QUOTE(musone @ 2013 05 15, 18:03)
aš jau ir užklaust norėjau, kaip jums ten sekas su darželiais ar mokyklom - labai džiugu, kad taip gerai sekas 
o kaip ji vokiečių išmoko? juk jūs neseniai ten išvažiavę 
bet kokiu atveju, sveikinimai didžiausi
o kaip ji vokiečių išmoko? juk jūs neseniai ten išvažiavę bet kokiu atveju, sveikinimai didžiausi Ačiū, gerai mums sekasi
Nepajutom, kaip vaikai kalbėt pradėjo. Mažoji jau grįžus iš kiemo iš įpratimo vokiškai ir su mumis šneka. Taip ir kalbamės kartais, ji vokiškai, mes lietuviškai. Būna tokiais momentais net širdį suspaudžia, keista baimė apima, kad tavo vaikas nešneka lietuviškai... Minėjai, kad tavo vyro sesuo lyg į Vokietiją ivažiavus Kaip jiems sekasi? QUOTE(Miklioji @ 2013 05 16, 09:20)
Hm, kaip įdomiai Mes kaip tik apipilti dėmesiu 
Ir aš, ir vyras vis ko nors klausinėjome. Galbūt ir atvejis mūsų sudėtingesnis, todėl :-) Kažkaip gydytojui sakiau, kad buvau išsigandusi, kad operacijos viskas, nežinia, ką daryti ir kaip stebėti, o jis ir atsakė, kad neee, reikės lankytis, negalima va taip imti ir paleisti. Tikiuosi, kad mažiukei jokių psicholiginių rūpesčių dėl to nekils, bent jau kol kas, kol maža Mano vyras taip vis pajuokauja, neva kaip gerai, jokių rūpesčių, skylutės nėra, nėra ir problemų 
Vis bando mane pralinksminti. Labai džiaugiuosi, kad vyras išmintingas, neleidžia depresuoti ir kišti galvon nesąmonių.
Labai džiaugiuosi dėl Jūsų mažylės Nors kokia ten jau mažylė, visa pirmokė 
Ir man įdomu dėl kalbos, ar jau prieš tai, dar Lt ruošėte, ar tik Vokietijoje išmoko kalbėti vokiškai 
Na super tiesiog. Mano vyras tai vis negaili pagyrų vokiečiams, kokie jie atsakingi, pedantiški ir pan. (daug dirba su jais, kiekvienais metais po kelis kartus važiuoja į Vokietiją į įvairias parodas), tai nenustebčiau, jei kada nors priimtų sprendimą ten apsigyventi, bent jau kuriam laikui Kitais metais apeliuos į kelias darbo vietas, tai gal prisijungsime prie Jūsų
Mes kaip tik apipilti dėmesiu Ir aš, ir vyras vis ko nors klausinėjome. Galbūt ir atvejis mūsų sudėtingesnis, todėl :-) Kažkaip gydytojui sakiau, kad buvau išsigandusi, kad operacijos viskas, nežinia, ką daryti ir kaip stebėti, o jis ir atsakė, kad neee, reikės lankytis, negalima va taip imti ir paleisti. Tikiuosi, kad mažiukei jokių psicholiginių rūpesčių dėl to nekils, bent jau kol kas, kol maža Mano vyras taip vis pajuokauja, neva kaip gerai, jokių rūpesčių, skylutės nėra, nėra ir problemų Vis bando mane pralinksminti. Labai džiaugiuosi, kad vyras išmintingas, neleidžia depresuoti ir kišti galvon nesąmonių. Labai džiaugiuosi dėl Jūsų mažylės
Nors kokia ten jau mažylė, visa pirmokė Ir man įdomu dėl kalbos, ar jau prieš tai, dar Lt ruošėte, ar tik Vokietijoje išmoko kalbėti vokiškai Na super tiesiog. Mano vyras tai vis negaili pagyrų vokiečiams, kokie jie atsakingi, pedantiški ir pan. (daug dirba su jais, kiekvienais metais po kelis kartus važiuoja į Vokietiją į įvairias parodas), tai nenustebčiau, jei kada nors priimtų sprendimą ten apsigyventi, bent jau kuriam laikui Kitais metais apeliuos į kelias darbo vietas, tai gal prisijungsime prie Jūsų Galbūt, kad mūsų atvejis paprastesnis, dėl to ir nebejudina
Bet man vis tiek keista, o ką jums darys per tą laiką iki operacijos, juk vien nuo pažiūrėjimo, niekas nepasikeis. Na žodžiu, gausi mane apšviest šiuo klausimu, kad ko nepražiopsotume ir mes. Gal kokių naujų metodų ir būdų atsirado, ar ką... Tikrai, jau Vokietijoj į lentynas viskas sudėliota
Net keista kartais, toks įspūdis, kad vokiečiai fantazijos neturi, mato tik taisyklę, o kas už jos ar šalia jos, neįsivaizduoja. Va, tik užsieniečiai atvažiavę tvarką jaukia Tad jei apsispręsit važiuot, būtinai kalbą pasimokinkit. 
