praejo 4m pamenu viska kaip butu siandiena ir jauciu vis ta pati krutineje skausma nezinau ar jis atleks.seima padeda uzsimirsti vaiko juokas isdaiugos.stiprybes tau
vos perskaiciusi tavo isgyvenimus prisiminiau savuosius.tai trumpai parasysiu.mano tevai turejo tris dukras ir lb norejo sunaus bet va likimas dave tik dukras jie lauke anukelio lb lb.as buvau tevelio milimiausia dukra ir jis man buvo viskas uz ji ir del jo viska buciau padarius . jis mano brangiausias zmogus buvo.bet nebespejo anukelio kurio tiek lauke jis zuvo kai man buvo vos men iki gimdymo.taip pat nemoku apsakyti ka jauciau.krutine rodos plys norejosi rekti kodel viena brangu zmogu dieve atemei kita dovanoji.negalvojau apie vaikeli viskas vienodai sviete.kai db ziuriu i suneli pagalvoju kaip jis ziuretu su dziaugsmu.jis turetu mylinti seneli nors teciui buvo tik 46m.
praejo 4m pamenu viska kaip butu siandiena ir jauciu vis ta pati krutineje skausma nezinau ar jis atleks.seima padeda uzsimirsti vaiko juokas isdaiugos.stiprybes tau
praejo 4m pamenu viska kaip butu siandiena ir jauciu vis ta pati krutineje skausma nezinau ar jis atleks.seima padeda uzsimirsti vaiko juokas isdaiugos.stiprybes tau
Visoms kuo didziausia uzuojauta ir stiprybes jums. Nors zinau, kad metai neleidzia uzmirsti to skausmo netekus mums brangiausiu zmoniu, bet mes ismokstame su tuo gyventi, ir tas sielvartas tampa ramus. As savo mamyte palaidojau pries 5 metus, bet ir po siai dienai prisimenu jos paskutini atodusi, paskutinia skruostu nuriedejusia asara. Ko labiausiai gailiuosi, kad besistengdama buti, kaip visi sake stipri ir neparodyti asaru, neverkiau kartu su ja kai, ji man svelniai gloste skruosta ir man kartojo kaip ji mus myli, ir kaip ji musu ilgesis. Ji mano ilgesys...
žinau ir aš ką reiškia prarasti mamą. Mamytė mirė nuo vėžio prieš 4 metus. Mirė sunkiai, merdėjo 1,5 paros. Nuo streso man net dalinai plaukai pražilo. Nežinau kaip jums, bet aš po mamos mirties jaučiuosi taip, lyg būčiau gimusi jau 32 metų, viskas tarsi užsiblokavo galvoje. tai labai sunku. Taip ir nesusitaikiau su tuo.Kartais būnant dukros koncertuose ir matydama kaip ateina vaikų mamos su močiutėmis, pagaunu save galvojant, kad mano mama neateis. Stiprybės mums visoms
QUOTE(Cori @ 2007 09 08, 21:30)
Nežinau kaip jums, bet aš po mamos mirties jaučiuosi taip, lyg būčiau gimusi jau 32 metų, viskas tarsi užsiblokavo galvoje. tai labai sunku. Taip ir nesusitaikiau su tuo.Kartais būnant dukros koncertuose ir matydama kaip ateina vaikų mamos su močiutėmis, pagaunu save galvojant, kad mano mama neateis.
Labai panašiai jaučiuosi...
Ojoj kiek pasirodo daug yra musu, kuriu tevai nedagyveno iki anuku arba pabuvo su jais mazai:(
Vel rasau ir verkiu mano mamyte jau mirusi 9 men,zinokite ir nikiek ne lengviau, nors sako laikas gydo bet manau ne tokioj situacijoj.Gal tiesiog dabar ne kaltinu dievo kad kodel mano mama,kodel man.Pagaliau pakriksyjau suneli. Bet taip sirdi spaudzia kad netures mociutes. Nezianu ar kam nors taip yra gal as biski nenormali, bet man netgi pikta kad vyro mama dziaugesi anuku o mano net prisiliesti prie jo negali:( kazkaip maziau jai duodu vaika, nors suprantu kad jinai taip pat stengesi ir man padeti ir vaika mano myleti bet ne galiu svetima jinai man ir viskas. O su savo mama kalbu, verkiu labai noriu ja susapnuoti bet neiseina:( Zinokite man kartais atrodo kad jau man su galva tikrai negerai, ir tai baisu. Nes visi sako kad 9men tai pakankamas laiko tarpas kad biski skausmas atliegtu, bet nieko panasaus:(nieks negali mane suprasti
Vel rasau ir verkiu mano mamyte jau mirusi 9 men,zinokite ir nikiek ne lengviau, nors sako laikas gydo bet manau ne tokioj situacijoj.Gal tiesiog dabar ne kaltinu dievo kad kodel mano mama,kodel man.Pagaliau pakriksyjau suneli. Bet taip sirdi spaudzia kad netures mociutes. Nezianu ar kam nors taip yra gal as biski nenormali, bet man netgi pikta kad vyro mama dziaugesi anuku o mano net prisiliesti prie jo negali:( kazkaip maziau jai duodu vaika, nors suprantu kad jinai taip pat stengesi ir man padeti ir vaika mano myleti bet ne galiu svetima jinai man ir viskas. O su savo mama kalbu, verkiu labai noriu ja susapnuoti bet neiseina:( Zinokite man kartais atrodo kad jau man su galva tikrai negerai, ir tai baisu. Nes visi sako kad 9men tai pakankamas laiko tarpas kad biski skausmas atliegtu, bet nieko panasaus:(nieks negali mane suprasti
QUOTE(Tatli @ 2007 09 12, 13:48)
Ojoj kiek pasirodo daug yra musu, kuriu tevai nedagyveno iki anuku arba pabuvo su jais mazai:(
Vel rasau ir verkiu mano mamyte jau mirusi 9 men,zinokite ir nikiek ne lengviau, nors sako laikas gydo bet manau ne tokioj situacijoj.Gal tiesiog dabar ne kaltinu dievo kad kodel mano mama,kodel man.Pagaliau pakriksyjau suneli. Bet taip sirdi spaudzia kad netures mociutes. Nezianu ar kam nors taip yra gal as biski nenormali, bet man netgi pikta kad vyro mama dziaugesi anuku o mano net prisiliesti prie jo negali:( kazkaip maziau jai duodu vaika, nors suprantu kad jinai taip pat stengesi ir man padeti ir vaika mano myleti bet ne galiu svetima jinai man ir viskas. O su savo mama kalbu, verkiu labai noriu ja susapnuoti bet neiseina:( Zinokite man kartais atrodo kad jau man su galva tikrai negerai, ir tai baisu. Nes visi sako kad 9men tai pakankamas laiko tarpas kad biski skausmas atliegtu, bet nieko panasaus:(nieks negali mane suprasti
Vel rasau ir verkiu mano mamyte jau mirusi 9 men,zinokite ir nikiek ne lengviau, nors sako laikas gydo bet manau ne tokioj situacijoj.Gal tiesiog dabar ne kaltinu dievo kad kodel mano mama,kodel man.Pagaliau pakriksyjau suneli. Bet taip sirdi spaudzia kad netures mociutes. Nezianu ar kam nors taip yra gal as biski nenormali, bet man netgi pikta kad vyro mama dziaugesi anuku o mano net prisiliesti prie jo negali:( kazkaip maziau jai duodu vaika, nors suprantu kad jinai taip pat stengesi ir man padeti ir vaika mano myleti bet ne galiu svetima jinai man ir viskas. O su savo mama kalbu, verkiu labai noriu ja susapnuoti bet neiseina:( Zinokite man kartais atrodo kad jau man su galva tikrai negerai, ir tai baisu. Nes visi sako kad 9men tai pakankamas laiko tarpas kad biski skausmas atliegtu, bet nieko panasaus:(nieks negali mane suprasti
Uzjauciu
Mano sese mire 42 metu pries metus, stengiuosi kuo maziau galvoti apie prisiminimus,tikiu kad gyvenimas zemeje mirtimi nesibaigia.
QUOTE(Tatli @ 2007 09 12, 13:48)
Nes visi sako kad 9men tai pakankamas laiko tarpas kad biski skausmas atliegtu, bet nieko panasaus:(nieks negali mane suprasti
Visiška nesąmonė.
Ilgai, oi ilgai dar skaudės širdelę...
QUOTE(Tatli @ 2007 09 12, 12:48)
Nes visi sako kad 9men tai pakankamas laiko tarpas kad biski skausmas atliegtu, bet nieko panasaus:(nieks negali mane suprasti
Man jau 5 metai, kai nebeturiu mamytes, o skausmas yra ir siandien
Mano mama staiga mirė prieš 14 metų - būdama 44-erių. Sunkiausi buvo pirmi metai, paskui apsipratau su tuo. Bet kiekvieną kartą, kai pati laukdavausi mažylio, man labai trūkdavo mamos, taip norėdavosi su mama dalintis išgyvenimais, ta tokia svarbia moteriai patirtimi. labai dažnai būdama nėščia sapnuodavau mamą, bet sapnas visada tas pats - aš visada ant jos pykstu, kodėl ji mus paliko, juk ji mums taip reikalinga. Dabar turiu du mažylius, dažnai širdį spaudžia, kad jie nežinos, ką reiškia turėti močiutę.
O as net rasyti apie Mamos mirti sunkiai galiu nors praejo jau daug metu. Tiesiog mano Mama mire kai man tebuvo 14, staigiai ir be aiskios priezasties. nesutinku su tom, kurios sako kad laikas zaizdas gydo. Tiesiog ismoksti nustumti skaudzias mintis i pati tolimiausia sirdies kampeli. Taciau kiek daug akimirku buna, kai supranti kaip labai tau Jos truksta... Stiprybes visom, kurios neteko savo Mamyciu ir dziaukites tom akimirkom kurias su jom patyret...... Kitu ju turejo dar maziau
As bijau net pagalvot, kaip reikėtų gyvent be mamos...
