Man ašaros krito kaip pupos vakarais, kai grįždavau iš ligoninės. Atsisėsdavau namie ant kėdės, net nenusirengus palto, ir pradėdavau raudoti. Prie mamos laikydavausi, stengdavausi būti stipri ir ją stiprinti iki paskutinio. Teikdavau vilties kibirkštėles, nors vilties jau ir nebuvo. Aš kažkaip labai jaučiau, kad tą savaitę ji mus paliks. Nieks manim netikėjo.
QUOTE(kazlė @ 2013 02 23, 12:35)
Netekome tik vieno zmogaus - MAMOS - o atrodo, kad istustejo visas pasaulis... Sie zodziai turbut labiausiai nusako kiekvieno MAMOS netekusio savijauta
Mano Mamyte mire 2013-01-04. Isejo labai netiketai ne tik mums, cia likusiems, bet ir jai paciai. Kartais guodziu save, kad gal ten Jai lengviau,nes gyvenimas cia, zemeje, Jos nelepino. Bet ka daryti mums,cia likusiems? Kaip istverti si skausma, sielvarta ir begalini ilgesi? Kaip?! Mamyte taip dziaugesi, kad as,Jos jauniausia dukra, 2012-09-28 susilaukiau dukreles. Ji taip norejo, kad gimtu mergaite, lyg nujausdama sake -bus tau gyvenimo paguoda,uzvadelis
Dar per Kaledas Mamytei sakiau, kad as dabar tokia laiminga, jog net bijau. Ir stai likimas ta laime leido pasidziaugti tik 3 menesius-tiek buvo mano dukrytei,kai likimas ateme brangiausia zmogu-Mamyte 
Dabar tik egzistuoju... Gyvenu, nes dukrai manes reikia. Nors kartais neguodzia net ji, atrodo vyras, nors ir koks geras ir mylintis, jei manes neliktu, susiras kita, o dukra dar manes neatsimintu ir jai neskaudetu... Zinau, kad taip mastyti nedera ir kad toks mastymas egoistiskas, bet kaip man istverti si skausma ir ilgesi? Dieve, dar tik 2 nepilni menesiai, o as Jos taip berpotiskai pasiilgau! 
Merginos, moterys, pasidalinkite savo skausmu, patarkite kaip Jus isgyvenote Mamos netekti. Nebezinau kaip sau padeti, jau nebezinau... Net mastau, kad gal atsiras gyvenanciu Vilniuje ir norinciu susitikti, kad ir pas mane namuose, pabendrauti, pasidalinti skausmu, issikalbeti ir tiesiog tapti likimo draugemis. Atsiliepkit, prasau...
Mano Mamyte mire 2013-01-04. Isejo labai netiketai ne tik mums, cia likusiems, bet ir jai paciai. Kartais guodziu save, kad gal ten Jai lengviau,nes gyvenimas cia, zemeje, Jos nelepino. Bet ka daryti mums,cia likusiems? Kaip istverti si skausma, sielvarta ir begalini ilgesi? Kaip?! Mamyte taip dziaugesi, kad as,Jos jauniausia dukra, 2012-09-28 susilaukiau dukreles. Ji taip norejo, kad gimtu mergaite, lyg nujausdama sake -bus tau gyvenimo paguoda,uzvadelis
Dar per Kaledas Mamytei sakiau, kad as dabar tokia laiminga, jog net bijau. Ir stai likimas ta laime leido pasidziaugti tik 3 menesius-tiek buvo mano dukrytei,kai likimas ateme brangiausia zmogu-Mamyte Dabar tik egzistuoju... Gyvenu, nes dukrai manes reikia. Nors kartais neguodzia net ji, atrodo vyras, nors ir koks geras ir mylintis, jei manes neliktu, susiras kita, o dukra dar manes neatsimintu ir jai neskaudetu... Zinau, kad taip mastyti nedera ir kad toks mastymas egoistiskas, bet kaip man istverti si skausma ir ilgesi? Dieve, dar tik 2 nepilni menesiai, o as Jos taip berpotiskai pasiilgau! Merginos, moterys, pasidalinkite savo skausmu, patarkite kaip Jus isgyvenote Mamos netekti. Nebezinau kaip sau padeti, jau nebezinau... Net mastau, kad gal atsiras gyvenanciu Vilniuje ir norinciu susitikti, kad ir pas mane namuose, pabendrauti, pasidalinti skausmu, issikalbeti ir tiesiog tapti likimo draugemis. Atsiliepkit, prasau...
mano Mamytė mirė 2013-01-14. Praėjo beveik pusantrų metų. Nebuvo nei dienos, kad nepagalvočiau apie ją. Mintyse kalbu su ja, pasakoju kaip man dabar sekasi, sunkiomis akimirkomis prašau jos palaikymo ir stiprybės... Nors turiu šeimą - vyrą ir nuostabų sūnelį, tačiau tos tuštumos, kurią paliko išeidama mano mamytė neužpildys niekas. Atrodo viską padaryčiau, kad dar nors kartą pamatyti ją, prisiglausti, apsikalbinti...
Papildyta:
QUOTE(*GALATĖJA* @ 2013 12 19, 16:33)
Sveikos.
Pas mane tik savaite praejo, vis dar pagalvoju, kad va reikia mamai paskambinti ta ar ana papasakoti, vis dar netikiu, sapnuoju ja kasnakt. Galvojau, laikas isgydys, bet is temos pasisakymu matau kad nelabai.. Kol kas su tabletkom gyvenu ir diena ir nakti, nesitikejau kad sielvartas bus toks stiprus. O dar tos sventes....
Pas mane tik savaite praejo, vis dar pagalvoju, kad va reikia mamai paskambinti ta ar ana papasakoti, vis dar netikiu, sapnuoju ja kasnakt. Galvojau, laikas isgydys, bet is temos pasisakymu matau kad nelabai..
Kol kas su tabletkom gyvenu ir diena ir nakti, nesitikejau kad sielvartas bus toks stiprus. O dar tos sventes....aš po pusantrų metų nup mamos netekties imu telefona ir noriu jai paskambinti. Kol jos numeris nebuvo atiduota skitas žmogui, aš surinkdavau jos telefono numerį, turėjau viltį dar kartą išgirsti ją. kaip vieną dieną telefono gale išgirdau kitos moters balsą, padėjau ragelį. paskui man ta kita moteris skambino, aš neatsiliepiau tik parasaiu jai sms: "atleiskite, nebetrukdysiu, tai buvo mano mamytės numeris"...
Papildyta:
QUOTE(rumpumpele @ 2013 06 30, 14:38)
Sveikos,
As irgi neseniai patyriau mamos netekti ir puikiai suprantu kaip yra sunku. Noriu pasidalinti patirtimi, kuria teko isgyventi atsiimant mama Klaipedos universitetines ligonines morge. Mano mamyte mire nuo insulto, kuris ligononeje ja ir istiko 8-a para. Po to nuvaziavome jos pasiimti i morga ir pamaciau kraupu vaizda. Buvo ir tetis, bet vyras spejo ji sustabdyti. Sutvarkeme dokumentus ir laukeme firmos masinos. Kai ji atvaziavo, nuejome pasiimti mamos. Ja radau pamesta melyno celofano draikaluose ant zemes, nuoga, su sauskelnemis. Buvo priklotas tik veidas ir pedos. Atejo laidojimo namu zmones, pasidejo nestuvus ant zemes, idejo mama i maisa ir isnese. O zmogus( jei taip galima ji vadinti) morge mane pakviete : kas atvaziavote pasiimti lavono, pasirasykite." Zodziu siaubas, kaip kokia siuksle. Teciui ir dabar negaliu papasakoti, ka as maciau ir ka teko isgyventi. Jokios pagarbos, jokio zmoniskumo. As irgi su mama visa gyvenima kartu pragyvenom, padejo vaikus auginti ir dabar jos be galo truksta. Tiesiog reikia taikytis, bet tai padaryti kol kas sunkiai sekasi.
As irgi neseniai patyriau mamos netekti ir puikiai suprantu kaip yra sunku. Noriu pasidalinti patirtimi, kuria teko isgyventi atsiimant mama Klaipedos universitetines ligonines morge. Mano mamyte mire nuo insulto, kuris ligononeje ja ir istiko 8-a para. Po to nuvaziavome jos pasiimti i morga ir pamaciau kraupu vaizda. Buvo ir tetis, bet vyras spejo ji sustabdyti. Sutvarkeme dokumentus ir laukeme firmos masinos. Kai ji atvaziavo, nuejome pasiimti mamos. Ja radau pamesta melyno celofano draikaluose ant zemes, nuoga, su sauskelnemis. Buvo priklotas tik veidas ir pedos. Atejo laidojimo namu zmones, pasidejo nestuvus ant zemes, idejo mama i maisa ir isnese. O zmogus( jei taip galima ji vadinti) morge mane pakviete : kas atvaziavote pasiimti lavono, pasirasykite." Zodziu siaubas, kaip kokia siuksle. Teciui ir dabar negaliu papasakoti, ka as maciau ir ka teko isgyventi. Jokios pagarbos, jokio zmoniskumo. As irgi su mama visa gyvenima kartu pragyvenom, padejo vaikus auginti ir dabar jos be galo truksta. Tiesiog reikia taikytis, bet tai padaryti kol kas sunkiai sekasi.
mano mamytė mirė 2 val nakties, o aš su ja atsisveikinau 23 val. Kaltinu save, kad nebuvau su ja iki galo, mane išvežė iš ligininės mano vyras, tačiau aš maldavau gydytojų, kad man paskambintų iš karto kaip ji mirs... man pranešė tik 7 val. ryte. Aš paklausiau kur ji ? (gal jiems tai kvailai nuskambėjo). Man atsakė - morge. Kuo greičiau nuvykau į morgą ir pamačiau kraupų vaizdą. Mamytės rankos buvo surišros ir žandikaulis... ji gulėjo nuoga su sauskelnėmis... net neužklota... pasibaisėjau, tas vaizdas iki šiol išlikęs mano atmintyje
QUOTE(Sicilija @ 2007 05 28, 20:48)
Užuojauta. Tikrai gaila mirusių artimų.
Bandysiu raminti tuo, kad žmogus nemiršta... Esu patyrusi klinikinę mirtį ir tuo isitikinau......
Tvirtybės.
Bandysiu raminti tuo, kad žmogus nemiršta... Esu patyrusi klinikinę mirtį ir tuo isitikinau......
Tvirtybės.
Griztu i tema po metu, kai netekau mamos. Dar ir dabar labai sunku, bet stengiuosi vyti visas blogas mintis. O buvo toks rudeni nutikimas. Mano mama su teciu visada dedavo ziemai kopustus sau ir musu seimai. Mano mama karta savo sesei pasake, kad mane visko ismoke, o va kopustu as nemokanti raugti. Kaip visada tetis nuvale galveles ir isejo namo. O as emiausi darbo. Buvo jausmas, kad mama salia ir as turejau tokios energijos, kad gal 60 l susmulkinau ir kroviau viska nieko negalvodama. Tiesiog rankos pacios dirbo. Kopustai isejo tokie kaip mamos. Labai noreciau ja susapnuoti, bet deja, kol kas nepavyko. As irgi raudojau ilgai ir nuobodziai, bet kai mano mazoji pasake, kad nebenoriu mamos, noriu aukles, tada supratau, kad reikia liautis. Dabar nubliaunu kai niekas nemato. Stiprybes visoms.
Šiandien savaitė kai neturiu mamos. Labai sunkiai sirgo, sunkiai išėjo.
Tuštuma ne tik širdyje, bet kažkaip kažkas nutiko ir mano šeimoje. Negaliu susikalbėti su savo vyru.
Gal tiesiog nuo visko pavargom. O gal man neišeina gyventi įprastinio gyvenimo. Kažkaip nelengvėja.
Tuštuma ne tik širdyje, bet kažkaip kažkas nutiko ir mano šeimoje. Negaliu susikalbėti su savo vyru.
Gal tiesiog nuo visko pavargom. O gal man neišeina gyventi įprastinio gyvenimo. Kažkaip nelengvėja.
QUOTE(Giedre.vs @ 2014 10 04, 21:34)
Šiandien savaitė kai neturiu mamos. Labai sunkiai sirgo, sunkiai išėjo.
Tuštuma ne tik širdyje, bet kažkaip kažkas nutiko ir mano šeimoje. Negaliu susikalbėti su savo vyru.
Gal tiesiog nuo visko pavargom. O gal man neišeina gyventi įprastinio gyvenimo. Kažkaip nelengvėja.
Tuštuma ne tik širdyje, bet kažkaip kažkas nutiko ir mano šeimoje. Negaliu susikalbėti su savo vyru.
Gal tiesiog nuo visko pavargom. O gal man neišeina gyventi įprastinio gyvenimo. Kažkaip nelengvėja.
Dar labai mazai laiko. Mano mayte isejo labai netiketai, pasirgo tik gera savaite. Vyras buvo mano sesine ranka ir ramstis, bet per lapkricio 1-a irgi nesusikalejau. Tiesiog visiems skirtingai. Visi skirtingai reaguojame. Dabar viskas gerai, tikiuosi, kad ir Jusu gyvvenime viskas bus ok. Sunku, visada prisimenu, bet ne taip gelianciai. Tiesiog reikia laiko ir PASTANGU. Niekas savaime nesigauna. Sekmes.
QUOTE(Tatli @ 2007 05 05, 09:56)
Sveikos,
noriu pasidalinti savo skausmu mano mamyte mire staigiai ir labai neteketai, tai atsitiko ligiai pries 5men, gruodzio pradzioj. As buvau 8men nestumo, laukiau savo vaikelio o mamyte anuko, kaip ne butu keista mes su vyru nezinojome lyties vaiko, o mama sake bus berniukas pamatysi, ir varda isrinkom. Man net atrodydavo kad jinai nori to vaikiuko daugiau uz mane. Skambindavo klausdavo ar isgeriau vit, ar pavalgiau, ar ne pavargau vienu zodziu toksai rurupestis buvo nuo tos dienos kai suzinojome kad as laukiuosi.
Mano mamyte dirbo ir tiesiog atejus is darbo pamatavo tem, buvo38 pagalvojam kad gripas(ziema gi tai iprasta) nuejo i poliklinika jai dave biliuteni nu lyg tai viskas ir tvarkoi israse vaistu. Kita diena as pas ja atvaziavau atrode nusilpus, kosulys buvo toksai sausa, bet net jokios minties nebuvo kad ka nors ne taip, ir ramiai isvaziavau namo.Okita diena ryte paskambino mamos siesuo (atejo jos aplankyti) ir pasake kad jinai guli visa balta ir net atsikelti negali kad jina kviecia grietaja pagalba. Issiganadau bet vel gi galvoju nu mazo ko, bet pradejau ruostis i lig, paskambinau vyrui paprasiau kad darba baigtu anksciau.Visa ta laika susiskambindavau su teta jinai sake kad vaziuoja i Subaciaus g. (lyg tai yra lig tiesiog nepamenu dabar)bet issigandau tada kai pasake vaziuojam i kita lig nes neprieme bukle sunki. Nuveze prie stoties ir iskart i reanimacija, tuo metu ir as atvaziavau, teta buvo apacioj nes reanimacijo buti negalima, mus su vyru ileido, ir as pamaciau mamyte su laidais(nes jau negalejo kviepoti ir buvo prijungta prieto aparato kuris padeda kviepoti, balta,nusilpusi net atsisest negalejo, man leido pabuti vos1min(per kuria nieko ten jai nepasakiau)ir paprase iseiti nes buvau nescia. Daktaras budintis nieko siaubingo nepasake tiesiog bukle sunki bet stabili. Vyras jam dar dave pinigu kad gerai priziuretu ja ir mus isvare namo pasake ateiti 8 val ryto bus to sk vedeja ir tada bus visi analizai bus galima kalbeti apie gydyma. Biski nerami bet suvokdama kad tai lig. reanimacija tikrai ja pagidis. Jau atsiguliau i lova ir apie 22 val paskamino ir pasake kad mama mire, tiesiog sustojo sirdis ir pasake atvaziuoti ryte su dok. Kaip praejo naktis net nepasakosiu tiesiog norejau pas mama.Jei ne vyras tikrai buciau su savim ka nors padarius nes gyvenimas is kart ne teko prasmes. Vyras nenueidavo net sek bandydavo nuraminti, priminti kad vaikiukas irgi nerimauja, bet kas isgyveno ka nors panasaus tai supranta kad zodziai tikrai ne padeda tuo metu. Ryte atvaziavom i lig. ir vedeja pasake kad jos hemoglobinas buvo vos60 o sveiko zmogaus apie150, vienu zodziu ji atvazavo jau mirstancia nieks nagalejo suprasti kodel mire , nors vedeja pasake kad plauciuose ir buvo vanduo bet su tuo galima buvo gyventi tiesiog kazkaip buvo galima atsiurbti ta vandeni. Tai isvada mirties liudijime plauciu uzdegimas.
Zinokite niekam niekam nelenkeciau issirinkti mamai drabuzius kuriais reika laidoti ir aplamai karsta issirinkti.
Galvojau isprotesiu nes tai buvo vienintilis zmogus pasaulyje kuri tikrai mylejau ir galeciau jai atiduoti sirdi, plaucius jei reiketu donoristes tai sutikciau net negalvodama. Taip buvo skaudu kad jinai nesulauke anuko, visa laika svajuodavo kaip pirks jam zaislus viska leis daryti.
Verkiu kiekviena diena iki siol negaliu sau atleisti kad niekada jai nepasakiau kad myliu ja, kad jinai pati geriausia.Kapinese bunu daznai ir galiu ten pravesti valandas nepastebedama kaip praeina laikas.
Dabar mano suneliui 4 men ir kazkaip reikai pakrikstyti bet niekaip negaliu atleisti Dievui kodel pasieme mano mamyte jai gi buvo tik46m.
Vat tokia istorija, sakykite savo mamytems kad mylite jas nes as to nespejau padaryti
noriu pasidalinti savo skausmu mano mamyte mire staigiai ir labai neteketai, tai atsitiko ligiai pries 5men, gruodzio pradzioj. As buvau 8men nestumo, laukiau savo vaikelio o mamyte anuko, kaip ne butu keista mes su vyru nezinojome lyties vaiko, o mama sake bus berniukas pamatysi, ir varda isrinkom. Man net atrodydavo kad jinai nori to vaikiuko daugiau uz mane. Skambindavo klausdavo ar isgeriau vit, ar pavalgiau, ar ne pavargau vienu zodziu toksai rurupestis buvo nuo tos dienos kai suzinojome kad as laukiuosi.
Mano mamyte dirbo ir tiesiog atejus is darbo pamatavo tem, buvo38 pagalvojam kad gripas(ziema gi tai iprasta) nuejo i poliklinika jai dave biliuteni nu lyg tai viskas ir tvarkoi israse vaistu. Kita diena as pas ja atvaziavau atrode nusilpus, kosulys buvo toksai sausa, bet net jokios minties nebuvo kad ka nors ne taip, ir ramiai isvaziavau namo.Okita diena ryte paskambino mamos siesuo (atejo jos aplankyti) ir pasake kad jinai guli visa balta ir net atsikelti negali kad jina kviecia grietaja pagalba. Issiganadau bet vel gi galvoju nu mazo ko, bet pradejau ruostis i lig, paskambinau vyrui paprasiau kad darba baigtu anksciau.Visa ta laika susiskambindavau su teta jinai sake kad vaziuoja i Subaciaus g. (lyg tai yra lig tiesiog nepamenu dabar)bet issigandau tada kai pasake vaziuojam i kita lig nes neprieme bukle sunki. Nuveze prie stoties ir iskart i reanimacija, tuo metu ir as atvaziavau, teta buvo apacioj nes reanimacijo buti negalima, mus su vyru ileido, ir as pamaciau mamyte su laidais(nes jau negalejo kviepoti ir buvo prijungta prieto aparato kuris padeda kviepoti, balta,nusilpusi net atsisest negalejo, man leido pabuti vos1min(per kuria nieko ten jai nepasakiau)ir paprase iseiti nes buvau nescia. Daktaras budintis nieko siaubingo nepasake tiesiog bukle sunki bet stabili. Vyras jam dar dave pinigu kad gerai priziuretu ja ir mus isvare namo pasake ateiti 8 val ryto bus to sk vedeja ir tada bus visi analizai bus galima kalbeti apie gydyma. Biski nerami bet suvokdama kad tai lig. reanimacija tikrai ja pagidis. Jau atsiguliau i lova ir apie 22 val paskamino ir pasake kad mama mire, tiesiog sustojo sirdis ir pasake atvaziuoti ryte su dok. Kaip praejo naktis net nepasakosiu tiesiog norejau pas mama.Jei ne vyras tikrai buciau su savim ka nors padarius nes gyvenimas is kart ne teko prasmes. Vyras nenueidavo net sek bandydavo nuraminti, priminti kad vaikiukas irgi nerimauja, bet kas isgyveno ka nors panasaus tai supranta kad zodziai tikrai ne padeda tuo metu. Ryte atvaziavom i lig. ir vedeja pasake kad jos hemoglobinas buvo vos60 o sveiko zmogaus apie150, vienu zodziu ji atvazavo jau mirstancia nieks nagalejo suprasti kodel mire , nors vedeja pasake kad plauciuose ir buvo vanduo bet su tuo galima buvo gyventi tiesiog kazkaip buvo galima atsiurbti ta vandeni. Tai isvada mirties liudijime plauciu uzdegimas.
Zinokite niekam niekam nelenkeciau issirinkti mamai drabuzius kuriais reika laidoti ir aplamai karsta issirinkti.
Galvojau isprotesiu nes tai buvo vienintilis zmogus pasaulyje kuri tikrai mylejau ir galeciau jai atiduoti sirdi, plaucius jei reiketu donoristes tai sutikciau net negalvodama. Taip buvo skaudu kad jinai nesulauke anuko, visa laika svajuodavo kaip pirks jam zaislus viska leis daryti.
Verkiu kiekviena diena iki siol negaliu sau atleisti kad niekada jai nepasakiau kad myliu ja, kad jinai pati geriausia.Kapinese bunu daznai ir galiu ten pravesti valandas nepastebedama kaip praeina laikas.
Dabar mano suneliui 4 men ir kazkaip reikai pakrikstyti bet niekaip negaliu atleisti Dievui kodel pasieme mano mamyte jai gi buvo tik46m.
Vat tokia istorija, sakykite savo mamytems kad mylite jas nes as to nespejau padaryti
Labai liudna netektis...uzjauciu .
Savo kailiu patyriau ka reiskia mamos netektis
mano mama uzmigo is vakaro kaip visada bet ryte nepabudo ...jei buvo 45 metai.Laikas labai greitai bega jau eina devinti metai kaip mamos nera ...
Papildyta:
QUOTE(Giedre.vs @ 2014 10 04, 21:34)
Šiandien savaitė kai neturiu mamos. Labai sunkiai sirgo, sunkiai išėjo.
Tuštuma ne tik širdyje, bet kažkaip kažkas nutiko ir mano šeimoje. Negaliu susikalbėti su savo vyru.
Gal tiesiog nuo visko pavargom. O gal man neišeina gyventi įprastinio gyvenimo. Kažkaip nelengvėja.
Tuštuma ne tik širdyje, bet kažkaip kažkas nutiko ir mano šeimoje. Negaliu susikalbėti su savo vyru.
Gal tiesiog nuo visko pavargom. O gal man neišeina gyventi įprastinio gyvenimo. Kažkaip nelengvėja.
Giedre dar viskas sviezia pas jus ...o ir slegia sunkus mamos isejimas,isgyventi jausmai,prisiminimai.
As po mamos mirties kelis metus negalejau kalbeti dingdavo balsas...asaros akyse ir guzas gerkleje...
QUOTE(ANETELE @ 2014 10 15, 17:53)
Labai liudna netektis...uzjauciu .
Savo kailiu patyriau ka reiskia mamos netektis mano mama uzmigo is vakaro kaip visada bet ryte nepabudo ...jei buvo 45 metai.
Laikas labai greitai bega jau eina devinti metai kaip mamos nera ...
Papildyta:
Giedre dar viskas sviezia pas jus ...o ir slegia sunkus mamos isejimas,isgyventi jausmai,prisiminimai.
As po mamos mirties kelis metus negalejau kalbeti dingdavo balsas...asaros akyse ir guzas gerkleje...
Savo kailiu patyriau ka reiskia mamos netektis
mano mama uzmigo is vakaro kaip visada bet ryte nepabudo ...jei buvo 45 metai.Laikas labai greitai bega jau eina devinti metai kaip mamos nera ...
Papildyta:
Giedre dar viskas sviezia pas jus ...o ir slegia sunkus mamos isejimas,isgyventi jausmai,prisiminimai.
As po mamos mirties kelis metus negalejau kalbeti dingdavo balsas...asaros akyse ir guzas gerkleje...
Gyvenimas eina į priekį, skauda, bet jau ne taip. Tik tos tuštumos - niekas neužpildys. Šiandien kompiuteryje radau jos nuotrauką.......
Sveikos,netycia uztikau tema,bet nezinau galbuavau cia jau gal ne,bet atrodo,kad ne...
As mamos netekau pries metus ir 5 men,bet atrodo lyg butu gyva...
Ji sirgo veziu,sunkai sirgo jau nieko nebegalejo padaryti ir buvo skirtas tik paleatyvus gydymas,o ta skaip ir nieko.Nerasysiu ka jauciau,aki ji susirgo,kai ji sirgo nes dabar laukiuosi nenoriu draskyti sirdies
Tik zinau,kad man po siai dienai jos truksta,zinau ka ji pasakytu vienu ar kitu atveju.Zinau kada butu vienokia ar kitokia jos veido israiska....zinau tiesiog ,kas butu jei ji butu/Nera dienos,kad neimciau telefono jai paskambinti,o jau tiek laiko praejo.
Tik niekada nepamirsiu paskutnes paros su ja,kad ir komoje,gulejau kartu su ja lovoje glosciau ja jos krutine nes atrode,kad kauleliai sulus nuo sirdies plakimo.Nepamirsiu kaip uzmerkiau akeles...kaip rinkau rubus,karsta...ir vis galvojau ka ji pasakytu...ji buvo be galo kukli,zinojau,kad ir del rubu ir del karsto mane pabartu,bet norejau,kad ji nualinta ligos guletu grazi.Ir sededama su sunum savo 12 metu prie karsto vis kartojom kokia grazi musu babyte atrodo sypsosi,kad baigesi ta kancia.
Taip as jos nepamirsau,jauciu ja salia,bet man lengva dusioje todel,kad jai nebesakauda.Kieno artimasis mire nuo vezio zino kokios tai kancios....morfijus nepadejo....padejo tik isejimas....labai tikiuosi,kad jai ten gera.Kad ji laiminga.
Uzuojauta visom
As mamos netekau pries metus ir 5 men,bet atrodo lyg butu gyva...
Ji sirgo veziu,sunkai sirgo jau nieko nebegalejo padaryti ir buvo skirtas tik paleatyvus gydymas,o ta skaip ir nieko.Nerasysiu ka jauciau,aki ji susirgo,kai ji sirgo nes dabar laukiuosi nenoriu draskyti sirdies
Tik zinau,kad man po siai dienai jos truksta,zinau ka ji pasakytu vienu ar kitu atveju.Zinau kada butu vienokia ar kitokia jos veido israiska....zinau tiesiog ,kas butu jei ji butu/Nera dienos,kad neimciau telefono jai paskambinti,o jau tiek laiko praejo.
Tik niekada nepamirsiu paskutnes paros su ja,kad ir komoje,gulejau kartu su ja lovoje glosciau ja jos krutine nes atrode,kad kauleliai sulus nuo sirdies plakimo.Nepamirsiu kaip uzmerkiau akeles...kaip rinkau rubus,karsta...ir vis galvojau ka ji pasakytu...ji buvo be galo kukli,zinojau,kad ir del rubu ir del karsto mane pabartu,bet norejau,kad ji nualinta ligos guletu grazi.Ir sededama su sunum savo 12 metu prie karsto vis kartojom kokia grazi musu babyte
atrodo sypsosi,kad baigesi ta kancia.Taip as jos nepamirsau,jauciu ja salia,bet man lengva dusioje todel,kad jai nebesakauda.Kieno artimasis mire nuo vezio zino kokios tai kancios....morfijus nepadejo....padejo tik isejimas....labai tikiuosi,kad jai ten gera.Kad ji laiminga.
Uzuojauta visom
QUOTE(noir1 @ 2015 03 03, 21:05)
Sveikos,netycia uztikau tema,bet nezinau galbuavau cia jau gal ne,bet atrodo,kad ne...
mano mama mire pries 6 metus irgi nuo vezio, bet man atrodo kad kuo toliau tuo labiau man jos reikia ... su niekuo apie tai nekalbu, nieko nepasakoju o viduje viskas tiesiog verda ... o jei kas is aplinkos pasako, kad va su mama buvom mieste, apsipirkt, sveciuose ir t.t. tai man toks pyktis, nes as tai jau tikrai niekada niekada su ja nieko nenuveiksiu ... o pries metus dar ir tetis mire, tai isvis tustuma ir tiek ...
QUOTE(Alionyte @ 2015 03 04, 22:28)
mano mama mire pries 6 metus irgi nuo vezio, bet man atrodo kad kuo toliau tuo labiau man jos reikia ... su niekuo apie tai nekalbu, nieko nepasakoju o viduje viskas tiesiog verda ... o jei kas is aplinkos pasako, kad va su mama buvom mieste, apsipirkt, sveciuose ir t.t. tai man toks pyktis, nes as tai jau tikrai niekada niekada su ja nieko nenuveiksiu ... o pries metus dar ir tetis mire, tai isvis tustuma ir tiek ...
Man kažkaip laikui bėgant ir labai trūksta. Yra vyro mama, bet nėra mano. ... Mama, tai žmogus, kuris visada išklausydavo, kuriam galėjai papasakoti, ko kitiems negali. ...O tų kančių vaizdai mane dar aplanko.......
Oi mergaites,
vis tikedavausi, kad nereikes taip greitai ieskoti kvailu "patarimu" kaip susitaikyti su mamos mirtimi... O kai beda, kai skausmas ateina i sirdi, bet kokio siaudo griebiesi....
Mamyte mano sirgo, veziu.. Pirma karta nugalejo, nepraejo net metai, kai ji svente gyvenima, o jis gryzo su trenksmu, isplito kur beimanoma. Ji kovojo, buvo mano saunuole, pavyzdys man ir visam likusiam pasauliui, pasiemiau ja gyventi pas mane, kovojom kartu, juokemes kartu, dziaugiames kiekviena diena, rytiniais saules spinduliais, nuostabiais pusryciais sode, paivaiksciojimais parke ir kas diena sakem, kad mylim viena kita. Mano antroji puse isikele su mumis, nuostabu buvo. Patapom keista seima, bet namai pilni meiles ir jaukumo. Pildem vieni kitu svajones, ypac mano mamytes, nes jos gyvenimas deja, buvo ne rozem klotas, kai prakeiksmas ja nuo pat mazens sekiojo, vos laiminga - viska ateme.. Stengemes is paskutiniu
Ir ka.. Pasidare blogiau, viskas buvo gerai, tas bjaurastis isplito, nes nei vieni vaistai nepadejo , islakinom i ligonine.. Negaliu plestis, nes sirdis byra i gabalus, po 6 dienu isleido namo taip sakant mirti... Dar savaitele ir buvau salia, kai ji ikvepe paskutini karta.. Net 46 jai nebuvo...
Verkiu naktim. Verkiu dienom. Planavom leliuka mes jau, vestuves metu gale.. Atrodo, kad nors rek visa gerkle , nes taip bloga.. Norisi begti pas ja i kambari ir sakyti : Mama, brangiausioji, man mmm veluoja, busi tu mociute!!!!! Bet va... Nera pas ka begti.. Nera ko apkabinti. Tik sirdi isdraskyta i milijonus gabaliuku... Teturejau ja viena. Nei broliu, nei seseru, nei tevo. Atrodo ateme viska, ka tiek branginau
vis tikedavausi, kad nereikes taip greitai ieskoti kvailu "patarimu" kaip susitaikyti su mamos mirtimi... O kai beda, kai skausmas ateina i sirdi, bet kokio siaudo griebiesi....
Mamyte mano sirgo, veziu.. Pirma karta nugalejo, nepraejo net metai, kai ji svente gyvenima, o jis gryzo su trenksmu, isplito kur beimanoma. Ji kovojo, buvo mano saunuole, pavyzdys man ir visam likusiam pasauliui, pasiemiau ja gyventi pas mane, kovojom kartu, juokemes kartu, dziaugiames kiekviena diena, rytiniais saules spinduliais, nuostabiais pusryciais sode, paivaiksciojimais parke ir kas diena sakem, kad mylim viena kita. Mano antroji puse isikele su mumis, nuostabu buvo. Patapom keista seima, bet namai pilni meiles ir jaukumo. Pildem vieni kitu svajones, ypac mano mamytes, nes jos gyvenimas deja, buvo ne rozem klotas, kai prakeiksmas ja nuo pat mazens sekiojo, vos laiminga - viska ateme.. Stengemes is paskutiniu
Ir ka.. Pasidare blogiau, viskas buvo gerai, tas bjaurastis isplito, nes nei vieni vaistai nepadejo , islakinom i ligonine.. Negaliu plestis, nes sirdis byra i gabalus, po 6 dienu isleido namo taip sakant mirti... Dar savaitele ir buvau salia, kai ji ikvepe paskutini karta.. Net 46 jai nebuvo...
Verkiu naktim. Verkiu dienom. Planavom leliuka mes jau, vestuves metu gale.. Atrodo, kad nors rek visa gerkle , nes taip bloga.. Norisi begti pas ja i kambari ir sakyti : Mama, brangiausioji, man mmm veluoja, busi tu mociute!!!!! Bet va... Nera pas ka begti.. Nera ko apkabinti. Tik sirdi isdraskyta i milijonus gabaliuku... Teturejau ja viena. Nei broliu, nei seseru, nei tevo. Atrodo ateme viska, ka tiek branginau
QUOTE(Nuotrauka @ 2015 04 14, 00:29)
Nuoširdi užuojauta Jums, žinau šį baisų jausmą - šiemet, per Motinos dieną bus 3 metai, kaip jos netekau
Tikriausiai apie metus laiko verkiau kiekvieną dieną, taip jos trūko. Tačiau yra vaikai, gyvenimas eina tolyn ir tik laikas gydo žaizdas, nors skaudus randas širdyje lieka visam gyvenimui Džiaukitės tuo, kad nors paskutinėmis savo gyvenimo dienomis ji buvo laiminga su savo dukra.Laikykitės, galvokite apie mažąjį žmogutį, juk jam reikia gerų emocijų 
, nors žinau, kaip tai sunku....
