QUOTE(Moonte @ 2007 07 09, 14:09)
Leiskite jus paklausti: Ar Jūs skaitote viską kas parašoma, ar interpretuojate sakinį, tik tai, kas jums nepatinka?
Čia rimtas klausimas ar tik emocinis sušukimas? Juk aišku, kad oponuojama tam, kas nepatinka, kitaip sakant, toms mintims, kurias pats laikai neteisingomis. Štai aš nepritariu toliau cituojamoms mintims:
QUOTE
Dar kartą kartoju. Man nepatinka skandinaviškame feminizme, kad vyras bijo būti vyru, o moterų elgsena suvyriškėjo. Kad vėl išvengti interpretacijų, paaiškinsiu išsamiau. Labai teisingai pastebėjo MIA, būtent skandinaviškose šalyse yra hiperbolizuotas feminizmas, jis įgavo, mano akimis, nenormalią išraišką. Mandagumas, kultūringumas yra suniveliuotas, iš vyro atimta teise jaustis vyru, o moterims moterimis. Tai tas pats, kai tie patys rūbai skirti abiem lytim. Gal kam ir patinka, prašom. Bet kam keisti visos tautos mentalitetą, vien dėl kelių moterų sampratos, pseudo lygybės suvokimo? Ar tame pasižymimi pagarba moteriai, jos protui, savybėm? Kokią naudą atnešė vyrų ir moterų elgsenos supanašinimas? Mano protinių sugebėjimų tikrai vyras nesumenkins, jei atidarys duris, užleis vietą transporte, išlipant iš automobilio prilaikys dureles, nuneš sunkius nešulius ir t.t. Ten to vyrai nedaro, tai būtų didžiausias įžeidimas. Ar nekvaila?
Paryškintų teiginių nesuprantu, jie man atrodo visiškai neargumentuoti. Nepastebėjau, kad Skandinavijoje vyrai ar moterys bijotų būti savimi. Nebent moteriškumu laikytum smarkiai dažytas lūpas ar aukštakulnius vidudienį. O vyriškumu šiurkštumą ir nešvankius juokelius moterų atžvilgiu. Taip, tokių lytinių požymių jie, bent dauguma, neturi. Ir kas dėl to nukenčia?
Taip pat nesuprantu, kokia nauda iš to, kad vyras tau atidarys duris. Jei abi rankos užimtos, tai taip, nauda yra patogumas. Bet jis abiem lytim toks pats. Jei matau vyrą, ką nors nešantį abiem rankom, atidarau jam duris, jis man padėkoja. Nei aš nuo to tampu nemoterim, nei jis nevyru.
Man regis, būtent skandinaviškajame modelyje akcentuojama vyro ir moters partnerystė, jų santykių natūralumas be visokių ten dirbtinių šitaip reikia, nes tai laikoma moteriška/vyriška. Abu yra atsakingi žmonės ir elgiasi pagal savo sugebėjimus. Tam turbūt įtaką padarė protestantizmas, kuris, skirtingai nei katalikybė, nepuoselėjo moters menkavertiškumo, silpnumo, poreikio būti globojamai (vyrų riterystės) iliuzijos. Juk katalikybė labai aiškiai brėžė menkesnių moters galimybių ribą (net kunigėm būti nevertos).
Negali reikalauti lygybės ir kartu prašyti nuolaidų tose srityse, kur tavo fiziologija tau iš tikrųjų leidžia būti lygiai.
Bet tai nereiškia, kad aš esu prieš, kai vyras moteriai atidaro duris. Gal moteris jaučia nuo to malonumą. O jos vyras, pvz., malonumą, kai jam kaso nugarą. Na, tai jis jai atidarinėja duris, o ji paskui jam pakaso nugarytę. Visi laimingi
QUOTE
Žinot, prieš reikalaujant pagarbos iš kitų reikia gerbti save pačioms, mažą to, gerbti savo oponentą, o nežiūrėti į jį kaip į priešą. Sena kaip pasaulis tiesa Smurtas pagimdo smurtą, nepagarba nepagarbą.
O čia apie ką? Apie tai, kad vyras tai oponentas?
QUOTE
Negaliu būti laiminga per prievartą, lygiai taip pat jaustis pilnaverte moterimi-asmenybę, kai vyro-asmenybės teisės bus vardan manųjų menkinamos.
Graži deklaracija. Ar esi susidūrusi su tuo, kad menkinamos vyro kaip asmenybės teisės? Būtų įdomu išgirsti. Be ironijos.
QUOTE
Pagaliau, kodėl moterys stengiasi susitapatinti su vyru, jo elgsena, privilegijoms, ar tai nereiškia, kad jos pasąmonėje dar yra vergės? Juk taip juokingai atrodytų vyras norintis susitapatinti su moterimi.
Man neatrodytų juokingai. Yra vyrų ir moterų, nelaimingų dėl to, kad gimė ne tos lyties, kokios norėtų būti, kartais net tiek, kad ryžtasi keitimo operacijoms. Suvokiu tai kaip jų dramą ir man juokas nekyla.