QUOTE(ignesa @ 2013 04 30, 00:14)
Aš norėjau paklausti, ar kam nors pasireiškia pablogėjimai, ar kam tenka leistis hidrokortizoną, ar dažnai?Ar po to nustato dėl ko taip įvyksta? Mes vėl dėl nežinomų priežaščių staiga pradėjom vemti, staigiai jai viskas pablogėjo. Šeimos centre suleido vaistus. Budinti klinikų endokrinologė pasiūlė vakare ir ryte padivigubinti geriamojo dozę, jei bus blogai- vėl susileisti, ir tik esant blogai būklei važiuoti pas juos. Bet suleidus vaistus ji jautėsi gerai, lyg nieko nebūtų buvę.
Taip pat buvo prieš 4 mėn. Tada Kauno klinikose lyg ir viską ištyrinėjo, nieko nepasakė. Ar kam yra taip buvę?
Ir aš nežinau ką Jums patarti, nes ir mes nesame turėję tokių krizių (tfu, tfu,tfu), tik kai sirgome roto virusu mažiukė labai atpylinėjo
QUOTE(avaya @ 2013 04 30, 10:06)
Miklioji, savo istoriją išdėsčiau šios temos 34 puslapyje. Mūsų mažiukei viskas gerai, tfu tfu tfu. Svarbu, kad Jūsų mergytė išsirinktų savo vaikų tėvu vyruką, neturintį šio geno. Kol ateis laikas jai tuoktis, labai tikėkim, kad Lietuvoje bus galima atlikti šiuos genetinius tyrimus.
Kai laukiausi aš, genetinius tyrimus atliko kaip ir visoms, padidintos rizikos mamoms - nuo Dauno ir Edvardsono sindromų.
Dar 2009 m., kai planavome šeimos pagausėjimą, klinikose buvo nusprendę, jog bet kokiu atveju ims vandens skysčius ir kuo greičiau stengsis nustatyti kūdikio lytį. Esant mergaitei - gydymą skirs ir man ir vaikui..
Po poros metų, nėštumo pradžioje atsigulus į klinikas šitoks metodas buvo atmestas, kadangi ir invazija į kūdikio aplinką nėra geras dalykas, o ir rizika nedidelė, kad mano vyras yra šio geno nešiotojas. Gal jau ir rašiau anksčiau, jog nėštumo metu negalima nutraukti gliukokortikoidų, o tai gali vaikučiui paskatinti vilko gomurio arba kiškio lūpos atsiradimo priežastis.
Oi, atsiprašau, reikės paskaityti Jūsų istoriją, kad neklausinėčiau po milijoną kartų
Tai, jei teisingai supratau, tai nėštumo metu vartojami gliukokortikoidai gali lemti vilko gomurio, arba kiškio lūpų atsiradimą?

Ojoj, jau pati liga nėra laimė, o čia dabar papildomai visko prisideda. Žinokite, aš išvis naivuoliškai tikiuosi, kad tikrai įvyks koks sprogimas inžinerinėje genetikoje ir mūsų vaikučiai ne visą gyvenimą bus priklausomi nuo vaistų. Tuo labiau, kad vis dažniau gydytojai pradeda vartoti žodžius ,,galbūt, tikėtina", kad įmanomi pasikeitimai. Anksčiau, tai kategoriškai atkirsdavo, kad NE, tai visam gyvenimui. Žodžiu, juoksis iš manęs, merginos, bet aš labai tikiu
QUOTE(musone @ 2013 04 30, 20:01)
Na va, mano vyrukui šiandien apendicitą išoperavo... naktį turėjom strioko, galvojau vėl koks rotas užpuolė, o tai naktį vėl buvo vėmimų... Na dabar gerai-laiku spėjom išoperuot,vaikis atsigavo,vaistukus pasididinom ir tikimės greit namo grįžt;)
Ignesa-mums nėra buvę tokių krizių... tikiuosi atrasit priežastis

šakės, o anksčiau kada skundėsi, kad skauda, ar pan.? Ar taip staiga pablogėjo? Linkiu greičiau sveikti ir grįžkite namo. Beje, kai blogai pasijuto, tiesiog važiavote į ligoninės priimamajį? Jūs kaunietė?

Vis domiuosi ir mokausi kaip reaguoti, jei kas nors nutinka. Anksčiau bijodavau, o dabar stengiuosi klausytis ir mokytis.