Uzuojauta didziule. Nors turiu abu savo tevelius,bet.........kai laukiausi dukrytes mano teciui gydytoja pasake,kad jam liko gyventi tik menuo turbut isivaizduojat ka patiriau per ta menesi kiek kanciu isgyvenau aciu dievui nuejus pas kita gydytoja tokia baisi diagnoze buvo atmesta. Dziaugsmui ribu nebuvo,bet vis pagalvoju,kad tevelis vistiek su begale ligu,kad teks kazkada su abiem savo brangiausiais zmonemis atsisveikinti ir net dabar plysta sirdis apie tai pagalvojus
Supratu tave ,nes pati budama nescia netekau tevelio..ir stai jau 9 metai ir visgi verkiu kas kart pagalvojus ,kad jis dar galejo gyvent ir dziaugtis anukais juk mire budamas 43.
Ačiū už užuojautą . Šeima neleidžia palūžti ir paskęsti mintyse bei ašarose. Gyvenimas bėga, nelaukia, neduoda net sekundės liūdesiui, apmąstymams, savigraužai... Vienas vaikas susirgo, kitas švenčia gimtadienį, ruošiasi į mokyklą... dičkis šiandien grįžo iš atostogų užsienyje, kažkaip reiks jam papasakot apie močiutę ... dar žodžių neparinkau...gal dar nepasakosiu...
užjaučiu jus visas, labai, labai
mano mama taip pat "kabaliuoja" tarp šio pasaulio ir ano gal dar trauks kelias dienas, gal du mėnesius... žvėriškai sunkus toks žmogaus egsistavimas
mano mama taip pat "kabaliuoja" tarp šio pasaulio ir ano gal dar trauks kelias dienas, gal du mėnesius... žvėriškai sunkus toks žmogaus egsistavimas
Užjaučiu, mergaitės... stiprybės jums
QUOTE(Džeinė @ 2007 08 22, 20:24)
užjaučiu jus visas, labai, labai
mano mama taip pat "kabaliuoja" tarp šio pasaulio ir ano gal dar trauks kelias dienas, gal du mėnesius... žvėriškai sunkus toks žmogaus egsistavimas
mano mama taip pat "kabaliuoja" tarp šio pasaulio ir ano gal dar trauks kelias dienas, gal du mėnesius... žvėriškai sunkus toks žmogaus egsistavimas
Užjaučiu tave. Esu pajutus šitą jausmą. Rugpjūčio mėn. pradžioj (prieš du metus) buvom Palangoj (nors mama labai be sveikatos buvo - įtarė radikulitą ), Grįžom, pradėjom per pažįstamus pas gydytoju lankytis, tai išgirdom baisią žinią: metastazės stubure, kaulių čiulpuose, limfmagiuose, žodžiu, visur... Pasakė, kad gali ir rytoj, ir po savaitės mirti. Man tas laikas buvo PATS PATS baisiausias. Net laidotuvės nebebuvo taip baisu, nes jau buvom susitaikę, kad viskas, nors tikėjom stebuklu... Praėjo 2 metai, bet vis dar sapnuoju tą baisiausią laikotarpį, kai buvo pasakyta, kad jinai mirs. Metus sapnavau beveik kiekvieną naktį. Ko tik nedariau: ir mišias užsakinėjau, ir poterius prieš miegą kalbėjau, ir žvakutes deginau bažnyčiose, niekas nepadėjo... Dabar jau rečiau sapnuoju, bet vis dar sapnuoju. Man tas laukimas kažko ir tikėjimas stebuklu buvo BE PROTO sunkus. Man atrodo, kad man laidotuvės nebebuvo tokios baisios. Aš turbūt niekada nesusitaikysiu su tuo, kad jos n ebėra, vis norisi jai paskambinti, savaitgalius leisti su ja...
QUOTE(Džeinė @ 2007 08 22, 20:24)
užjaučiu jus visas, labai, labai
mano mama taip pat "kabaliuoja" tarp šio pasaulio ir ano gal dar trauks kelias dienas, gal du mėnesius... žvėriškai sunkus toks žmogaus egsistavimas
mano mama taip pat "kabaliuoja" tarp šio pasaulio ir ano gal dar trauks kelias dienas, gal du mėnesius... žvėriškai sunkus toks žmogaus egsistavimas
zinau kaip sunku laukt ,kai tau brangus zmogus guli mirties patale, laukt ir tiketis stebuklo,nors zinai kad jis neivyks... nors ir tusti tie zodziai bet laikykis, duok viska kol dar gali: demesi, meile, rupesti ir stenkis kad taves nematytu liudincios, nes tai neleidzia zmogui iseit... kai gulejo mociute mirties patale sake kad liautusi visi verkt nes jai neleidziam iseit,daugumai isvaziavus namo po 15min ji mus paliko... pati palaidojus ne viena brangu zmogu, todel zinau ka reiskia laukt tos minutes kai jo jau nebebus , tavo brangiausio mylimiausio zmogaus, laikykis...
QUOTE(Džeinė @ 2007 08 22, 20:24)
užjaučiu jus visas, labai, labai
mano mama taip pat "kabaliuoja" tarp šio pasaulio ir ano gal dar trauks kelias dienas, gal du mėnesius... žvėriškai sunkus toks žmogaus egsistavimas
mano mama taip pat "kabaliuoja" tarp šio pasaulio ir ano gal dar trauks kelias dienas, gal du mėnesius... žvėriškai sunkus toks žmogaus egsistavimas
Nuosirdziai uzjauciu tave..zinau ka tai reiskia..juk mano tevelis irgi taip kabaliavo..apie 6 men,baisus zmogaus likimas,kai zinai ,jauti ir supranti ,kad mazai liko.Stiprybes tau .
O aš graužiuosi, kad visi suprato/jautė/žinojo, kad mamai liko nedaug, o aš jiems įrodinėjau, kad jie klysta, kad nusišneka, kad viskas bus čiki. Radau jos raštelį, kad ji ir pati jautė, tik man nieko nerašė, kad nesinervuočiau ir man pienas nedingtų .
QUOTE(ANDRUTIS @ 2007 08 24, 18:03)
Nuosirdziai uzjauciu tave..zinau ka tai reiskia..juk mano tevelis irgi taip kabaliavo..apie 6 men,baisus zmogaus likimas,kai zinai ,jauti ir supranti ,kad mazai liko.Stiprybes tau .
Mano mamyte nesuprato,kad mirs,nors gal tik mums nesake.Tik labai sunku matyti toki trapu,maza zmogu.