QUOTE(srauni_upe @ 2008 12 12, 20:15)
stalinistiniuose namuose ir
naturaliai buvo gipso rozetės ir pan. Ir kadangi ten aukštos lubos, dar didelės erdvės. Tai tai tinka. Labai gausiai buvo lubos puošiamos 19 a. pab - 20 a pr, namuose. Tokių namų pvz. Vilniuj daug nuo gedimino prospekto iki basanavičiaus g. net pylimo ar sodų. hm ir šopeno turbūt. Tad čia tie karaliai nieko dėti, Tiesiog tų laikų namai natūraliai buvo puošnūs.
kaip suprast natūraliai??
tos rozetės pačios išaugo? natūralu nebent tuo, kad priderinta prie pastato visumos.
bet tai dar nereiškia kad meniniu požiūriu vertinga. jeigu ta prabanga tik tariama ir neatitinka tikrovės (funkcinės, architektūrinės, socialinės, ekonominės, kultūrinės), jei padaryta iš pigiausių medžiagų ir pan. viskas, vadinas ji kičinė, ji nėra natūrali ir niekaip netinka. Jūs troboj (tebūnie ir didelėj) marmurines kolonas pasistatytumėt???
o tas stalinizmo neoklasikinis stilius bent jau man yra klaikus - grėsmingas, agresyvus, monumentalus, šaltas ir stokojantis įvairovės. tiesa, vakariečiams jis labai įdomus, egzotika. bet nemanau, kad iš jo yra ką pasimokyti.
dabar apie tuos 19-20am pr. puošiamus namus. na tai tik dar viena pakopa ar dalis reiškinio, kurį nusakiau.
taip, tose naujamiesčio gatvėse kurias išvardinote buvo statomi puošnūs pastatai, o kas gi juose gyveno? ogi vadinamieji buržua praturtėję iš verslų, nuo aristokratų jie skyrėsi tik tuo, kad jie neturi paveldimos kilmės ar titulų. tačiau šie naujieji buržua jau galėjo sau leisti prabangą, o ją susikurti mokėsi iš tų kilmingųjų, bei praeities karalių (juk lygiuotis į geriau gyvenančius ir šiandien natūralu
). beabejo buvo ir kitų priežasčių klasikai gyvuoti, tad nereikia to suabsoliutinti ar suprasti pažodžiui, beto tai nevyksta sąmoningai. o ir tas procesas vyko visoje europoje (tik pas mus aišku silpniau tai išreikšta) - paprasčiausiai keitėsi visuomenė. iš pradžių ir pirmuosius fabrikus visi puošė kaip rūmus, paskui susiprato, kad nereikia, kad tai nedera prie pastato funkcijos, prie naujų medžiagų ir technologijų ir apskritai prie naujo gyvenimo ritmo
beje kaip tik jūsų minėta 19am. architektūra su ta savo neostilių puošyba buvo priėjusi aklavietę ir visiems įgrisusi, ji nebeatitiko laikmečio. (Ją ir šiandien nevisi laiko vertinga (bent jau meniniu požiūriu.) todėl modernistai architektai kiek galėdami bėgo nuo to, pradžioje tik stilizuodami tą puošybą, sumodernindami ją, o vėliau ir visai atsisakė.
nežinau ar aiškiai aš čia..