Pernai buvau radusi maža paukščiuką viduryje gatvėsa ir dar šuo kažkoks lojo ant jo, tas vargšytis nežinojo kur dėtis. Kai paėmiau aš jį į rankas tai tokios žirnio dydžio kaip erkės kaip vorai pradėjo lipti ant manęs paleidau ant žolės aš jį, nes taip bjauru buvo, purčiausi visa dieną pažiūrėjau iš arčiau kad ten tų gyvių po plunksnomis buvo begalė, fuuu.. supratau kad vargšas paukščiukas, šunį nuvijau, o paukščiukas dingo žolėje...
QUOTE(Ida25 @ 2010 07 16, 12:55)
Pernai buvau radusi maža paukščiuką viduryje gatvėsa ir dar šuo kažkoks lojo ant jo, tas vargšytis nežinojo kur dėtis. Kai paėmiau aš jį į rankas tai tokios žirnio dydžio kaip erkės kaip vorai pradėjo lipti ant manęs paleidau ant žolės aš jį, nes taip bjauru buvo, purčiausi visa dieną pažiūrėjau iš arčiau kad ten tų gyvių po plunksnomis buvo begalė, fuuu.. supratau kad vargšas paukščiukas, šunį nuvijau, o paukščiukas dingo žolėje...
Ten buvo plunksnagraužiai arba paukščių utėlės. Šiaip jokie tokie paukščių "parazitai" nei žmonėms nei naminiams gyvnams nėra pavojingi, tik šiaip nemalonu. Prieš kelias savaites ant kelio radom suopį, visiškai šlapią, niekaip negalėjo pakilti nuo žemės, ir buvo neaišku, gal jį mašina partrenkė, todėl buvom priglaudę pas save. Tai buvo ne jauniklis, o suaugęs patinas. Kai tik paėmėm, tai irgi "pabyrėjo" iš jo parazitų, nupurškėm "Frontline" purškalu, dabar ilgam ant jo nelips bjaurybės Pasirodė kad jokių sužalojimų pas jį nėra, tik baisiai išsekęs, taigi po savaitės gero maisto ir ramybės suopis kuo gražiausiai pakilo ir nuskrido Va kaip jis atrodė, žvilgsnis išties karališkai didingas..:
http://www.78.lt/ima...01_4C4AC559
http://www.78.lt/ima...A4_4C4AC559
QUOTE(zebenkstiejka @ 2010 07 24, 13:58)
Ten buvo plunksnagraužiai arba paukščių utėlės. Šiaip jokie tokie paukščių "parazitai" nei žmonėms nei naminiams gyvnams nėra pavojingi, tik šiaip nemalonu. Prieš kelias savaites ant kelio radom suopį, visiškai šlapią, niekaip negalėjo pakilti nuo žemės, ir buvo neaišku, gal jį mašina partrenkė, todėl buvom priglaudę pas save. Tai buvo ne jauniklis, o suaugęs patinas. Kai tik paėmėm, tai irgi "pabyrėjo" iš jo parazitų, nupurškėm "Frontline" purškalu, dabar ilgam ant jo nelips bjaurybės Pasirodė kad jokių sužalojimų pas jį nėra, tik baisiai išsekęs, taigi po savaitės gero maisto ir ramybės suopis kuo gražiausiai pakilo ir nuskrido Va kaip jis atrodė, žvilgsnis išties karališkai didingas..:
http://www.78.lt/ima...01_4C4AC559
http://www.78.lt/ima...A4_4C4AC559
http://www.78.lt/ima...01_4C4AC559
http://www.78.lt/ima...A4_4C4AC559
oho nu kokia tu šaunuolė, siaubas te balioną man tai paukščiai svetima, aš jų bijau
QUOTE(Amatevi @ 2010 07 13, 21:52)
Radau čiurlį ant asfalto gulintį Parsinešiau, bet niekaip neišeina jo pamaitinti Pasiskambinau į LOD ir pasakė rytoj atnešti,bus veterinarė.Tikiuosi išgyvens jis iki rytojaus
pirmoji pagalba čiurliui jei jis nesužeistas-mesti jį. Nes jiems didžiausia bėda kai jie nutupia ant žemės-sparnai per ilgi, jie negali pakilti. Todėl žmonės dažnai užgydo mirtinai čiurlius o iš tiesų juos tereikia gerai pametėti į orą kad pakiltų.
O Ventės rago ornitologai negydo paukščių-mano vyras ten kelis metus dirbo-jis ornitologiją baigęs, ten savo mokslinį rašė. Jie į tai žiūri labai gamtiškai....savo krankį kol buvo jauniklis iš jų ėmiau...manau jam tai padėjo išgyvent
QUOTE(zay @ 2010 07 24, 23:49)
....savo krankį kol buvo jauniklis iš jų ėmiau...manau jam tai padėjo išgyvent
Auginu ir as kranklio jaunikli. Kirto medi su visu lizdu, taigi...vaiksto sau po kiema, bando skraidyti, bet kadangi nera kas tinkamai mokina, o ir uodega lizdo brolio (dabar su juo nebegyvena) papesiota gerokai, tai tik ant tvoros uzskrenda.
maniškis tai skraidė-mokinau, mėčiau visur. Tai iš pradžių išmoko skrist metamas-skrenda skranda, ant žemės nutupia ir pakilt nemoka , tai kadangi laikiau jį bute Vilniuje, tai lakstydavau su po miestą ieškodama kur nutūpė ir parsinešdavau. O tada buvau visa nėščia, bet nešiojau tik ilgas juodas sukneles, ilgus palaidus plaukus ir kartu bėgdavo 2 vokiečių aviganiai. Tai grįždavau kaip ragana su krankliu dar plius ant pečių. Po to išmoko super gerai skraidyt
Skraidys ir musiškė (manau, kad tai mergaitė, nes lizdo brolis kur kas stambesnis), tik reikia papešiotas plunksnas atsiaugint, uodega visai trumputė. Pakyla ji į orą, bet toli nekrenda, nes "vairo" neturi . Deja su mano vokietukais ji nesutaria- kranklys kieme, o šunys uždaryti ir atvirkščiai. Kaip sakant, tenka laisve dalintis.
Zay, tave tikriausiai ragana aplinkiniai palaikė
O, šiaip tai man keistas toks požiūris kaip kurių žmonių, kurie laiko kranklius velnio paukščiais, sieja juos su blogiu ir t.t. Čia jau man peršasi kokie tai religiniai nukrypimai. O, juk rašoma, kad butent krankliai pranašus (lygtais vienas iš jų Elijas buvo) iš dykūmų išvedė, rodė jiems kelią.
Zay, tave tikriausiai ragana aplinkiniai palaikė
O, šiaip tai man keistas toks požiūris kaip kurių žmonių, kurie laiko kranklius velnio paukščiais, sieja juos su blogiu ir t.t. Čia jau man peršasi kokie tai religiniai nukrypimai. O, juk rašoma, kad butent krankliai pranašus (lygtais vienas iš jų Elijas buvo) iš dykūmų išvedė, rodė jiems kelią.
mano vokiečiai irgi krankliu nesižavėjo, bet jiems jį nustvert buvo be šansų-jis vikrus, protingas, nuspėja pora šuns veiksmų į priekį. Šunys daugiau nuo jo kentėjo, pagėst buvo be šansų jiems prie kranklio
Šiaip nerealiai gražus, didelis ir protingas paukštis. Protingesnį vargu ar galima įsivaizduot.
Šiaip nerealiai gražus, didelis ir protingas paukštis. Protingesnį vargu ar galima įsivaizduot.
Na visas burelis kranklistu susirinko aš taip pat laikau kranklį, jau tris metus. Skraidyti pats išmoko, nemokėm visai. Ar jusų krankliai kalba?
Čia krikščionių kažkokie išmislai, dėl kranklių kaip "blogiečių" vaizdavimo. Šiaurės tautų mituose kranklys dalyvauja sukuriant pasaulį, o skandinavų mitologijoje du krankliai- Huginas ir Muninas yra Odino tarnai, kurie kiekvieną dieną apskridę pasaulį sutupia jam ant pečių ir papasakoja visas naujienas Taipkad, čia jums "ne šiaip paukšteliai"
QUOTE(Vukas @ 2010 07 25, 23:06)
O, šiaip tai man keistas toks požiūris kaip kurių žmonių, kurie laiko kranklius velnio paukščiais, sieja juos su blogiu ir t.t. Čia jau man peršasi kokie tai religiniai nukrypimai. O, juk rašoma, kad butent krankliai pranašus (lygtais vienas iš jų Elijas buvo) iš dykūmų išvedė, rodė jiems kelią.
Čia krikščionių kažkokie išmislai, dėl kranklių kaip "blogiečių" vaizdavimo. Šiaurės tautų mituose kranklys dalyvauja sukuriant pasaulį, o skandinavų mitologijoje du krankliai- Huginas ir Muninas yra Odino tarnai, kurie kiekvieną dieną apskridę pasaulį sutupia jam ant pečių ir papasakoja visas naujienas Taipkad, čia jums "ne šiaip paukšteliai"
Maniškis nekalbėjo dar-jaunas buvo. Teko jį išvešti pas uošvius, jie giliai miškuose prie ežero turi 4 ha "rančą". Nes mes gyvenom daugiabutyje su juo, Vilniaus centre, kaimynai labai skūstis pradėjo, buvo jau panašu kad jį ruošias ir nudobt....Išvežėm ir jis metų bėgyje kai juo kaip naminiu neužsiimdavo vis rečiau ir rečiau atskrisdavo, kol išvyko visam laikui
ar tikrai paukscio parazitai ir ypatingai erkes nera pavojingi zmogui? radom grazuoli karveli luzusiu sparnu (panasus i veislini). po kiek laiko pastebejau atsirandancius vis naujus ikandimus. paskaitinejau angliskus puslapius ir pasiurpau kokie tie padarai baisus http://www.birdmites.org/ . ar tai tiesiog kitokios erkes, negalincios isgyenti lietuvos salygomis. ir is vis ka reiktu daryti, jei namai jomis uzkresti?
Šiandien radau sužeistą balandžiuką, iškėliau iš įdubos, kurioje jis matomai praleido naktį. Matosi, kad jaunas dar, bet apsiplunksnavęs, matyt ir skraidyti mokėjo, tik sparniuką vieną truputį nuleistą laiko. Paleidau ten pat, po balkonais, dabar galės laisvai vaikštinėti, tik kaži, kiek beišgyvens, užpuls koks katinas laukinis...
Visą rytą apie jį galvoju, širdį skauda, toks vargšiukas atrodė. Šiuo metu esu pas mamą Šiauliuose...gal yra norinčių priglausti paukštuką, tada eičiau paieškoti. O ryt į Vilnių grįžtu...
Šiaip esam mes nuo jauniklio išauginę vieną balandžiuką prieš kokius 10 metų, puikus ir protingas paukštis, pats išmoko skraidyti, tupėdavo ant balkono krašto sau. Paskui, po metų maždaug, išvežėm į gamtininkų stotį, kad ten gyventų su saviškiais, tai parskrido namo po savaitės vėl išvežėm, tai vėl parskrido, po sekančio karto jau liko ten gyventi, tolesnio likimo nežinom.
Visą rytą apie jį galvoju, širdį skauda, toks vargšiukas atrodė. Šiuo metu esu pas mamą Šiauliuose...gal yra norinčių priglausti paukštuką, tada eičiau paieškoti. O ryt į Vilnių grįžtu...
Šiaip esam mes nuo jauniklio išauginę vieną balandžiuką prieš kokius 10 metų, puikus ir protingas paukštis, pats išmoko skraidyti, tupėdavo ant balkono krašto sau. Paskui, po metų maždaug, išvežėm į gamtininkų stotį, kad ten gyventų su saviškiais, tai parskrido namo po savaitės vėl išvežėm, tai vėl parskrido, po sekančio karto jau liko ten gyventi, tolesnio likimo nežinom.