Lengavtinės paskolos būstui - Socialinių reikalų labirintuose

Šioje temoje kalbame apie lengavtines pakolas būstui.

SENA TEMA ČIA

INFORMACIJA ASMENIMS, PAGEIDAUJANTIEMS GAUTI VALSTYBĖS REMIAMĄ BŪSTO KREDITĄ

Valstybės parama būstui įsigyti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą (Žin., 1992, Nr. 14 - 378; 2002, Nr. 116 – 5188; 2005, Nr. 47-1554) (Įstatymas čia) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašu (Žin., 2006, Nr. 27-886) (Nutarimas čia) teikiama fiziniams asmenims (šeimoms), sukakus 18 metų ir turintiems nuolatinę gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje.
Asmenims (šeimoms), turintiems teisę į valstybės remiamus kreditus būstui įsigyti pagal šį įstatymą, valstybės parama bus teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti.
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73–3085) asmenims, gavusiems kreditą būstui įsigyti, bus taikomos pajamų mokesčių lengvatos.

TEISĖ Į VALSTYBĖS REMIAMUS BŪSTO KREDITUS
Teisę į valstybės paramą būstui įsigyti (pirkti, statyti, rekonstruoti) turi asmenys (šeimos), kurių pajamos ir turtas, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, prieš prašymo padavimo patvirtinti teisę į valstybės paramą metus, neviršija:
asmens be šeimos grynosios metinės pajamos - 20000 Lt ir turtas - 30000 Lt;
dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos - 32000 Lt ir turtas - 60000 Lt;
keturių ir daugiau asmenų šeimos grynosios metų pajamos - 40000 Lt ir turtas - 80000 Lt.
ir, jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šie asmenys (šeimos) Lietuvos Respublikos teritorijoje:

1) neturi ir neturėjo būsto nuosavybės teise arba

2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčių namų ūkio nariui) yra mažesnis kaip 14 kv. m, arba turimas būstas, nepaisant jo naudingojo ploto, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba

3) Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba

4) turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, jei tokie asmenys Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba jie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Parama teikiama turimama būstui rekonstruoti, kad jis Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarka būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

VALSTYBĖS REMIAMŲ BŪSTO KREDITŲ DYDŽIAI IR LENGVATOS
Valstybės remiamo būsto kredito dydis neturi viršyti 95 procentų įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės. Valstybės remiamas būsto kreditas suteikiamas iki:
1) 120 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - asmeniui be šeimos;

2) 240 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ir daugiau asmenų šeimai;

3) 120 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - būstui rekonstruoti, taip pat būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Valstybės remiami būsto kreditai, kurie, kredito gavėjui pageidaujant, suteikiami su mažesniu negu banko nustatytu pradiniu įnašu, turi būti apdrausti UAB „Būsto paskolų draudimas". Už šių kreditų gavėjus apmokama būsto kredito draudimo įmoka ar jos dalis (informacija tinklapyje www.bpd.lt).

UAB „Būsto paskolų draudimas" reikalavimai paskolos gavėjo pajamoms yra šie: grąžinus gautą paskolą ir įvykdžius kitus skolinius įsipareigojimus kas mėnesį kiekvienam šeimos nariui turi likti ne mažesnė nei nurodyta grynųjų pajamų suma: jeigu šeimą sudaro vienas asmuo - 500 Lt; jeigu šeimoje du asmenys - 850 Lt; jeigu šeimoje trys asmenys - 1100 lt; jeigu šeimoje keturi asmenys - 1350 Lt.

Subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie yra:

1) pilnamečiai našlaičiai, iki jiems sukaks 35 metai, arba asmenys, kurie Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu arba iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė - padengiama 20 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos;

2) šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), taip pat jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs - padengiama 10 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos.

Palūkanas bankui moka kredito gavėjas.

Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina viena ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų.

Jeigu būsto kredito gavėjas teisę į šią subsidiją įgyja jau gavęs valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto kredito limito, subsidija apskaičiuojama nuo kreipimosi dieną likusios nesugrąžintos kredito sumos. Kredito gavėjas turi būti įvykdęs visus skolinius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį.

Jeigu kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija kredito daliai padengti, gautą kreditą anksčiau kaip per 5 metus nuo kredito gavimo grąžina arba už šį kreditą įsigytą būstą perleidžia kito asmens nuosavybėn, šią subsidiją gavęs asmuo privalo grąžinti - pervesti gautą sumą į Finansavimo programos sąskaitą. Šias lėšas perveda kreditą suteikęs bankas banko ir Finansų ministerijos sutartyje nustatyta tvarka.

VALSTYBĖS REMIAMŲ BŪSTO KREDITŲ TEIKIMO TVARKA

Asmuo (šeima), pageidaujantis gauti valstybės remiamą būsto kreditą ir deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno mieste bei pasirinkęs vieną iš trijų kredituojančių bankų (Akcinę bendrovę SEB Vilniaus banką, Akcinę bendrovę DnB NORD banką arba Akcinę bendrovę PAREX BANKAS) turi pateikti Aprūpinimo būstu skyriui (J. Gruodžio g. 9, 305 kab., priėmimas: pirmadienį 10-12 val.ir trečiadienį 13-15 val.):

nustatytos formos prašymą dėl jo teisės į valstybės paramą patvirtinimo (pridedama);
šeimos narių pasus ar asmens tapatybės korteles ir jų kopijas;
Valstybės įmonės Registrų centras pažymą apie jo ir jo šeimos narių turimą ir turėtą nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (Kaune - E.Ožeškienės g. 12);
Pažymą apie visų šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą (iš VPK pasų poskyrių);
kitus dokumentus, įrodančius teisę į subsidiją būsto kredito daliai padengti bei jų kopijas;
nustatytos formos asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracija

Deklaracija pildoma nurodant:

1. asmens (šeimos) grynąsias pajamas. Jos apskaičiuojamos už 2006 kalendorinius metus. Į nurodytas pajamas įskaitomos pajamos atskaičius pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pajamos turi būti pagrindžiamos juridinę galią turinčiais dokumentais arba įstatymų nustatyta tvarka įformintais sandoriais. Šeimos pajamos apskaičiuojamos sudėjus visų šeimos narių pajamas. Taip pat turi būti pateiktos pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Kaune, A. Mickevičiaus g. 42) apie visų šeimos narių draudžiamąsias pajamas.

Į asmens (šeimos) grynąsias pajamas įskaitoma:
1.1 su darbo santykiais susijusios pajamos;

1.2 autorinis atlyginimas;

1.3. pensijos;

1.4. dividendai ir palūkanos;

1.5. neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko (nario) pajamos, gautos iš šio neribotos juridinės atsakomybės juridinio asmens apmokestinto pelno;

1.6. fizinio asmens pajamos iš individualios veiklos, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

1.7. žemės ūkio veiklos pajamos;

1.8. stipendijos;

1.9. socialinio pobūdžio pajamos (pašalpos, kompensacijos, išmokėtos ne darbovietėje);

1.10. piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);

1.11. užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos, jeigu jos didesnės kaip 5000 litų;

1.12. turto nuomos pajamos;

1.13. valstybės kompensacija už turtą, jeigu ji viršija 2000 litų;

1.14. turto pardavimo pajamos, loterijų ar kitų žaidimų piniginiai prizai, draudimo išmokos, labdara, gautos dovanojimo būdu ar paveldėtos piniginės lėšos, jeigu šiame punkte nurodytos pajamos atskirai arba kartu paėmus yra didesnės kaip 12000 litų.

2. asmens turtą. Asmens (šeimos) turtas apskaičiuojamas pagal asmens (šeimos) turtinę padėtį 2006 metų pabaigoje. Turtas turi būti pagrindžiamas juridinę galią turinčiais dokumentais. Į asmens (šeimos) turtą įskaitoma:

2.1. gyvenamasis namas, butas ir kitas privalomas registruoti nekilnojamasis daiktas;

2.2. žemė (sodo sklypas, sklypas gyvenamojo namo statybai, žemės ūkio paskirties žemė, miškas,vandens telkiniai). Žemė vertinama pagal valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytą apmokestintos sklypo dalies kainą;

2.3. transporto priemonės;

2.4. vertybiniai popieriai (akcijos, pajai, Vyriausybės ir kiti vertybiniai popieriai);

2.5. piniginės lėšos (indėliai, pinigai banko sąskaitose, paskolintos kitiems asmenims.

Nekilnojamojo daikto bei transporto priemonių vertė nustatoma, vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti tvirtinamomis Privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinėmis rinkos kainomis. Jeigu valstybės parama suteikiama turimam būstui rekonstruoti ar pritaikyti jį neįgaliųjų poreikiams, į nekilnojamojo daikto vertę neįskaitoma rekonstruojamo būsto vertė, taip pat neįskaitoma už valstybės remiamą būsto kreditą įgyto būsto vertė, nustatant asmens (šeimos) teisę į subsidiją būsto kredito daliai padengti, kuomet asmuo teisę į šią subsidiją įgijo po būsto kredito gavimo. Senų automobilių, kurių naudojimo laikotarpis, skaičiuojant nuo jų gamybos metų, yra ilgesnis kaip 7 metai, vertė neįskaitoma.

Vertybinių popierių vertė nustatoma pagal jų nominaliąją vertę, nurodant jų rūšį, pavadinimą, kiekį, nominaliąją vertę ir įsigijimo datą. Jeigu suminė vertybinių popierių vertė mažesnė kaip 2000 litų, jų vertė neįskaitoma. Piniginės lėšos įskaitomos, jeigu jų vertė yra didesnė kaip 4000 litų. Deklaruojant pinigines lėšas, neprivaloma jų pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais, išskyrus paskolintas ir laikomas banke ar kredito įstaigoje. Deklaruojant paskolintas lėšas, būtina nurodyti sumą, paskolos sutartį ir pridėti jos nuorašą.

Už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą įstatymų nustatyta tvarka atsako asmuo, pateikęs šią deklaraciją. Paaiškėjus, kad valstybės parama pasinaudojo asmuo (šeima), neturėjęs į ją teisės, arba, kad suteiktas kreditas panaudotas ne pagal paskirtį, valstybės suteikta subsidija ir apmokėta draudimo įmoka išieškomos iš šį kreditą gavusio piliečio įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Turto ir pajamų deklaravimo saugumas užtikrinamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi nurodytus kredito gavėjo prašymą ir jo teisę į valstybės paramą patvirtinančius dokumentus, išduos rašytinį patvirtinimą - pažymą apie kredito gavėjo teisę į valstybės paramą būstui įsigyti.

Pažymą ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo jos gavimo dienos reikia pateikti būsto kreditą suteikiančiam Bankui kartu su būsto kredito paraiška. Kreditavimo sutartis bus sudaroma ir pasirašoma Banko nustatyta tvarka.
_______________________________________________________________
DĖL VALSTYBĖS REMIAMŲ BŪSTO KREDITŲ, TEIKIAMŲ ASMENIMS (ŠEIMOMS), TURINTIEMS TEISĘ Į VALSTYBĖS PARAMĄ BŪSTUI ĮSIGYTI PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI ĮSTATYMĄ, LIMITO 2007 METAMS PASKIRSTYMO BANKAMS PAGAL SAVIVALDYBES

LIMITO PAKIRSTYMAS

__________________________________________________________

Bankai
Parex bankas
Seb Vilniaus bankas
DnbNord bankas

Tęsiam toliau...

QUOTE(litavkasam @ 2007 05 21, 13:09)

Sveikos

O klausykit, jeigu turimas turtas viršija limitą, ar įmanoma kaip nors jį kam nors perrašyti? Nes aš esu paveldėjusi dalį buto, bet jame juk mano šeima gyvena, tai kas iš to kad dalis mano. O vyras turi net visą vieno kambario butą bendrabutį, bet irgi jame jo giminės gyvena. Na padėtis tokia, kad tas nekilnojamas turtas tik popieriuose mūsų. Tai ar įmanoma popieriuose padaryti, kad nebebūtų jis mūsų?

Norisi lengvatinės labai

<{POST_SNAPBACK}>

8. Asmens (šeimos), kuriam teikiama valstybės parama būstui įsigyti, metinės pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio nutarimo nustatyta tvarka, vieneri metai prieš paramos suteikimo metus neturi viršyti šių dydžių:

8.1. asmens be šeimos grynosios metų pajamos – 20000 litų ir turtas – 30000 litų;

8.2. dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metų pajamos – 32000 litų ir turtas – 60000 litų;

8.3. keturių ir daugiau asmenų šeimos grynosios metų pajamos – 40000 litų ir turtas – 80000 litų.

Šaltinis

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis