jame jaustis. Jei auginsite uždarę tarsi stiklainyje, kada ateis laikas išeit į kolektyvą, vaikas pasijus panašiai, kaip jūs, papuolę į kitą planetą.
Ir as 100% pritariu
mes savo mazaja ir jau nuo mazu dieneliu duodam palaikyti ant ranku kitiems ir nieko cia blogo nematome, mano manymu kaip tik tegul pratinasi ir prie kitu zmoniu, bet cia tik mano asmenine nuomone
