Mamos mirtis - kaip tai išgyventi?

taciau gryzus i realybe buvo pragaras,tevo kunmciu krusa ja apipildavo daznai kaip jis sakydavo uz gerima, taip jis aukledavo mama patycios izeidinejimai galu gale prievartaviams..po kurio laiko mama vel tapo nescia atlaikiusi viska ji pagimde dar viena berniuka deja jis po menesio mire kaip konstatavo gyditojai nuo virusines plauciu infekcijos, pries akis stovi tos naktis kai mama parkritusi ant lovos bande gaivinti berniuka velaiu gyditojai teismo ekspertize kai visi issikirste likom vieni buvo girdeti tik gaili mamos rauda..veliau laidotuves ,mamos brolio zutis visa tai mama pastumejo i visiska nevilti.. vienintele jos paguoda buvo alkoholis kuri ji vartojo kasdien nedidelais kiekiais o jei taipastebedavo tevas visa tai seke kumciai klyksmai asaros baime..baigiau vidurine is isvykau gyventi ir mokytisi kita miesta..namo gryzdavau vis reciau.. dirbau kad galeciau isgeventi nes tevo maldauti pinigu as negalejau per daug jis buvo man slykstus..gryzus kaledoms radau mamasu sugipsuota ranka kuri buvo tevo pries kaledine dovana manau o jis tuo didziavosi..po menesio pablogjo tecio mamai ir ji buvo parvezta slaugyti pas mus i namus..mama ja rupynosi deja ji mire..man buvo labai sunku nes ja labai mylejau taciau dar nenumanau kas laukia toliau... pomenesio mama istiko priepolis ir ja pagulde i ligonine istyre nustate ir kai mamai pagerejo isleisdami namo i rankas idave mirties nuosprendi_ siuntima i onkologini tyrimams... taciau ji ten nebenuejo nespejo, mire kesdama nepakeliamus galvos skausmus lyg ji neprisikentejo per visa gyvenima...kai man pranese as nepatikejau netikiu ir dabar...

zinot as mama gindavau pateisindavau ja slepdavau vyno butelius,meluodavau tevui..kartais teisdavau ja pykdavau kodel ji taip elgiasi saukdavau buvau sudavus jai..bandziau visaip itikinti kad reikia keistis bet ji palinksedavo galva sakydavo gerai...klausiat ka dare draugai kaimynai gymines ogi nieko jie tik pasnekedavo ir tiek per tiek metu jie ne karto nebuvo ateje apginti musu ar bent jau iskviete policija.. seneliui mama nerupejo jis gyveno savo pasauly tecio mama suzinojao lb velai apie tai taciau negalejo neko pakeisti ji man sakydavo kad meldziasi uz mus..ivyko laidotuves visi sake kad turiu but stipri del broliu ir tevo.as ir stengiaus velaiu pablogejo tevui, ji isveze i ligonine.. kantriai rupinausi juo priziurejau savo mazuosius broliukus neverkiau nes buvau przadejus mamai kad busiu stipri kaip ir ji..praejo menesis kai gryzau i klaipeda vel mokiaus dirbau..taciau savo mamos namuos kuriuose uzaugau nebuvau jau puse metu su broliais bendrauju internetu arba telefonu..su teciu nesikalbu jau pusmetis jis amn grasino liepe gryzt bet as tikriausiai nesu tokia drasi kaip mama kad galeciaus stot pries ji.. labiausiai mangaila mano broliu bet as dabar dirbu stengiuos domiuos kaip galeciau juos pasimt pas save nes neleisiu ju suzlugdyti kaip suzlugde mane prazude mama..
Papildyta:

zinot neverkiau puse metu bet nebepajegiau to nuslept..niekas niekad nezinojo koks buvo musu gyvenimas..nebegalejau to nesioti savy nes tai pradejo mane dusinti as naktim nebemiegu o jei miegu taj sapnuoju seima ir nepatikesit as net ir sapne negaliu atsikratyti tos baimes..ji juau iaugus manyje..bet dabar jauciu kad palengvejo.. ak mama kaip as taves pasilgau tavo juoko pokalbiu su tavim tavo tikejimo manim... visada tave mylesiu mamyte..

..... gyvenimas kartais būna ir aklas, ir kurčias, ir visaip kitaip dar išsigimęs..... tik nepalūžk.

Laikykis, Saulyta. Stiprybės tau...

laikykis mergyt tu esi tokia pati stipri, kaip ir tavo mamyte, tik nepasiduok

aš gyvenau dar didesniam košmare ... žinau ką tai reiškia ..laikykis ..

o sapnai.... jie kankina mane po šią dieną bet su laikų išmoksti su tuo gyvent

laikykis, mieloji ir nepasiduok. Kur savo gražesnį gyvenimą, tikėk, kad ir broliai užaugs ir matys tik tai, kas gražu

saulyta - laikykis... tikek...

Užjaučiu patyrus tiek baisumų gyvenime. Mano gyvenimas vaikystėj taip pat nebuvo lengvas, bet paskaičiusi šitą istoriją suprantu, kad man dar labai labai pasisekė.
Tau linkiu nepalūžti, kurti savo gyvenimą. Jis turėtų būti tikrai geresnis. Išlaisvinsi ir brolius

baisu kai mirsta zmogus.kartais gali buti nepazistamas o sirdi taip suspaudzia!juk neesame besirdziai zinome kad zmogus isejo ir paliko siam pasaulyje artimus kuriems jo labai reikia.daznai uzduosu sau klausima kodel si pasauli per anskti palieka geri talentingi zmones,kurie dar galetu sioj zemej daug ka nuveikti.pries savaite man parase klasioke kad mire musu pradiniu klasiu mokytoja paklausiau jos kas nutiko nes mokytoja buvo nesenyvo amziaus.veliau suzinojusi parase kraujo vezys.smagu kad susiradusi kelis musu klasiokus nuejo i laidotuves pagerbe as ir labai norejau eiti bet gyvenu ne lietuvoje,todel negalejau!!tik zinau sis zmogus liks visad mano sirdi.uztai ko mane ismoke.

KARTĄ VAIKAS MOTINOS PAPRAŠĖ ATIDUOTI JAM SAVO ŠIRDĮ.
SENOLĖ IŠPLĖŠĖ JĄ SAU IŠ KRŪTINĖS IR ATIDAVĖ...
VAIKAS SU MAKABRIŠKU NEŠULIU DELNUOSE BĖGDAMAS PARKLUPO,
O ANT ŽEMĖS NUKRITUSI MOTINOS ŠIRDIS,
VIS DAR TEBEPLAKDAMA, VAIKELIO PAKLAUSĖ:
- "AR NEUŽSIGAVAI VAIKELI?"

Mamyčių meilė besąlyginė. amžina, nepakartojama, amžinai reikalinga. nesvarbu ar tu kūdikis ar suaugusi moteris. sukūriau šią temą visoms tokioms kaip aš, kurios kankinasi, nes netekties sužeista siela. norėčiau, kad vienytumėmės ir bendrai išjaustumėm tą skausmą. o jis tikrai slegia... manau, kad tik panašią netektį turinčios gali suprasti. taip pat norėčiau, kad šioje temoje rašytumėm pačias gražiausias eiles savo Mamytėms, nes jos VISADA to vertos...

Mamos netekau - 2009 02 18, 02:30 val.

Ir aš neturiu mamos (jau tuoj bus 3 metai). Ir tėčio nebeturiu (taip pat tuoj 3 metai). Bet aš esu tikra, kad jie abu tikrai nenoriėtų, kad mes, dukros, visą gyvenimą dėl jų raudotume. Sako, kad negerai mirusiems, kai dėl jų šitaip baisiai kankinamasi. O tikėti tuo ar ne - kiekvieno reikalas
Negalima visą gyvenimą šitaip liūdnai gyventi, nuolat liūdėti. Negalvokit, kad aš bejausmė, man irgi širdį skauda, bet gyventi reikia, reikia eiti į priekį, nestovėti vietoje. Dėl kitų, vyro, vaikų - ko tik nori. Dėl savęs taip pat. Visos mamos norėtų mus matyti laimingas. Tad paleiskime jas, jų nebėra, bet nebėra tik ČIA, o siela - amžina ir amžinai liks mūsų prisiminimuose