Šildymas skystu kuru

Dyzeliukai, kokio dydzio kuro talpos pas jus? ir kokia rekomenduotumete is patirties? Ir dar norejauklausti, gal kas turit "kombinuota" sildyma, diz kuru, ir salia kieto kuro katilas (veikiantys ne vienu metu), kai daret su kamino ideklu?

mano brolis turi namuka ~150kv.m,tai jam pilnai uztenka metams 2000 ltr talpos. Norejo kombinuoto sildymo dyzeliu ir malkomis,bet ta sugalvojo jau kai buvo pastatytas namas,todel irgi lauze galva,kaip isspresti kamino problema,nes sachta buvo numatyta tik 1 kaminui bet neveltui sakoma - nera padeties be iseities pasirodo dyzeliniu katilu buna ir turbo modeliu,kur kamina galima pajungti per siena,o ne i idekla.Nusipirko Bora turbo katila su boileriu ir paprasta cekiska kieto kuro katila,kuri pajunge i kamina,ir problemos neliko.Dyzeliniu katilu jis labai patenkintas,valdymas pilnai automatinis,net nebevaiksto i katiline.Kieto kuro katila buvo uzkures per visa ta laika 1 karta,is idomumo kaip jis sildo,bet kol pupsi dyzelinis katilas ir silta,malkomis nesiruosia kurenti,nes kaip jis sako - po darbo grizus namo norisi pailseti,o ne kuriku dirbti

katilas jeigu neklystu pas ji toks http://www.chappee.lt/?c_id=3106
bent jau per google kitokiu Boru (isskyrus Volkswagen ) neradau

Sveiki,
Mes irgi buvom pasiruose statyti dyz. kuro peciu Viessman,bet kai paskaiciau, kad sildytis granulemis iseina dvigubai pigiau nei dyzeliu (krosniniu kuru), kazkaip pradejau blaskytis.Labai jau norisi to komforto, bet baugina kuro kainos. Idomu kiek siuo metu kainuoja krosninis kuras. Musu name visur grindinis sildymas, namas apie 250 sildomo ploto.Pirmam aukste 90 kv. m., visa kita antram aukste, antras aukstas-mansarda, palepiniai kambariai, taigi kubatura gaunasi mazesne bendro ploto, antram aukste yra toks tipo sporto kambarys 52 kv.m jis bus mazai sildomas. Gal kas nepatingetu pakomentuoti kiek mums mazdaug kainuotu sildytis skystu kuru. Is anksto dekoju

krosninis kuras kiek zinau yra prastos kokybes. Sildymui naudoja raudonos spalvos dyzeli, ir jo kaina labai panasi kaip ir zalio dyzelio, kuri pardavineja degalinese ukininkams. Is esmes man atrodo cia tas pats dyzelis kaip mes pilam i automobilius, tik kadangi jis su mazesniais akcizais, ji dazo dazais, kad nepiltu gudruciai i masinu bakus

o kas liecia pati sildyma - svarbiausia yra namo silumine varza. Jei namas kiauras, tai ir malku daug reikes, ir duju, ir granuliu, ir dar biesas zino ko. Su granulem tiesiogiai neteko susidurti, bet kiek teko girdeti is kitu, vistiek reikalinga prieziura - valymas, granuliu ipilimas ir pan. Su skystu kuru sios problemos nera - talpa kuro pripildai, ir sezona ramu

nu mes irgi pasirinkom sildyma diz.kuru... dabar blaskomes del peciaus nezinom koki deti- ar vissmana, ar buderusa su greitaeigiu boileriu

Musu namas naujos statybos, siltas turetu buti. Gal kas naudojate kondensacini skysto kuro katila, girdejau, kad jis 30 proc. ekonomiskesnis nei paprastas skysto kuro katilas. Man regis, kad cia dar naujove Lietuvoje

Mums įprastuose, klasiki­niuose katiluose dūmų temperatūra būna pakankamai aukšta (130-200°C), kad būtų viršijama rasos taško temperatūra. Tai reiškia, kad degimo metu susidarę vandens garai, tuo pačiu pavidalu su dūmais išmetami į atmosferą.

Kondensaciniuose katiluose, atvirkščiai, stengia­masi kuo labiau atvėsinti dūmus, kad juose esantys vandens garai atvėstų žemiau rasos taško, susikondensuotų ir iškristų vandens lašais. Šis kondensavimosi procesas vyksta katile, tuo būdu pavyksta naudingai panaudoti slaptąją garavimo šilumą, kuri išsiskiria ga­rams virstant vandeniu. Dėl to, ir žemos dūmų tempe­ratūros, apie 10-25° C aukščiau už grįžtamo iš šildymo sistemos vandens temperatūrą, kondensacinių katilų naudingumo koeficientas yra 6 -10° C didesnis už klasikinių katilų.

Dėl skirtingo vandenilio atomų skaičiaus gamti­nėse dujose ir dyzeliniame kure, jiems sudegant susidaro nevienodas kiekis vandens garų. Sudegus dujoms, jis būna didesnis, todėl aušinant dujų degimo produk­tus galima papildomai išgauti iki 10% degimo metu išsiskyrusios šilumos. Iš skysto kuro degimo produktų tokiu būdu išgauta papildoma šiluma neviršija 6%. To­dėl didžioji dauguma kondensacinių katilų yra dujiniai.

Iš to, kas pasakyta, seka, kad kuo žemesnėmis tem­peratūromis dirba šildymo sistema, tuo kondensacinių katilų efektyvumas didesnis. Pirma, šie katilai bran­ gesni už klasikinius apie 1,5 - 2 karto. Taip yra dėl to, kad kondensatas, iškrentantis katiluose yra agresyvus, todėl šių katilų šildymo paviršius yra daromas iš korozijai atsparių medžiagų - dažniausiai iš nerūdi­jančio plieno. Be to, pats paviršiaus plotas turi būti žymiai didesnis, palyginus su klasikiniais katilais, nes reikia kiek galima labiau ataušinti dūmus.

Antra, reikalingas specialus įdėklas į kamino kanalą iš nerūdijančio plieno. Trečia, žeminant šildymo sistemos darbinę temperatūrą, turi būti kelis kartus didesni radiatorių šildymo plotai, o tai žymiai pabran­gina šildymo sistemą.

Šiuolaikinių įprastų katilų naudingumo koefi­cientai yra aukšti ir nedaug skiriasi, nes yra pasiekta fizinių dėsnių riba ir nebegalima labiau ataušinti dūmų (dėl kondensacijos). Norint efektyviau taupyti kurą, belieka mažinti katilų ir šildymo sistemos nenaudingus šilumos nuostolius į aplinką. Čia galioja dėsnis - kuo žemesnė vandens temperatūra katile ir sistemoje, tuo mažesni nuostoliai į aplinką nuo katilo paviršiaus ir vamzdžių. Sumažėjus vandens temperatūrai 20-40°C, išspinduliuojami į aplinką šilumos nuostoliai sumažėja net iki kelių kartų. Pastaruoju metu sparčiai plinta elektroniniai katilų ir maišytuvų reguliatoriai, kurie automatiškai nustato didesnę ar mažesnę vandens temperatūrą, priklausomai nuo lauko temperatūros. Literatūros ir įvairių gamintojų duomenimis, tokiu būdu reguliuojant šilumą, galima sutaupyti iki 5-15% kuro, palyginus su rankiniu reguliavimu. .

Dar vienas būdas - patalpų temperatūros maži­nimas nakties metu ir tam tikrais dienos laikotarpiais, kai patalpose nebūna žmonių. Paprastai sumažinama 5-6°C. Teoriškai tuo metu būtų galima sutaupyti apie 25% kuro, bet praktiškai tai apsunkina konstrukcijų ir šildymo sistemos šiluminis inertiškumas. Kuo sunkesnės ir storesnės sienos (plytų mūras, akmenys, ir kt.), tuo ilgiau jos šyla ir ilgai neatšąla, sumažinus šil­dymą. Negalima greitai kaitalioti patalpų temperatūros, todėl taupymo efektas labai sumažėja. Tas pats liečia ir ketinius radiatorius, storus plieninius gravi­tacinės sistemos vamzdžius, kuriuose telpa daug van­dens. Tokiu būdu, nustojus šildyti vakare, iki pat ryto patalpų temperatūra gali nenukristi minėtų 5-6°C. Atitinkamai, reikia žymiai anksčiau pradėti šildymą, kad patalpos įšiltų iki buvusios temperatūros norimai valandai. Taigi, praktinis tokio taupymo rezultatas gali siekti 5-15%. Didesnysis skaičius atitinka pačias lengviausias konstrukcijas ir mažos vandens talpos šildymo sistemą.

Taip pat galima reguliuoti vandens temperatūrą šildymo katile pagal patalpos oro daviklį. Tačiau iškyla problema, kaip pasirinkti charakteringiausią daviklio vietą. Praktikoje nebūna taip, kad visų patalpų temperatūra būtų vienoda. Tai reiškia, kad įvairiose patalpose gali būti ir šilčiau ir šalčiau, o tai skatins palaikyti aukštesnę vandens temperatūrą (pagal šalčiausią patalpą) ir kitose patalpose įrengti pa­pildomus patalpos temperatūros reguliavimo prietai­sus. Vakarų Europos gamintojų duomenimis vandens temperatūros, reguliavimas priklausomai nuo lauko temperatūros yra vidutiniškai 3% ekonomiškesnis, negu nuo patalpos temperatūros.

Papildomai kelis procentus kuro sutaupyti galima, naudojant įvairiausias automatizavimo programas, kurios įvertina pastato konstrukcijų šiluminę inerciją ir nustato normalios ir pažemintos temperatūros reži­mų pradžios laikus, kad nurodytom valandom būtų pasiektos norimos temperatūros.

Paprastai aukščiau aprašytas funkcijas turi Vakarų Europos žymių katilų gamintojų reguliatoriai.

Vandens šildymo katilo, jo tipo pasirinkimą nu­lemia gerokai daugiau veiksnių, negu buvo paliesta šiame straipsnyje. Šildymo katilo parinkimas tampriai susijęs su šildymo sistemos tipu, medžiagomis, iš kurių padaryta, taip pat nuo namo sienų langų konstrukcijos ir pan. Aktuali tampa vėdinimo problema.

Šio straipsnio tikslas nebuvo tas, kad konkrečiai pasakyti kokios firmos, koks katilas geresnis ar blogesnis. Mes bandėme kuo paprasčiau pateikti informaciją apie katilus ir kuro rūšis, kuri, tikimės, padės daugeliui teisingai pasirinkti kuro rūšį ir katilo tipą. Tada reikėtų kreiptis į firmų, tiekiančių tokio tipo katilus, konsultantus ir pasirinkti konkretų katilą.

Dažniausiai Lietuvoje žmonės renkasi kuo piges­nius daiktus, tačiau pastaruoju metu vis daugiau pradeda suprasti, kad šykštūs moka du kartus. Su katilais ir jų įrengimu yra taip pat, kuo daugiau įdėsi iš pradžių, tuo labiau taupysi vėliau.

pas mus turbininis kondensacinis viesmann vitoladens 300w katilas. naudojam viena ziema. jo skelbiamas naudingumas- 98-104proc. (http://www.viessmann.com/com/en/products/Oil-fired_condensing_boilers/Vitoladens_300-W.html).

kaip smagu pamatyti prie tokio rimto nicko ir toki komentara apie naudinguma- 104proc..

Kazkaip negerai gavosi citavimas , tai savo postus pazymejau zaliai


[quote=gidaviba,2008 09 25, 08:19]
susidūrėm su tokia bėda, kad jis pakankamai garsiai dirba... [/quote]
[quote=gandriuke...,2008 09 25, 12:32]
na musu vieni draugai sake kad garsas yra, bet sake kai pripranti
[/quote]
[quote=gidaviba,2008 09 25, 15:58]
buvom nueje iki kaimyno Jono tai pas jis girdisi, kaip kad lektuvas kazkur aukstai (aukstai kur nesimato, bet girdisi kad skrenda) skristu ... Manau kad eina priprasti, tik vis vien noretusi tyliau
[/quote]
[quote=Waidosas,2008 09 25, 16:12]
uzia irgi neblogai namuose sededamas girdi kai pas kaimyna pecius isijungia
[quote]
[quote=Vik_torija,2008 11 22, 14:41]
Nieko čia daug nepadarysite pas mus indėklas keramikinis ir vata apdėtas, o ūžia taip lyg lėktuvas tolumoje skristų.
Na bet niekas iš kaimynų dar nesiskundė dėl to.
[/quote]
[quote=Dellema,2008 12 30, 12:05]
Aš katilo garsą girdžiu
[/quote]

Kaip cia su tuo garsu . Nes pas mus uz sienos bus vaiko kambarys


[quote=Laumėnė,2009 02 02, 11:17]
Pagal deklaruotą šildymo įrangą ir namo plotą apskaičiuojama, kokį kiekį kuro lengvatinėmis sąlygomis galima įsigyti sezonui"
o koks tai negaliu pasakyt
[/quote]
O namas turi but priduotas, kad gaut kura pigiau??



[quote=DJ Andy,2010 03 05, 14:49]
pasirodo dyzeliniu katilu buna ir turbo modeliu,kur kamina galima pajungti per siena,o ne i idekla.[/quote]

Pas mus bus kaminas per siena, nes nera nei katilines, nei kamino, o garaze atitversim vieta katilinei. Galvojom kazkada geotermini, o dabar patys nebezinom ko norim

Skaičiau kad krosnių kuras būną vasarinis ir žeminis bet neradau informacijos ar skiriasi kaina, kada galima nupirkt būtent žeminio ? Ar principas kai su automobiliniu kuru ?

Gal galit pakomentuot:
http://www.ardega.lt...as/buner/oilbrn
Cia tie degikliai, kur dedasi i suskystinto kuro katila? Jei taip, tai iseitu, kad idejus si degikli galimas butu didesnis skysto kuro pasirinkimas, kaip pvz.: rapsu aliejus, atidirbtas tepalas, mazutas ir t.t.