Tada as dar buvau mergaite is provincijos, ka tik pradejus studijas. Pirma karta grizau is namu, su didziuliu krepsiu kaimisku gerybiu

Jam tikriausiai labai graudus vaizdelis susidejo - maza mergaiciuke tempia tokia didele tase

Uznese ta karta jis man daiktus i ketvirta auksta (nezinau kaip pati tai buciau padariusi), o as ji uz duru palikau

nu mergina is provincijos

nu grazus jis buvo, bet man kazkaip bernai tada nerupejo. Kambariokes vis pastebedavo, kad praeinant labai jau smailai jis i mane ziuri (dabar jis tai aisku neigia). Taigi jos kalbejo, kalbejo ir as ji lyg ir kitom akim pamaciau. Ziuriu, gi visai nieko bernas

Tik kazkaip atsipalaidaves perdaug gyveno

Kokius metelius mes taip zvalgemes, per ta laika jis panele turejo, kuri i Airija isvaziavo. Vienam barake gyvendami, daug pletku surinkdavom, zinojau, kad su ta panele viskas nuo lovos prasidejo, tuo ir baigesi. Isvaziavusi nesugebejo net normalaus laisko parasyti. Taigi viena savaitgali as ji pasikvieciau, nebepamenu apie ka mes ten kalbejomes, bet gavosi taip kad jis pasiule zaist toki zaidimuka

Zaidziam iki siol

Ir ne kiek nesijauciu kalta del isirusiu jo santykiu su ta mergina, nes jie tikrai nebuvo tokie artimi. Kai ji grizo, labai bijojau, bet jis viska sudeliojo i vietas. Ta diena turejau nemazai mokytis, jo kambarioku nebuvo, sako ateik ramiai pasimokysi. Aprenge mane savo megztuku, itaise patogiai ant lovos ir kai atejo buvusioji pasisveikint, klausimu nekilo kas yra kas.

Po to mes su ja vienoj grupej mokemes, nezinia kiek nuosirdumo buvo tarp musu, bet ne viena puodeli arbatos kartu isgerem. Tik greiciausiai aplinkiniams labai keista visa ta istorija atrode
ji numezgė tau megztinį su šešiom rankovėm, kad stipriau apkabintum
D. Čepauskaitė