| QUOTE (PilvuLka @ 2004 02 01, 19:54) |
| O stai ir mano istorija: Su savo vyru susipazinau virtualiai, kaip ir kazkuri is jusu  Jis pakviete kavos, o as ta nakti pries tai labai baliavojau ir tikrai ne kaip atrodziau  Nuvaziavau pas ji i ofisa (jis dirbo) apsirengusi treningais, kedais, susipynusi 2 kasytes ir dar su ciulpinuku burnoje  Pagereme kavos, o as tuo metu visa laika prie jo kompo chate prasedejau , tai nei kiek ir nepabendravom Net vardo as kiaule jo nepaklausiau, o ir neidomus man jis visiskai buvo tada Taip ir issiskyreme. Daugiau jis chate nesirode mazdaug 1 menesi. Praejo laikas ir jis mane vel uzkalbino Dabar jau prasesi pas mane i ofisa kavos As kelis kart atsakiau jam  nenorejau as nieko artimo ir t.t. bet jis savo ikyrumu vistiek mane kazkuria diena ikalbejo ir atvaziavo. Nuo tos dienos taip ir susitikdavome visa laika diena dienon. Po menesio nusprendeme, kad mums reikia susituokti ir kita diena nuvaziavom padavem pareiskimus. Po menesio as pastojau. Lapkricio menesi susituokem , as jau buvau pora menesiuku nescia Idomu kas gausis is musu tokio greitumo |
Pilvuka, labai faina istorija.
Aš irgi susipažinau virtuliai mIRC'e. Pora mėnesių bendravome internetu bei telefonu. Mane pirmiausia sužavėjo jo ramus balsas. Po poros mėsesių nusprendėme susitikti, tai aš (kadangi gyvenau ne Vilniuje) net suorganizavau išvyką į InfoBalt'o parodą, kad galėčiau su juo susitikti. Ir TIKRAI nenusivyliau. Aš tuomet buvau dar studentė, o jis keliais metais vyresnis. Man tai buvo nekliūtis, tik va jis į mane žiūrėjo labai atsargiai. Metus laiko bendravome kip draugai, vien dėl jo atsargumo. Po to žinoma pasidėvė (įsimylėjo). Tuomet persikraučiau pas jį gyventi (dėl nemažai teko pakovoti su mano mama). Praėjus pusmečiui susituokėme. Ir po dviejų metų susilaukėme mažulės. Beje mūsų vestuvėse liudininkais buvo mano mokyklos draugė su vaikinu, su kuriuo taip susipažino mIRC'e. Šią vasarą jie taip susituokė. Smagu, kad internetas sujungia žmones.
| QUOTE (asara @ 2004 02 19, 11:08) |
| Tai kiek jau laiko po to Vingio parko? Ir vyras dabar jau gal "su mesyte"? |
sia balandzio 2 svesim 5 metus
per ta laika vyras priaugo 20 kg
Atversiu sirdi.... bo gyvenimas tikrai buvo gan įdomus.
Pirmoji meilė numiro - užsimušo avarijoje, man buvo 18, jai 17
Antroji - nesulaukė iš kariuomenės grįžtančio...
Žinoma, po to buvo sunkus atvejis - sunkiai pergyvenau, visokio brudo griebiausi - šnapsas buvo brangus, tai natrio etaminalio dėžutę už 4 kp nusipirkdavau - uztekdavo 4-5 kartams atsijnugti. Sunku buvo, žemė slydo iš po kojų.
Va. Draugės paskui rimtos neturėjau keletą metų. Besimokinant susipažinau su tokia S., pradžioj lyg ir pana kaip pana, paskui jausmai įsiplieskė. Issiskyrem vasarai jausmingai - "neistekek per vasara" - paprasiau. Na va.
Liepos 17 gaunu laiskeli - "gelbek, turiu istekt, jau kovo men. buvau pareiskimus padavusi". Nus va - ziaurus atvejis, vel straduches... sutarem susitikt, bet taip gavosi, kad per ta savaitele palaidojau super artima žmoguti - atsidejo tas musu susitikimas. Vel stresai, na ir jinai istekejo - nebeturejo kur tempt - buvo like iki jos sventes 2 sav.
taigi... po vasaros suistikom vel, jos vyras rajone likes, jinai - sostinej. Vel susdejom - pagyvenom pora menesiuku, vyrelis jos atvaziuodavo karta per 2 sav. ir gerai (nesmerkite labai musu, prasau). Gruodzio men nusprendem - skirsimes amzinai. Isiskyrem. Vel asaros (paskutines mano gyvenime), šnapsas ir panų keitimas po 2-3 kas savaitę... liūdnos dienos buvo man.
Paskui atneša man paštininkas kruva laiškų - sako va čia tau. Pasirodo ta mano draugė davė skelbimą "Alio rekl", kad romantiškas ir simpatiskas bachurelis (nus geras bachurelis - 25 man buvo jau) iesko giminiskos sielos.
Norejau pradzioj mest viska lauk, iskoliot drauge, bet paskui pagalvojau, kad bent jau lovai kokia nors surasiu. Susigundziau pabandyt...
Sitaip va susipazinau tokiu budu su savo dabartine. Jai buvo 18, jauna, faina, grazi... protinga ir gera. Labai labai gera.... Per tuos metus visko buvo, bet siaip gyvenime jos nekeisciau ne į jokią kitą. Jausmus pabarsciau - na gal prieš tai perdaug visko negatyvaus būta....
Sorry. Nereikejo man cia lietis... Smurka prisgerus, nebus kam dabar manes apgina nuo mamyciu pykcio jei kas ne taip
Pirmoji meilė numiro - užsimušo avarijoje, man buvo 18, jai 17
Antroji - nesulaukė iš kariuomenės grįžtančio...
Žinoma, po to buvo sunkus atvejis - sunkiai pergyvenau, visokio brudo griebiausi - šnapsas buvo brangus, tai natrio etaminalio dėžutę už 4 kp nusipirkdavau - uztekdavo 4-5 kartams atsijnugti. Sunku buvo, žemė slydo iš po kojų.
Va. Draugės paskui rimtos neturėjau keletą metų. Besimokinant susipažinau su tokia S., pradžioj lyg ir pana kaip pana, paskui jausmai įsiplieskė. Issiskyrem vasarai jausmingai - "neistekek per vasara" - paprasiau. Na va.
Liepos 17 gaunu laiskeli - "gelbek, turiu istekt, jau kovo men. buvau pareiskimus padavusi". Nus va - ziaurus atvejis, vel straduches... sutarem susitikt, bet taip gavosi, kad per ta savaitele palaidojau super artima žmoguti - atsidejo tas musu susitikimas. Vel stresai, na ir jinai istekejo - nebeturejo kur tempt - buvo like iki jos sventes 2 sav.
taigi... po vasaros suistikom vel, jos vyras rajone likes, jinai - sostinej. Vel susdejom - pagyvenom pora menesiuku, vyrelis jos atvaziuodavo karta per 2 sav. ir gerai (nesmerkite labai musu, prasau). Gruodzio men nusprendem - skirsimes amzinai. Isiskyrem. Vel asaros (paskutines mano gyvenime), šnapsas ir panų keitimas po 2-3 kas savaitę... liūdnos dienos buvo man.
Paskui atneša man paštininkas kruva laiškų - sako va čia tau. Pasirodo ta mano draugė davė skelbimą "Alio rekl", kad romantiškas ir simpatiskas bachurelis (nus geras bachurelis - 25 man buvo jau) iesko giminiskos sielos.
Norejau pradzioj mest viska lauk, iskoliot drauge, bet paskui pagalvojau, kad bent jau lovai kokia nors surasiu. Susigundziau pabandyt...
Sitaip va susipazinau tokiu budu su savo dabartine. Jai buvo 18, jauna, faina, grazi... protinga ir gera. Labai labai gera.... Per tuos metus visko buvo, bet siaip gyvenime jos nekeisciau ne į jokią kitą. Jausmus pabarsciau - na gal prieš tai perdaug visko negatyvaus būta....
Sorry. Nereikejo man cia lietis... Smurka prisgerus, nebus kam dabar manes apgina nuo mamyciu pykcio jei kas ne taip
Voveriuk.... nematau del ko tave "saudyt" reiktu
Romantika... mano istorijoje jos gal ir mazoka. nes susitikome klube... pamačiau vaikiną, jis man patiko, jaučiau, kad stebi, bet neprieina. Tai ką galvoju, dar viena daina, ir varom su panom kitur. Bet priėjo, buvo labai labai žavingas...
kita dieną, draugė klausia kaip sekėsi, o aš atsakiau "taip nebūna..."
paskui dar kars nuo karto pasitikslindavo, paskui metė... nes mes jau 6 metai kartu.
Iš tiesų praktiškai nuo pirmos dienos, matėms kiekvieną dieną, kol galų gale pradėjom kartu gyventi, o paskui ir susituokėm, o dabar ir leliukus planuojam...
net nežinau... buvo su vyru tos romantikos, tik geros tokios, nes ikijo tai vis "tragiški" išsiskyrimai. dabar kartais pagalvoju - dieve, kaip gerai, kad nelikau su tais žmonėmis.
nuo likimo nepabėgsi...
kita dieną, draugė klausia kaip sekėsi, o aš atsakiau "taip nebūna..."
paskui dar kars nuo karto pasitikslindavo, paskui metė... nes mes jau 6 metai kartu.
Iš tiesų praktiškai nuo pirmos dienos, matėms kiekvieną dieną, kol galų gale pradėjom kartu gyventi, o paskui ir susituokėm, o dabar ir leliukus planuojam...
net nežinau... buvo su vyru tos romantikos, tik geros tokios, nes ikijo tai vis "tragiški" išsiskyrimai. dabar kartais pagalvoju - dieve, kaip gerai, kad nelikau su tais žmonėmis.
nuo likimo nepabėgsi...
As tai lankydavausi vienoje kavineje, jis irgi. Turejom bendru pazystamu, bet tarpusavy nebendravom. Viena karta ten vyko tusas, jis paprase parvesti ji namo. Parveziau.
Tai jis mane i svecius pakviete. As nesutikau, (dar pamaniau, kad labai naglas tipas ir nori mane i lova isiversti) tai jis paprase, kad ji atgal nuvezciau.
Nuveziau.
Ten mus tarpdury sutiko mano sesuo. Taip labai myslingai ir suprantanciai zvelge i mane, ir keistai sypsojosi. As jai sakau:
- ko sypsaisi?
Ji man:
- tai kur jau judu buvote, ka veikete... Tai ka dabar draugausit?
As su didziuliu pasipiktinimu:
- AS su Simu?! NIEKADA...
Ir kaip jus manot... Po gero menesio mano kalyte atsivede suniuku, tai as jam viena ir pasiuliau. Jis sake, kad dovanos savo mamai. As pamaniau, kad cia jau rimta, ir kad tikrai i patikimas rankas atiduosiu. Mama juk ir yra mama, visais moka pasirupinti ir myleti.
Na ka, sutarem po poros dienu susitikti ir vaziuoti to suniuko.
Susitikom. Kavineje. Jis man jau ir kokteili buvo uzsakes. Tai taip, toli nuvaziavom... Kita diena kartu gyventi pradejom. Jis negaiso laiko, ir po poros sav pasipirso.
Vasario pabaigoj paaiskejo kad as jau nestukas.
Liepos menesi vestuves.
Lapkriti gime dukryte.
O siandien tik truputi daugiau nei metai musu bendro gyvenimo kartu. Musu mazei tuj 4 men. Va taip vat...
Tiesa del to suniuko, jis gyvena su mumis!
Mes grazi ir tikru rikriausia seima.
PS
Ir niekada nesakykite kiekada...
Tai jis mane i svecius pakviete. As nesutikau, (dar pamaniau, kad labai naglas tipas ir nori mane i lova isiversti) tai jis paprase, kad ji atgal nuvezciau.
Nuveziau.
Ten mus tarpdury sutiko mano sesuo. Taip labai myslingai ir suprantanciai zvelge i mane, ir keistai sypsojosi. As jai sakau:
- ko sypsaisi?
Ji man:
- tai kur jau judu buvote, ka veikete... Tai ka dabar draugausit?
As su didziuliu pasipiktinimu:
- AS su Simu?! NIEKADA...
Ir kaip jus manot... Po gero menesio mano kalyte atsivede suniuku, tai as jam viena ir pasiuliau. Jis sake, kad dovanos savo mamai. As pamaniau, kad cia jau rimta, ir kad tikrai i patikimas rankas atiduosiu. Mama juk ir yra mama, visais moka pasirupinti ir myleti.
Na ka, sutarem po poros dienu susitikti ir vaziuoti to suniuko.
Susitikom. Kavineje. Jis man jau ir kokteili buvo uzsakes. Tai taip, toli nuvaziavom... Kita diena kartu gyventi pradejom. Jis negaiso laiko, ir po poros sav pasipirso.
Vasario pabaigoj paaiskejo kad as jau nestukas.
Liepos menesi vestuves.
Lapkriti gime dukryte.
O siandien tik truputi daugiau nei metai musu bendro gyvenimo kartu. Musu mazei tuj 4 men. Va taip vat...
Tiesa del to suniuko, jis gyvena su mumis!
Mes grazi ir tikru rikriausia seima.
PS
Ir niekada nesakykite kiekada...
| QUOTE (jaunute @ 2003 12 09, 18:57) |
O mano istorija visai visai neromantiska  mano gimtadienis liepos 21, o tais metais liepos 23 buvo juros svente, tai as ir sugalvojau atideti gimtadieni iki juros sventes (tais metais man turejo sueiti 15  ). Niu susitarem su draugem, vyresniu draugu paprasem pripirkti alkoholio ir... i svente. Kai jau visos galutinai nusilakem susitikom vienos drauges pazystamus vaikinus (as dabar isivaizduoju kaip atrodem: girtos, svirduliuojancios paaugles). Tarp ju ir buvo mano isrinktasis  tik kad tuo metu man jis ne is tolo neprimine mano svajoniu vyro  kad as tokio dar net ir neturejau susigalvojus Niu va..., bet kadangi jis , mano nosiai, buvo graziausias is visu tu vaikinu, tai ir sedejom kartu, tuo labiau, kad ir jis nuo manes nebego. Paskui jis paprase mano telefono. Rasydama jam ant rankos skaiciukus vis galvojau, kad reikia koki viena pakeisti, bet veiksmai siek tiek atsiliko nuo girtu minciu taip nieko ir nepakeiciau. Kita diena mes vel susitikom - tik kad as jo neatpazinau, net nesupratau kas cia toks kabinejas ir aiskina, kad vakar mes matemes Dar kita diena jis man paskambino 1 nakties  ir paklause ar gali ateiti. Tisa ta nakti mes prasedejom laiptinej...snekejom, buciavomes, vel snekejom, vel buciavomes...iki 7 ryto.Taip pradejom susitikinet dazniau. Draugems vis aiskinau, kad "pasitampysiu" pora savaiciu ir viskas, kad zvirblis rankoj geriau negu erelis danguj Ta vasara buvo saules uztemimas, mano pirmas saules uztemimas, ir ji as stebejau kartu su juo. Kaip dar prisimenu per jo atsinesta kompakta Pati net nepajutau kaip isimylejau. Dabar jau eina penkti metai kaip mes kartu, is ju 5 menesiukai jau santuokoj. O ir musu pilveliui jau 7 menesiukas eina. Visi klausineja ar mes susituokem is reikalo ar is meiles. O mes turim labai gera tasakyma (tiksliau vyras ji pasake, o as uzsikabinau): gal musu vestuves ir buvo is reikalo, bet tas reikalas atsirado is meiles Stai tokia mano istorji. Uh, kiek prirasiau |
Oi aziurejau kad jusu mazulis labai jau mazas. Puiku. Sveikinam labai labai. Nesvarbu ar vedybos is reiklo ar ne. Svarbu kad tas reikalas butu lauktas. Saunu.
Kai pamaceu savo dabartiny berniuka,net nemaneu,kad kadanors busim kartu
jis mane ir jau mano ex berniuka veze y vieno chato meeta(mes visi reiksdavomes tam chate)...dalyvavom meete...po meeto kelis menesius pamaciusi dabartiny savo berniuka chate jam zyzdavau kad paveziotu mane su savo masiniuku bet aisq tai tik budavo seip pasierzinimas o viena karta eme jis man ir sako: susitinkam...paveziosiu,kad ramiai gywent galetum.... Niu ir prisivazinejom...jau greit bus metukai kai mes kartu esu labai laiminga...
P.S.del dabartinio berniuko teko palikti kita berniuka,bet tam jau buvo laikas,nes per vasar jis tesgugebeje skirti man mazai laiko ( per 3 men jy maceu net 3 kartus
O dabar esu laimingiausia zmogeliukas
jis mane ir jau mano ex berniuka veze y vieno chato meeta(mes visi reiksdavomes tam chate)...dalyvavom meete...po meeto kelis menesius pamaciusi dabartiny savo berniuka chate jam zyzdavau kad paveziotu mane su savo masiniuku
bet aisq tai tik budavo seip pasierzinimas o viena karta eme jis man ir sako: susitinkam...paveziosiu,kad ramiai gywent galetum.... Niu ir prisivazinejom...jau greit bus metukai kai mes kartu esu labai laiminga...P.S.del dabartinio berniuko teko palikti kita berniuka,bet tam jau buvo laikas,nes per vasar jis tesgugebeje skirti man mazai laiko ( per 3 men jy maceu net 3 kartus
O dabar esu laimingiausia zmogeliukas
mes susipazhinom per irc. pradzhioj susitikom tarp kitko, papietavom (nes pagal fotkes lyg viens kitam ir patikom), o po to viskas greit ishsirutuliojo i gyvenima kartu. tuoj bus 5 metai. susizhenyjom veliau, atgyvene tris metelius
Sveiki,
Mes susipazinom taip: as parasiau skelbima, o jis paskambino. 8 Lt uz telefono nr. sumokejo. Sako, kad ir dabar gaila Pirma karta apie pusvalandi telefonu prasnekejom, o per pirma pasymatyma gavau didziule roze.
Vis tiek is pradziu jis man nepatiko. Kai pakviete antra kart susitikt, neturejau, ka veikti, o namie sedeti nesinorejo. Taigi nuejau...
Jau 7 menesiai kaip gyvenam kartu ir nesugailim, o mano dukryte ji vadina "tiatia".
Mes susipazinom taip: as parasiau skelbima, o jis paskambino. 8 Lt uz telefono nr. sumokejo. Sako, kad ir dabar gaila
Pirma karta apie pusvalandi telefonu prasnekejom, o per pirma pasymatyma gavau didziule roze.Vis tiek is pradziu jis man nepatiko. Kai pakviete antra kart susitikt, neturejau, ka veikti, o namie sedeti nesinorejo. Taigi nuejau...
Jau 7 menesiai kaip gyvenam kartu ir nesugailim, o mano dukryte ji vadina "tiatia".
