As jau daugybe kartu irgi klausiau "KOdel?", taciau,niekas mieloji mum neatsakys.....tu saunuole, kad esi savo mazylei ir parama ir siluma, saunuole,kad esi stipri, saunuole, kad kad esi tiesiog mama....stiprybes tau.....as praradau dukryte jai negimus,jai buvo 5 men. bet vis klausiu kodel.....? taciau,niekas to nepasakys....o tu esi labai stipri.....ji uzaugs ir tau padekos kada nors.....
VaidaI, suprantu tave, nes 5menesiai tai ne 5 minutes,jau ja buvai pamilusi, mes esame zmones ir tustumas, skausmas liks visada mumyse. Padekos as tikrai nelaukiu ir man dar butu skaudziau isgirdus ja. Tik zinau, kad gyvenimas yra toks nesvarbu koks tu esi, bet nori gyvent ir dziaugiesi gyvenimu.
Mamytės, nebijokim tos visuomenės pasmerkimo-gi svetimi tik pasmalsauja, kas čia negerai ir tiek,niekam nerūpi svetimos problemos.Mūsų vaikučiai svarbūs tik mums.Mes su vyru seniai susivokėme, kad rūpime tik vienas kitam,tėvam,broliams, o visi draugai, pažįstami reikalingi tik pabendravimui, laiko praleidimui..Man asmeniškai visai neskauda galvos ir nelaikau kažkokiais ypatingais ar netikėliais mūsų kaimynų, kurių vaikas dauniukas-normalūs "faini" žmonės, nesislapsto, malonu su jais pabendrauti ir nemanau, kad kažkam jie užkliūtų dėl savo vaiko negalios.Ir klysta mamos, kurios augina nesveiką vaikelį, galvodamos, kad yra atstumtos ir kaltos, pagimdžiusios nesveiką vaiką.
Tik va, vaikai žiaurūs.Ir auklėti juos ne neįgalaus vaiko mamos pareiga-o jų tėvelių; turbūt aš eičiau pas tėvus ir prašyčiau, kad jie savo vaikams paaiškintų apie mano vaiko problemą, kad jie pamokytų savo vaikus tolerancijos ir draugiškumo.Tikiu, kad ateity neįgaliems vaikeliams nebus toks diskomfortas, kaip dabar dar, kad yra. Vienas pavyzdys kai svečiavausi mėnesį Italijoje-šalia mūsų kambario gyveno 3 bachūriukai, kurie kasdien su savim į paplūdimį ant kupros(tiesiogine prasme) išsinešdavo neįgalų vaikinuką iš kito kambario Na Jis nespėdavo su jais eiti kartu, tai jie jį ir nešdavosi Ir viskas nuo širdies, ir visiems linksma. Va, laukiu, kada mūsų visuomenė ne užuojautą barstys, o draugėn priims..
Tik va, vaikai žiaurūs.Ir auklėti juos ne neįgalaus vaiko mamos pareiga-o jų tėvelių; turbūt aš eičiau pas tėvus ir prašyčiau, kad jie savo vaikams paaiškintų apie mano vaiko problemą, kad jie pamokytų savo vaikus tolerancijos ir draugiškumo.Tikiu, kad ateity neįgaliems vaikeliams nebus toks diskomfortas, kaip dabar dar, kad yra. Vienas pavyzdys kai svečiavausi mėnesį Italijoje-šalia mūsų kambario gyveno 3 bachūriukai, kurie kasdien su savim į paplūdimį ant kupros(tiesiogine prasme) išsinešdavo neįgalų vaikinuką iš kito kambario Na Jis nespėdavo su jais eiti kartu, tai jie jį ir nešdavosi Ir viskas nuo širdies, ir visiems linksma. Va, laukiu, kada mūsų visuomenė ne užuojautą barstys, o draugėn priims..
Manau galima paieškoti panašių likimo draugių kad ir šiame forume ir daugiau pabendrauti, susitikti jeigu viename mieste.Aš, pavyzdžiui iš Klaipėdos, bet visada galiu nors AŽ parašyti. Taip pat nebijoti paprašyti pagalbos, svarbiausiai nebūti vienai su savo skausmu ir jo nekentėti. Bet kokio skausmo nereikia kentėti ir viskam yra vaistai, visokios formos.
mykole, sunku darbuka siulai neigaliuko mamytei:). Nuejusi pas tevelius gali but pati iskoliota ir pasiusta i gera vieta. Vaikas nors pabega pamates tave tik reikia laiku iskist savo nosyte cia ir yra problema, kad neiskisi laiku, nes gi uki vienas priziuri ir reikia ji priziuret, nes kitaip netures kur sugryst neigaliukas, net nuskriaustas kiemo draugu.
Kaltes jausmas, kai tu kitoki pagimdai, atsiranda todel, kad tu esi vienas, pazystami laido replikas, net isilavine zmones ja dar labiau paastrina. O jei dar tu artimuju ratas, palaikanciu, mazas ir tavo nuomone kokia lieka, KALTE ...........
Kaltes jausmas, kai tu kitoki pagimdai, atsiranda todel, kad tu esi vienas, pazystami laido replikas, net isilavine zmones ja dar labiau paastrina. O jei dar tu artimuju ratas, palaikanciu, mazas ir tavo nuomone kokia lieka, KALTE ...........
Andro, bet kiek suprantu tu lauki, kad kas taves paprasytu, rasyk man.... nes pati nedrysti paimt ir parasyt AZ, be kvietimo. Zinokit neigaliajam ipac is vaikystes dar ira sunkiau pasakyt,kad jam blogai, kad reikia pagalbos. Jam prisipazint, kad kitoks jau yra problema dizdiule, ka ten kalbet apie prasymus. Nes is vaikystes neigalusis visada ligioja i sveikus.
TAIP...Tas klausymas UZ KA? mums visoms turincioms neigalius vaikiukus, gerai pazystamas. Man tiea, kitaip buvo, nepilnai dveiju metu teko tai patirti ir iskenteti, ta klausyma, bet paskui pereina i kita klausyma KAIP GALIU NORS KIEK PADETI? Ir kiekviena vaikuti su negalia galima lavinti, ir dziaugtis vis nauja ismokta smulkmena, ir sitiek daug ta smulkmena gali DAUG dziaugsmo sutekti pries pora metu nebuciau patikejus.
As is Kalipedos - jeigu ka?
As is Kalipedos - jeigu ka?
Labai labai dziaugiesi maza maza smulkmenele savo vaikelio zengta, nebuvo su kuo pasidziaugt ta maza smulkmenele, mazu zinksneliu i prieki tai pamaniau su gydytoju pasidziaugsiu, kad jis tikrai mane supras, bet as labai apsirikau jis mane dar labiau nuliudino Bet as negalejau nesidziaugt, kad mano dukryte siek tiek i prieki pasistumejo, dziaugiausi viena, o kas daugiau liko man Na tiesiog nesugebu nupasakot koks tai ira dziaugsmas tiesiog jis tau kaip stebuklas atrodo. Sveiku vaiku dziaugiesi kiekviena diena jo isradingumu, o neigaliuko dienos visos buna vienodos tu lauki, lauki, lauki ir kai ji ateina ir maza maza smulkmenele virsta stebuklu, dziaugsmui nera ribu.
Vireja kur tu prapuolei man tu taip reikalinga Noreciau padiskutuot kodel tas noras turet antra vaikeli buvo didesnis uz prota? O gal is laimes, kad gime pirmas vaikelis sveikas jis aptemo ir liko tik jausmai, o vidinis balsas saukte sauke dukrytes, dukrytes reikia!Ir mudvi pamirsdamos koks nesaldus neigalaus zmogaus gyvenimas, kiek jis daug is neigalaus reikalaujantis. Kokie mes keisti zmones esame savanaudziai, bet kai nudegame tada jau verkiame asaru pakalnes. Kodel tas protas eina atsilikes? O gal auklejimo klaidos? Gal turetu kaskas pastatyt neigaluji ant zemes, kad jis neskraidytu padebesiais ir nesoktu auksciau bambos ?
Visada, ziurint per telika laidas apie neigalius vaikucius ir ju tevelius, norisi palaikyti, nulenkti galva pries juos, ju kantrybe ir beribe meile, nes nezinau, kaip elgciausi tokioje situacijoje... Neduok dieve...
Ir labiausiai siutina butent sveikuju vaiku, ju tevu poziuris i ne tokius kaip jie. Juk jei man pasakytu, kad mano vaikas izeide, arba, dar baisiau, nuskriaude neigalu vaika-kito karto tikrai nebutu, kaip mane zemele nesioja...
Stiprybes, geru zmoniu aplink- mamytes, laikykites.
Neisivaizdavau daug daug dalyku, kol neskaiciau Supermamos...
Ir labiausiai siutina butent sveikuju vaiku, ju tevu poziuris i ne tokius kaip jie. Juk jei man pasakytu, kad mano vaikas izeide, arba, dar baisiau, nuskriaude neigalu vaika-kito karto tikrai nebutu, kaip mane zemele nesioja...
Stiprybes, geru zmoniu aplink- mamytes, laikykites.
Neisivaizdavau daug daug dalyku, kol neskaiciau Supermamos...
Si tema yra NEIGALIUKE PAGIMDE NEIGALU VAIKELI.
1. Ar neigali turi teise gimdyt?
2. O ka daryt jei jis verzesi i pasauli?
3. Kaip gyvent neigaliajam, kitokiam zmogui?
1. Ar neigali turi teise gimdyt?
2. O ka daryt jei jis verzesi i pasauli?
3. Kaip gyvent neigaliajam, kitokiam zmogui?
[quote=melodija,2005 02 20, 11:56]
Si tema yra NEIGALIUKE PAGIMDE NEIGALU VAIKELI. Teveliai sveiki susilaukia neigalaus,- skausmas , pasimetimas, lakstymas per gydytojus ir t.ir t. viska uz vaikelius atlieka teveliai. Bet tie neigaliukai uzauga ir kaip jiems tada gyvent?
1. Ar neigali turi teise gimdyt?
2. O ka daryt jei jis verzesi i pasauli?
3. Kaip gyvent neigaliajam, kitokiam zmogui?
Si tema yra NEIGALIUKE PAGIMDE NEIGALU VAIKELI. Teveliai sveiki susilaukia neigalaus,- skausmas , pasimetimas, lakstymas per gydytojus ir t.ir t. viska uz vaikelius atlieka teveliai. Bet tie neigaliukai uzauga ir kaip jiems tada gyvent?
1. Ar neigali turi teise gimdyt?
2. O ka daryt jei jis verzesi i pasauli?
3. Kaip gyvent neigaliajam, kitokiam zmogui?