Vat aš irgi norėčiau mesti

Ne dėl vaikų, ne dėl nėštumo - į šį malonumą rimtai įjunkau jau apsivaikavusi. Iki tol nerūkiau iš viso. Bet tas įprotis pradėjo man trukdyti, be to, ir dėl sveikatos neramu. Didelius pinigus leisti "metimo" priemonėms nesinori - o jeigu nepavyks, pinigai bus išmesti į balą... Pleistrai "pamaitina" organizmą nikotinu, kad nesinorėtų sienom lipti ir nesutriktų judesių koordinacija dėl fiziologinės reakcijos. Tai gerai, tačiau lieka psichologinė pusė, kuri gali per akimirką vėjais paleisti visas pastangas. Todėl nesinori daug investuoti. O be pleistrų tokie metimai "nuo dabar - nė į burną" bent jau man nepasiteisina, ilgiausiai esu ištvėrusi keletą dienų (bet štai mano vyras būtent tokiu būdu ir metė, be jokių pleistrų, jau daug metų neberūko, nors anksčiau jam visos "su filtrais" būdavo per silpnos...). Todėl norėtųsi sužinoti apie jūsų patirtį, ar kam nors pavyko mesti rūkyti švelnesniu būdu - mažinant kiekius, pereinant prie silpnų, rūkant ne po visą, o po pusę cigaretės? Štai dabar aš turiu nusipirkusi "one", kurias traukiu kaip sausą orą, ir šiaip kažkas šlykštaus jose yra, tačiau pernelyg savęs nevaržau - kai noriu parūkyti, tai ir einu. Visgi kažkiek nikotino jose yra, tai sienomis gal nelipsiu... Tačiau tie ėjimai automatiškai suretėjo, lyginant su tuo, kai rūkiau "skanias" - nu neskanu man šitos. Ir pusę cigaretės palikti negaila. Bandau nusiteikti taip, kad pasaulyje nebeliko kitokių rūšių cigarečių, tik tokios, bjaurios, kurias net rūkyti nemalonu. Tačiau pokelyje likusi viena, paskutinė "skani". Žinau, kad jeigu paimsiu ją - lėksiu pirktis tokių pat, ir intervalai tarp "perekūrų" vėl sutrumpės. Gal išmesti? Gaila kažkaip
