Susipažinom sakyčiau tik stebuklo pagalba. Prieš tai kazkur nuo 11 klases bendravom internetu (lankydavomes tokiam portale chat.lt). Tiesą sakant nekreipėme dėmesio vienas į kitą, net dažnai 'varydavom', šaipydavomes (ypač kai diskusija pasisukdavo link klausomos muzikos:D)..bet viduje man jis visada patiko. Taip prabendravom chato ribose (nesiekdami būti pora) apie 3 metus net. Tačiau nei vienas nei kitas nerodėme iniciatyvos susitikti, net nezinojau kaip jis atrodo, nei kas jis išvis per paukštis

Per tuos metus tik 'sukaupiau' jo dvi nuotraukas: pirmojoje - jo ranka su apyranke tokia, antroji - batas

(na iš šykštumo tik tokias nuotraukas siųsdavo). Jis apie mane tik žinojo, kad esu su mėlynom akim

Ir ką. Praėjo iš viso beveik 4 metai mūsų internetinio bendravimo (tiksliau varymo viens ant kito:D). Buvo vasara, važiavau antrus metus iš eilės į Roko naktis (festivalis toks). Ir ką manot..Stoviu aš prie scenos, pažiūriu į dešinę..ir per 5 metrus stovi kažkoks vaikėzas..su tais pačiais batais ir su ta pačia apyranke iš nuotraukų

Vos nenumiriau..iš džiaugsmo.. Išdrįsau prieiti šiaip ne taip..pirmiausia ką jis padarė, tai pačiupinėjo mano ranką ir tarė 'tikra'

..Pirmą kartą pamatėm vienas kitą ir..įsimylėjom.. nors abu pripažinom, kad jau anksčiau vienas kitam patikom

pasirodo virtuali meilė tikrai įmanoma.. et et et..kai prisimenu šią istoriją, verkt man norisi, kaip viskas laiku ir stebuklingai vietoje

ir manau tik irodo, kad jausmus ne zmogaus isvaizda lemia, o vidus (nors taip sutapo, kad jis mano skonio isoreje buvo

)
ps. mes jau susituoke ir esame "gyvai" 4 metai kartu