neduodu , nes cia ne kaciukai kad davynet kiekvienam palaikyt ir paglostyt kas tik papraso, lb nepatinka jei kas paima ant ranku, net is pykcio verdu jei pamatau jei kas liecia, o jei dar svetimi kisa nosi i vezimeli, pvz., lauke tai neistveriu ir lepteliu pora zodziu nieko su savim negaliu padaryt
QUOTE(Bozenyte @ 2009 05 04, 20:35)
neduodu , nes cia ne kaciukai kad davynet kiekvienam palaikyt ir paglostyt kas tik papraso, lb nepatinka jei kas paima ant ranku, net is pykcio verdu jei pamatau jei kas liecia, o jei dar svetimi kisa nosi i vezimeli, pvz., lauke tai neistveriu ir lepteliu pora zodziu nieko su savim negaliu padaryt
as ir pati to vaiko netasau ir neiimu daznai ant ranku tik kai yra reikalas, pvz pavalgyti, nes nera ko be reikalo ant tu renku pratinti, paskui nieko nei susitvarkyt negali, nors ir kai jam viskas gerai reikalaujasi ant ranku, taip buno as prie jos salia guliu zaidziu kalbinu bet ant ranlu neiimu ir kitiem neduodu.
Oho, kiek nesveiko pavydo Aš savo mažės laukiau tris metus, bet tokio pavydėjimo nebuvo . Leidau ir panešioti, ir ant rankų palaikyti. Aišku, ne pirmam sutiktam, bet bendradarbėm duodavau. Kai paaugo, tai ir palikdavau pusvalandukui. Tai po šiai dienai jos geriausios tetos - pažaidžia, lūpytes pasidažo, nueina ko nors pasižiūrinėti. Mergina be galo bendraujanti, nieko nebijo ir niekada nebuvo įsikabinusi į sijoną. Nežinau, gal čia toks jos būdas, o gal ir mamos požiūris daug ką reiškia - mažyliai jaučia jūsų jausmus ir be žodžių. Jei jūs priešiškai nusiteikiate kitų atžvilgiu, tai ir jie bijos, nes siunčiate signalą, kad čia pavojus, reikia saugotis.
Papildyta:
Keista labai ši naujoviška mada - kai vaikui labiausiai reikia būtent kūniško susilietimo su artimiausiais, jūs neimate net ant rankų. Deja, ateis laikas, kai norėsite priglausti, bet jau brangenybei bus kitų interesų. Ir labai greitai tai ateis - su pirmaisiais žingsniukais
Papildyta:
QUOTE(ch_justina @ 2009 05 05, 08:25)
as ir pati to vaiko netasau ir neiimu daznai ant ranku tik kai yra reikalas, pvz pavalgyti, nes nera ko be reikalo ant tu renku pratinti, paskui nieko nei susitvarkyt negali, nors ir kai jam viskas gerai reikalaujasi ant ranku, taip buno as prie jos salia guliu zaidziu kalbinu bet ant ranlu neiimu ir kitiem neduodu.
Keista labai ši naujoviška mada - kai vaikui labiausiai reikia būtent kūniško susilietimo su artimiausiais, jūs neimate net ant rankų. Deja, ateis laikas, kai norėsite priglausti, bet jau brangenybei bus kitų interesų. Ir labai greitai tai ateis - su pirmaisiais žingsniukais
[quote=laukinukė,2009 05 05, 09:09]
Oho, kiek nesveiko pavydo Aš savo mažės laukiau tris metus, bet tokio pavydėjimo nebuvo . Leidau ir panešioti, ir ant rankų palaikyti. Aišku, ne pirmam sutiktam, bet bendradarbėm duodavau. Kai paaugo, tai ir palikdavau pusvalandukui. Tai po šiai dienai jos geriausios tetos - pažaidžia, lūpytes pasidažo, nueina ko nors pasižiūrinėti. Mergina be galo bendraujanti, nieko nebijo ir niekada nebuvo įsikabinusi į sijoną. Nežinau, gal čia toks jos būdas, o gal ir mamos požiūris daug ką reiškia - mažyliai jaučia jūsų jausmus ir be žodžių. Jei jūs priešiškai nusiteikiate kitų atžvilgiu, tai ir jie bijos, nes siunčiate signalą, kad čia pavojus, reikia saugotis.
Papildyta:
kaip ir as noreciau kad maniske tokia draugoviska butu nors jai tik 3 men su trupuciu buna tik pas mane ant ranku nu ir pas vyra, net mano motina negali jos panesioti, nes iskart dudas paleidzia... nemegsta kitu zmoniu nors tu ka nors ir sveciu ateina pas mus ir mes patys vazinejame, rami buna tik pas mane.. tikiuosi pasikeis viskas, nes tikrai nenoriu, kad butu prilipusi kiaura para prie manes...
Oho, kiek nesveiko pavydo Aš savo mažės laukiau tris metus, bet tokio pavydėjimo nebuvo . Leidau ir panešioti, ir ant rankų palaikyti. Aišku, ne pirmam sutiktam, bet bendradarbėm duodavau. Kai paaugo, tai ir palikdavau pusvalandukui. Tai po šiai dienai jos geriausios tetos - pažaidžia, lūpytes pasidažo, nueina ko nors pasižiūrinėti. Mergina be galo bendraujanti, nieko nebijo ir niekada nebuvo įsikabinusi į sijoną. Nežinau, gal čia toks jos būdas, o gal ir mamos požiūris daug ką reiškia - mažyliai jaučia jūsų jausmus ir be žodžių. Jei jūs priešiškai nusiteikiate kitų atžvilgiu, tai ir jie bijos, nes siunčiate signalą, kad čia pavojus, reikia saugotis.
Papildyta:
kaip ir as noreciau kad maniske tokia draugoviska butu nors jai tik 3 men su trupuciu buna tik pas mane ant ranku nu ir pas vyra, net mano motina negali jos panesioti, nes iskart dudas paleidzia... nemegsta kitu zmoniu nors tu ka nors ir sveciu ateina pas mus ir mes patys vazinejame, rami buna tik pas mane.. tikiuosi pasikeis viskas, nes tikrai nenoriu, kad butu prilipusi kiaura para prie manes...
QUOTE(Dax @ 2009 05 04, 14:18)
Nepergyvenk, nebus tavo vaikas toks. Kiekvienas vaikas pereina tarpsnius kada jam reikia mamos ir kada idomus svetimi. Vaikai pradeda but maminukai apie 6 men ir iki poros metu kartais ilgiau. Berniukai prie mamos buna prisirise labiau nei mergaites, bet nematau cia nieko tame blogo. Svarbiausia vaiko nelepinti, kad neklyktu, o tai daryt reikia ne tuom kad duodi visiems, o tuom kad ignoruoji jo klygavimus zirzimus kai zinai kad vaikas svarus, sotus, nepavarges ir saugus. Ir i zmones galima vaika vesti, bet nebutinai kiekvienas ji turi ciupinet(ypac nenusiplovius ranku).
Maniskiui reikia manes, labai labai reikia, bet ant ranku as jo nenesioju. Bunu taip, kad mane matytu ir darau ka man reikia. O jis tada ramiai zaidzia. Palaikyt duodu labai retai ir per didziausias kancias ( mano, o ne vaiko). Net jeigu vaikas issigasta nematyto zmogaus reikia ramiai su tuo zmogum pasedet vaikui parodyt, duot paciupinet, kad nepazystamasis pakalbintu ji ir tikrai po pusvalandzio jis kuo puikiausiai leisis paimamas. Jeigu vaikas to zmogaus bijo tai niekas, net tai kad priprates prie ranku, nepades.
O del ligoniniu tai pasiimciau vaika kartu arba nesigulciau i ligonine ir gydyciaus namie su visom israsytom priemonem. Jeigu operacija yra tevas kuris gali pasiimt kelias dienas is darbo, jeigu negali yra mama.
Maniskiui reikia manes, labai labai reikia, bet ant ranku as jo nenesioju. Bunu taip, kad mane matytu ir darau ka man reikia. O jis tada ramiai zaidzia. Palaikyt duodu labai retai ir per didziausias kancias ( mano, o ne vaiko). Net jeigu vaikas issigasta nematyto zmogaus reikia ramiai su tuo zmogum pasedet vaikui parodyt, duot paciupinet, kad nepazystamasis pakalbintu ji ir tikrai po pusvalandzio jis kuo puikiausiai leisis paimamas. Jeigu vaikas to zmogaus bijo tai niekas, net tai kad priprates prie ranku, nepades.
O del ligoniniu tai pasiimciau vaika kartu arba nesigulciau i ligonine ir gydyciaus namie su visom israsytom priemonem. Jeigu operacija yra tevas kuris gali pasiimt kelias dienas is darbo, jeigu negali yra mama.
pritariu jum,bet del ligoniniu visaip gali atsitikt pvz viena kart nakties viduri mane susuko priepolis(tulzies akmenukai kankino labai) tai kaip zadinsiu vaika ir wesiu su sawim kai pati nieko nemaciau negirdejau?o vyras kartu vaziawo,veze dokumentus,rubus ir tt,.tokiu atveju liko seneliai,mano mama gerai netolese gyvena tai atleke pas mus pas vaika,o pas kitus gali but kad nera jau seneliu ar giminiu,tai lieka artimic draugai,tai manau gerai vaika jiems palikt,bet jei vaikas nieko neprileidzia,tai nezinau....
QUOTE(laukinukė @ 2009 05 05, 09:09)
Oho, kiek nesveiko pavydo Aš savo mažės laukiau tris metus, bet tokio pavydėjimo nebuvo . Leidau ir panešioti, ir ant rankų palaikyti. Aišku, ne pirmam sutiktam, bet bendradarbėm duodavau. Kai paaugo, tai ir palikdavau pusvalandukui. Tai po šiai dienai jos geriausios tetos - pažaidžia, lūpytes pasidažo, nueina ko nors pasižiūrinėti. Mergina be galo bendraujanti, nieko nebijo ir niekada nebuvo įsikabinusi į sijoną. Nežinau, gal čia toks jos būdas, o gal ir mamos požiūris daug ką reiškia - mažyliai jaučia jūsų jausmus ir be žodžių. Jei jūs priešiškai nusiteikiate kitų atžvilgiu, tai ir jie bijos, nes siunčiate signalą, kad čia pavojus, reikia saugotis.
Pritariu. Aišku žmonėms, kurių nepažįstu tikrai neduodu mažiuko panešiot, bet tikrai nematau nieko blogo jeigu pakalbina
QUOTE(laukinukė @ 2009 05 05, 09:09)
Keista labai ši naujoviška mada - kai vaikui labiausiai reikia būtent kūniško susilietimo su artimiausiais, jūs neimate net ant rankų. Deja, ateis laikas, kai norėsite priglausti, bet jau brangenybei bus kitų interesų. Ir labai greitai tai ateis - su pirmaisiais žingsniukais
Ir man keista, bet čia kiekvienos pasirinkimas. Aš nešiojau pirmagimį, nešiočiau dar ir dabar jei pakelčiau Nešioju ir savo lelką
QUOTE(ch_justina @ 2009 05 05, 06:25)
as ir pati to vaiko netasau ir neiimu daznai ant ranku tik kai yra reikalas, pvz pavalgyti, nes nera ko be reikalo ant tu renku pratinti, paskui nieko nei susitvarkyt negali, nors ir kai jam viskas gerai reikalaujasi ant ranku, taip buno as prie jos salia guliu zaidziu kalbinu bet ant ranlu neiimu ir kitiem neduodu.
tiesa pasakius as net neisivaizduoju kaip tai imanoma!!!! maniske jei nori ant ranku, tai iki pamelynavimo gali zliumbti kol jos nepakelsi ir ten jokie kalbinimai ir zaisliukai nepades. o jei jau kas skauda ar blogai jauciames, tai nuo ranku is viso nenulipam. Ir vakare miegucio einame tik ant rankyciu prie papulio, dar mamyte panesioja tai is viso pasaka ir greit uzmiegam.
beja, cia pas mus konsultacijoje dave tokia knyga The pragnancy book ir ten beja parasyta, kad vaikiukui reikia rodyti kuo daugiau meiles ir demesio ir kad jis jaustusi mylimas, nes is to jis mokosi myleti kitus.
QUOTE(Fatimaallaa @ 2009 05 06, 20:10)
tiesa pasakius as net neisivaizduoju kaip tai imanoma!!!! maniske jei nori ant ranku, tai iki pamelynavimo gali zliumbti kol jos nepakelsi ir ten jokie kalbinimai ir zaisliukai nepades. o jei jau kas skauda ar blogai jauciames, tai nuo ranku is viso nenulipam. Ir vakare miegucio einame tik ant rankyciu prie papulio, dar mamyte panesioja tai is viso pasaka ir greit uzmiegam.
beja, cia pas mus konsultacijoje dave tokia knyga The pragnancy book ir ten beja parasyta, kad vaikiukui reikia rodyti kuo daugiau meiles ir demesio ir kad jis jaustusi mylimas, nes is to jis mokosi myleti kitus.
beja, cia pas mus konsultacijoje dave tokia knyga The pragnancy book ir ten beja parasyta, kad vaikiukui reikia rodyti kuo daugiau meiles ir demesio ir kad jis jaustusi mylimas, nes is to jis mokosi myleti kitus.
O man regis, ir knygų nereikia, juk vaikas toks mažas, toks lauktas, toks bejėgis ir mylimas, ir vienintelis jam kol kas brangus ir mielas žmogus - tai mama. Jis dar tik ką buvo įsčiose ir nori prisiglausti prie mamos širdies... Kaip galima jo neglausti??? Ir juk taip miela, kai mažiukas prisiglaudžia savo mažu veideliu, apsikabina mažomis rankytėmis...
Glaudžiu ir glausiu savo sūnų, kol jis leisis, juk jis taip greitai užaugs...
AS SAVO VAIKUCIO TAIP PAT STENGDAVAUSI KUO MAZIAU DUOT SVETIMIEMS,BET PO TO KAI IS UZSIENIO MUSU ATVAZIAVO APLANKYTI MANO MAMA IR UZSIMANE PAIMTI ANUKA ANT RANKYCIU,VAIKAS NESILEIDO,MAMAI BUVO LABAI SKAUDU...NUO TADA EMIAU VAIKA PRATINTI PRIE KITU,TAI DABAR MANO RANKOS JAU LAISVESNES BUNA KAI SVECIU ATEINA...VAIKAS EME NORIAI BENDRAUTI SU SVETIMAIS,VISISKAI KITAIP ELGESI SVETIMOJE APLINKOJE...
QUOTE(laukinukė @ 2009 05 05, 10:09)
Keista labai ši naujoviška mada - kai vaikui labiausiai reikia būtent kūniško susilietimo su artimiausiais, jūs neimate net ant rankų. Deja, ateis laikas, kai norėsite priglausti, bet jau brangenybei bus kitų interesų. Ir labai greitai tai ateis - su pirmaisiais žingsniukais
Pritariu nesuprantu tų kurie ima vaiką tik kai jis verkia,arba reikia pamaitinti,juk mažyliui reikia dėmesio ne tik kai prieini ir pašnekini lovytėj,ir rekomenduojama pirmiausia vaiką imt ant rankų ne tada kai jis verkia,o tada kai ramus
QUOTE(Briediene @ 2009 05 06, 18:49)
O man regis, ir knygų nereikia, juk vaikas toks mažas, toks lauktas, toks bejėgis ir mylimas, ir vienintelis jam kol kas brangus ir mielas žmogus - tai mama. Jis dar tik ką buvo įsčiose ir nori prisiglausti prie mamos širdies... Kaip galima jo neglausti??? Ir juk taip miela, kai mažiukas prisiglaudžia savo mažu veideliu, apsikabina mažomis rankytėmis...
Glaudžiu ir glausiu savo sūnų, kol jis leisis, juk jis taip greitai užaugs...
Glaudžiu ir glausiu savo sūnų, kol jis leisis, juk jis taip greitai užaugs...
as laukiau savo vaikelio ilgiau nei 2 metus, perejau krziaus kelius, begales testu, laporaskopija, sunku nestuma, 24 val gimdyma ir net neisivaizduoju kaip galima nemyluoti, nesupuoti, neciuciuoti savo brangenybes. o manau, ateis toks laikas kai jai paprasciausiai tiek nebereikes mamytes ranku.
QUOTE(Agniska @ 2009 05 07, 13:06)
Pritariu nesuprantu tų kurie ima vaiką tik kai jis verkia,arba reikia pamaitinti,juk mažyliui reikia dėmesio ne tik kai prieini ir pašnekini lovytėj,ir rekomenduojama pirmiausia vaiką imt ant rankų ne tada kai jis verkia,o tada kai ramus
man kol kas net neisivaizduojamas toks dalykas, kad vaikas gali ramiai guleti lovyteje. maniske jei nemiega,tai ir 5 min neisguli.
visu pirma tai ziuriu kaip vaikas reaguja i zmogu norinti jy paimti jeigu viskas ok,tai kodelgi ne,aisku nesusmirdusiam cigaretem kokiam-iai nors....