nebeturiu ir aš mamos. jau 4 metai. Sirgo vėžiu. Buvo baisu matyti ją kenčiančią ir gęstančią ir žinoti, kad niekuo negali padėti

Bet manau lengviau palaidoti sirgusį žmogų, turi laiko susiaikyti su likimu. Maniau ir aš, kad išprotėčiau, bet nieko, ištvėriau. Labai padėjo vyras ir jo tėvai. Tik mano tėvas palūžo, baigia prasigerti.
Laikykis ir tu, juk turi kas tave myli, gyvenk dėl jų. O mama tebūnie tas angelas, kuris saugos tave ir tavo šeimą.