gerai toms,kurios turi valios nustojusios maitinti atsilaikyt sitam bjauriam iprociui man nepavyko
Tikrai pavydziu, kurios turi valią šio įpročio atsisakyti. Bandžiau ir aš kelis kartus mesti, ilgiausiai buvau ištvėrusi gal kokį mėnesį, o po to ir vėl Turiu valios dietintis, galiu badauti, bet rūkyti atsisakyti nigaliu
QUOTE(Nilka @ 2005 04 27, 10:05)
Tikrai pavydziu, kurios turi valią šio įpročio atsisakyti. Bandžiau ir aš kelis kartus mesti, ilgiausiai buvau ištvėrusi gal kokį mėnesį, o po to ir vėl Turiu valios dietintis, galiu badauti, bet rūkyti atsisakyti nigaliu
O AŠ KAIP TIK ATVIRKŠČIAI.....NERŪKAU JAU KOKIŲ 10 METŲ (TAM ĮTAKOS TURĖJO MANO DU NĖŠTUMAI),BET KUR GAUTI TOS VALIOS DIETOMS......,BADAVIMUI......KUR????
Pagal save zinau: rukyti geriau isvis nepradet. O jei jau taip atsitiko, tai mesti gali padeti du variantai: 1. nestumas, nors daugelis tik pagimde vel puola prie cigaretes 2. liga arba mano atveju avarija. Kai ilga laika bloga buna, nera sveikatos net kvepuoti normaliai, apie rukyma net pagalvot nesinori.
Neberukau jau ketvirti metai Net paciai keista... Bet per kiekviena pabuvima bare, ar siaip baliuje visa laika viena mintis galvoje: gal parukyti? Juk visi aplink ruko! Tik viena ir viskas. Taip begalvojant jau ir balius baigiasi ir namo eiti laikas ateina
Dabar stabdo ir dar vienas dalykas. Kai rukiau laabai daznai budavo "paxmelas nuo rukymo". Vat ta biesa tai gerai atsimenu. Feeee... Nezinau kiek dar istversiu, bet dar 5 menesius tai tikrai ...
Neberukau jau ketvirti metai Net paciai keista... Bet per kiekviena pabuvima bare, ar siaip baliuje visa laika viena mintis galvoje: gal parukyti? Juk visi aplink ruko! Tik viena ir viskas. Taip begalvojant jau ir balius baigiasi ir namo eiti laikas ateina
Dabar stabdo ir dar vienas dalykas. Kai rukiau laabai daznai budavo "paxmelas nuo rukymo". Vat ta biesa tai gerai atsimenu. Feeee... Nezinau kiek dar istversiu, bet dar 5 menesius tai tikrai ...
Cia, kaip berds patarlej sakoma ''rukyti mesti lengva, bet, kaip vel nepradeti" Siuo metu irgi esu tarp metanciuju gretu, jau nerukau truputi virs menesio Siam zingsniui paskatino stiprus abstrukcinis bronchitas. Viskas butu kaip ir valio, bet....yra vienas bet...pries kelis metus del tos pacios priezasties buvau metusi pusei metu (ir zinoma nestumo laikotarpiu nerukiau), atrodytu, kokio velnio vel pradejau Turbut del to, kad priklausomybe lieka gal ne visam gyvenimui, bet tikrai ilgam Tai ir dabar nesitikiu pati ir aplinkiniam nesidziaugiu, kad jau meciau, tiesiog sakau siuo metu bandau mesti
nerukau, nuo to momento, kai suzinojau, kad .
bet as noriu (ir netgi labai noriu) ir laukiu to momento, kai galesiu uztraukt dumeli..Labi noreciau, kad tas noras dingtu
bet as noriu (ir netgi labai noriu) ir laukiu to momento, kai galesiu uztraukt dumeli..Labi noreciau, kad tas noras dingtu
kai suzhinojau, kad meciau labai paprastai-sekancia diena ar fiziologishkai ar nznau psixologishkai net nuo kvapo eme pykint... taigis neshtumas lengvai praejo be rukalu... o va kai emiau maitint... situacija pasikeite-laukiau momento, kada baigsiu ir uztrauksiu dumeli na ir kas-gyvenimas per trumpas, kad ce mastyt "kaip mest rukyt..." ash dabar rukau mazhiau-nznau gal poreikis zheurei sumazhejo, bet va kai rukau-kaifuoju-nu nors del poros dalyku galiu pakaifuot? ar gyvent vien saves suvarzymais? tipo vezys, ligos ir pan? aj, eina zhmogus gatve, nukrenta plytgalys ir amen...na ir? ir prie ko ce rukymas?...
Rūkyti pradėjau gana vėlai - 24 metų, kai jau pirma dukra buvo paauginta. Rūkiau 6 metus. Paskutinius pora metų sakyčiau daug - po pakelį, o kartais ir pusantro pakelio per dieną. Svarbiausia, kad visai nenorėjau mesti ir visada sakydavau, kad rūkau ir rūkysiu . Bet va, netikėtai pastojau ir supratau, kad turiu mesti rūkyti ir kuo greičiau. Taigi, bandžiau mažinti cigarečių skaičių per dieną, bet po savaitės supratau, kad šitas metimo būdas man netinka , nes rūkyti vis tiek be proto norėjau . Pavydėjau visoms, kurias per nėštumą pykina, kurias erzina kvapai, o ypač tabako kvapas. Tada nusipirkau Nicorette pleistro ir penkias dienas sąžiningai klijavau ant šlaunies. Noras rūkyti nelabai sumažėjo, bet psichologiškai nusiteikti nerūkyti tikrai buvo lengviau. Tas dienas nesurūkiau nė vienos cigaretės, o po to jau ir be pleistro nerūkiau . Tiesa, dar kokią savaitę buvau šiek tiek piktesnė ir irzlesnė + daugiau valgiau , bet po to viskas susinormalizavo - net nesitikėjau, kad bus taip lengva . Beje, labai padėjo vyras, kuris tas 2 savaites irgi nerūkė, bet po to palūžo ir rūko po šiai dienai . O aš vis dar nerūkau (maitinu) ir labai tikiuosi, kad daugiau nerūkysiu, nes kito nėštumo gali ir nebebūti .
kaip jums gerai ir aš norėčiau mesti, bet tai atrodo sunku psichologiškai, kelis kartus bandžiau, atrodo neįmanoma, irzlumas, dar daugiau norisi rūkyti. Nusipirkau knygą, gal padės. Gėda ir maitinu ir ruuuuuuukau.