Ar duodate svetimiems palaikyti vaiką?

QUOTE(Nova27 @ 2009 06 30, 14:16)
Viskas priklauso nuo situacijos.
Mano manymu pirma menesi ar du vaikelio ne tik negalima duoti kazkam laikyti ant ranku, bet is vis geriau, kad niekas nesilankytu tuo metu namuose, leistu prisitaikyti prie naujo gyvenimo tiek teveliams, tiek paciam mazyliui.
Veliau duot galima artimiems zmonems palaikyti, aisku tik blaiviem (suaugusiems), pakankamai suaugusiems (vaikams) ir dar pakankamai stipriems(seneliukams), tam kad is zioplumo, neapdairumo ar jegu trukumo neismestu mazylio, moketu prilaikyti galvute, kol jis dar pats jos neislaiko ir t.t.
Taip pat viskas priklauso nuo pacio vaiko - vienam patinka pas kitus zmones ant ranku buti, kiti pradeda is kart klykti... Mano pirmoji mergicka pas kitus ant ranku isbudavo tik kokias 30 sekundziu iki verksmo (ji ir dabar labai atsargiai su svetimais elgiasi (cia ieina visi zmones kurie yra ne mama ir ne tetis) bendrauja, bet tik per atstuma), o mazajai uztenka prie vezimelio ka svetimo pamatyti ir is kart dudas paleidzia (jei manes tuo metu akiratyje nera).
Kitas dalykas yra mamos emocijos. Nenoras duoti vaika kam nors palaikyti - tai motiniskos meiles ir egoizmo misinukas. Manau, kad labiausiai jis pasireiskia gimus pirmam vaikeliui. Pati per tai perejau  Tai nenoras dalintis vaiku, jo meile su kuo kitu, nes mums tai pernelyg brangu (deja, bet ne visoms...) + nerimas kad vaikui tuo metu ne duok die kas nors nenutiktu (cia jau motinos instinktas ir su juo nepakovosi, o ir nereikia (deja, bet irgi pasireiskia ne visoms...))
Man buvo iskilus didele dilema... Mano tevas po infarkto ir insulto, beprotiskai lauke anukes ar anuko, ir stai mazyle gime, o as niekaip negalejau nugaleti baimes ir duoti jam i rankas palaikyti mazyles, nes jis pats sunkiai laikosi ant koju ir rankos labai dreba. Siaubingai grauze sazine... apsiverkdavau naktimis (na cia dar ir po gimdymo hormonai prisidejo), bet vaikas, jo saugumas visada turi buti pirmiau...
Papildyta:
Nesuvokiamas pasakymas "niekas manes neklausia"...  Tu esi mama to mazylio ir tik tu sprendi ar leisti, ar ne ji imti. O tokiems nesusiprateliams, kurie ima snaudzianti mazuli, i prizadina, tik tam, kad patenkintu savo norus, galima ne tik zodziais paaiskinti, kad vaiko nevalia del uzgaidu tampyti - ne daiktas, ne zaisliukas, o nuo manes dar ir per nagus gautu...
Nesu kokia pabaisa, bet uz savo vaika, jo sveikata ir ramybe pakovoti tikrai nepabijociau ir taskas.

Maniske, bent jau po kol kas svetimu nebijo   Sypsosi ir yra patenkinta kiekvienam uzkalbinus ar pasilenkus prie jos   Svetimi zmones jai idomus
As irgi sutinku su tavim  

Kas tie svetimi? Kiekvienai tikriausiai skirtingai. Visiems artimiesiems daviau ir duosiu svetimais laikau nepazistamus zmones sutiktus gatvej, tai tokiems neuzka neduosiu ir net paliesti neleisiu 

savo mamai taip, o visiem kitiem ne. Nematau reikalo tasyti ta leliuka kiekvienam sudarankiui 

Na mano artimieji ar draugai iki mėnesio patys bijodavo paimt vaikutį. Ne tai,kad bijodavo, bet supranta, kad tokiam mažyčiui saugiausia ir  fiziškai ir psichologiškai ant mamytės ar tėčio rankučių. Dabar, kai dukrai 7 savaitės    pati kartais paklausiu draugės ar nori palaikyt, jei matau,kad labai rūpi panešiot, paglostyt. Bet kam nesiūlau.
Didžiausia bėda su kuria susidūriau auginant pirmą vauiką žmonių nesupratimas plaut rankų. Liepdavau tik įėjus į kambarį nusiplaut, ir nesvarbu,kad ant rankų neima. Juk tai kaldrytę , tai rankytę kojytę paliest nori. O tokiems mažyliams mažiausiai reikia užsikrėst. Turiu pasakyt, kad pirmagimis buvo užsikrėtęs kažkokiu negerumu- buvo net pūlingi spuogučiai. Ir tėvai ir uošviai mano gyvena kaime, turi ūkius, tvartukus, tad atidūmę pas mus į svečius pamiršdavo rankas plaut.  O dabar auginant antrą vaikutį jau prisimena,kad rankos švarios turi būti.
Dar kas erzina, tai tai,kad pas anytą ant lūpos pastoviai pūslelinė. Tai net pasipurtau,kaip matau kaip vyresniam sūnui nori bučkį duot. Vyras nekartą perspėjo. Nu mažosios ant rankų dar nelaikė, bet jau šauksiu garsiausiai ,kad nelįstų bučiuoti.