Averita, kazle - nuoširdi užjuojauta Jums. Stiprybės!!!!!
Kazle, apie savižudybę net negalvokite, juk auga Jūsų dukrelė, kurios niekas taip nemylės, kaip tik mama. Mane po mamos mirties, "gelbėjo" darbas, nes esu labai užimta, todėl negalėjau sėdėti ir liūdėti, taip pat mano augalai, tik savaitgaliai kartais būdavo labai ilgi.... Taip, tuštuma begalinė, bet..... reikia gyventi, mamos visada truks, tačiau reikia su tuo susitaikyti. Laikas gydo žaizdas, nors ir kaip tai būtų sunku.......
Sveikos,
Skaitau jusu pasakojimus ir verkiu... Nes labai gerai jus suprantu... Pati palaidojau mama pries trys menesius... Atrodo laikas gydo zaizdas,tik ne man... Kuo toliau tuo sunkiau... As jos nerealiai pasiilgau... Arteja mamytes diena, labiausiai sunku kad negalesiu mamos pasveikinti o tik nunesti ant kapu ir pamerkti gelytes... Gyvenima brangiausias zmogus buvo mama, o dabar jos nebera... Sunku ...
Skaitau jusu pasakojimus ir verkiu... Nes labai gerai jus suprantu... Pati palaidojau mama pries trys menesius... Atrodo laikas gydo zaizdas,tik ne man... Kuo toliau tuo sunkiau... As jos nerealiai pasiilgau... Arteja mamytes diena, labiausiai sunku kad negalesiu mamos pasveikinti o tik nunesti ant kapu ir pamerkti gelytes... Gyvenima brangiausias zmogus buvo mama, o dabar jos nebera... Sunku ...
Sveikos,
As irgi neseniai patyriau mamos netekti ir puikiai suprantu kaip yra sunku. Noriu pasidalinti patirtimi, kuria teko isgyventi atsiimant mama Klaipedos universitetines ligonines morge. Mano mamyte mire nuo insulto, kuris ligononeje ja ir istiko 8-a para. Po to nuvaziavome jos pasiimti i morga ir pamaciau kraupu vaizda. Buvo ir tetis, bet vyras spejo ji sustabdyti. Sutvarkeme dokumentus ir laukeme firmos masinos. Kai ji atvaziavo, nuejome pasiimti mamos. Ja radau pamesta melyno celofano draikaluose ant zemes, nuoga, su sauskelnemis. Buvo priklotas tik veidas ir pedos. Atejo laidojimo namu zmones, pasidejo nestuvus ant zemes, idejo mama i maisa ir isnese. O zmogus( jei taip galima ji vadinti) morge mane pakviete : kas atvaziavote pasiimti lavono, pasirasykite." Zodziu siaubas, kaip kokia siuksle. Teciui ir dabar negaliu papasakoti, ka as maciau ir ka teko isgyventi. Jokios pagarbos, jokio zmoniskumo. As irgi su mama visa gyvenima kartu pragyvenom, padejo vaikus auginti ir dabar jos be galo truksta. Tiesiog reikia taikytis, bet tai padaryti kol kas sunkiai sekasi.
As irgi neseniai patyriau mamos netekti ir puikiai suprantu kaip yra sunku. Noriu pasidalinti patirtimi, kuria teko isgyventi atsiimant mama Klaipedos universitetines ligonines morge. Mano mamyte mire nuo insulto, kuris ligononeje ja ir istiko 8-a para. Po to nuvaziavome jos pasiimti i morga ir pamaciau kraupu vaizda. Buvo ir tetis, bet vyras spejo ji sustabdyti. Sutvarkeme dokumentus ir laukeme firmos masinos. Kai ji atvaziavo, nuejome pasiimti mamos. Ja radau pamesta melyno celofano draikaluose ant zemes, nuoga, su sauskelnemis. Buvo priklotas tik veidas ir pedos. Atejo laidojimo namu zmones, pasidejo nestuvus ant zemes, idejo mama i maisa ir isnese. O zmogus( jei taip galima ji vadinti) morge mane pakviete : kas atvaziavote pasiimti lavono, pasirasykite." Zodziu siaubas, kaip kokia siuksle. Teciui ir dabar negaliu papasakoti, ka as maciau ir ka teko isgyventi. Jokios pagarbos, jokio zmoniskumo. As irgi su mama visa gyvenima kartu pragyvenom, padejo vaikus auginti ir dabar jos be galo truksta. Tiesiog reikia taikytis, bet tai padaryti kol kas sunkiai sekasi.
QUOTE(rasų lanka @ 2012 11 01, 16:20)
Visoms mūsų mieliausioms, vienintelėms, mylimiausioms mamytėms, kurių jau negalim apkabinti.....
Myliu tave , ilgiuosi ir ačiū tau, kad buvai mano mamytė.
Myliu tave , ilgiuosi ir ačiū tau, kad buvai mano mamytė.
Ir aš labai myliu savo mamytę...pernai tokiu laiku dar buvome kartu...
Man buvo 18 metų.. Buvau įsimylėjusi, labai labai laiminga, skraidžiau, mėnesį gyvenau kaip ant sparnų ir tada... Ir tada per 5 dienas numirė mano mama - pirmadienį dar pagamino man pusryčius ir paskui ją pamačiau tik šeštadienį. Karste... 
Viskas ėmė ir sugriuvo per penkias dienas.
Bet... Gyvenimas tęsiasi. Skausmas atlėgsta. Tada aš labai greit subrendau ir suaugau. Be to, buvau jauna, gyvybinga ir kažkaip pavaikščiojusi per žiemą juodais rūbais ir nuolat užverktomis akimis, pavasarį nusprendžiau, kad reikia gyventi. Kad mama tikrai savo vaikui būtų linkėjusi būti laimingai, džiaugsmingai ir kažko siekti. Kai būdavo sunku, tikėjau (ir tikiu), kad turiu angelą sargą.
Praėjo labai daug laiko. Jau didesnę savo gyvenimo dalį gyvenu be mamos.
p.s. Bet ir dabar, jei tik pasijaučiu gyvenime labai laiminga, išsigąstu, kad tuoj kas nors nutiks. Ir kažkaip pradedu bijoti tos didelės laimės.
Viskas ėmė ir sugriuvo per penkias dienas.Bet... Gyvenimas tęsiasi. Skausmas atlėgsta. Tada aš labai greit subrendau ir suaugau. Be to, buvau jauna, gyvybinga ir kažkaip pavaikščiojusi per žiemą juodais rūbais ir nuolat užverktomis akimis, pavasarį nusprendžiau, kad reikia gyventi. Kad mama tikrai savo vaikui būtų linkėjusi būti laimingai, džiaugsmingai ir kažko siekti. Kai būdavo sunku, tikėjau (ir tikiu), kad turiu angelą sargą.
Praėjo labai daug laiko. Jau didesnę savo gyvenimo dalį gyvenu be mamos.
p.s. Bet ir dabar, jei tik pasijaučiu gyvenime labai laiminga, išsigąstu, kad tuoj kas nors nutiks. Ir kažkaip pradedu bijoti tos didelės laimės.
Sveikos.
Pas mane tik savaite praejo, vis dar pagalvoju, kad va reikia mamai paskambinti ta ar ana papasakoti, vis dar netikiu, sapnuoju ja kasnakt. Galvojau, laikas isgydys, bet is temos pasisakymu matau kad nelabai..
Kol kas su tabletkom gyvenu ir diena ir nakti, nesitikejau kad sielvartas bus toks stiprus. O dar tos sventes....
Pas mane tik savaite praejo, vis dar pagalvoju, kad va reikia mamai paskambinti ta ar ana papasakoti, vis dar netikiu, sapnuoju ja kasnakt. Galvojau, laikas isgydys, bet is temos pasisakymu matau kad nelabai..
Kol kas su tabletkom gyvenu ir diena ir nakti, nesitikejau kad sielvartas bus toks stiprus. O dar tos sventes....
Šįmet jau bus penkeri kaip ji išėjo... su laiku skauda vis mažiau. Jaučiu kad ji šalia, visuomet ją nešiojuosi mintyse. O kad trūksta jos tai be galo, trūksta žodžio, patarimo, kitakart pabuvimo šalia, apkabinimo. Kartais man taip gražu matyti senučiukę motiną, kurią už parankės veda dukra... stebiu visuomet. Kaip aš ją mylėčiau... deja.
QUOTE(nelita @ 2014 01 03, 15:47)
Šįmet jau bus penkeri kaip ji išėjo... su laiku skauda vis mažiau. Jaučiu kad ji šalia, visuomet ją nešiojuosi mintyse. O kad trūksta jos tai be galo, trūksta žodžio, patarimo, kitakart pabuvimo šalia, apkabinimo. Kartais man taip gražu matyti senučiukę motiną, kurią už parankės veda dukra... stebiu visuomet. Kaip aš ją mylėčiau... deja.
Pritariu Jums-laikas gydo žaizdas, bet mamos reikia visada
QUOTE(nelita @ 2012 04 27, 19:41)
Įsivaizduok dykumą, kurioje lyja tik kartą per metus.. Įsivaizduok augalėlį jos viduryje.. Įsivaizduok kaip labai jis ilgisi lietaus. Taip pat, tik tūkstantį kartų labiau aš pasiilgau mamos...
žinau, ką tai reiškia....deja...žinau....ji išėjo prieš tris mėnesius...po kovos su vėžiu...mes pralošėm kovą, mamyt, o taip norėjom laimėt....
kiek daugiau nei 4 menesiai , kaip jos nebera salia, kaip tik siandien turetu buti MAMYTES gimtadienis nors jau esu 29 metu, savo gyvenime pirma karta buvau laidotuvese ir tai buvo jos 
netektis nebuvo mums netiketa, taip jau leme, jog paskutiniuosius 3 jos gyvenimo menesius, mama turejo kovoti su kiekviena diena, ja is musu ateme viso 4 metus uzsitesiais vezys su MAMYTES isejimu, netiketai manyje uzsimezge nauja gyvybe dar turejau proga jai tai pasakyti, tai bus jos pirmasis anukas zinau, kad gyvenimas nesustoja, ji salia ar ne, turiu kovoti, yra del ko, esu tikra jog MAMA visada bus salia, nors jau niekada jos ir nebeisgirsim
, kaip jos nebera salia, kaip tik siandien turetu buti MAMYTES gimtadienis nors jau esu 29 metu, savo gyvenime pirma karta buvau laidotuvese ir tai buvo jos netektis nebuvo mums netiketa, taip jau leme, jog paskutiniuosius 3 jos gyvenimo menesius, mama turejo kovoti su kiekviena diena, ja is musu ateme viso 4 metus uzsitesiais vezys su MAMYTES isejimu, netiketai manyje uzsimezge nauja gyvybe dar turejau proga jai tai pasakyti, tai bus jos pirmasis anukas zinau, kad gyvenimas nesustoja, ji salia ar ne, turiu kovoti, yra del ko, esu tikra jog MAMA visada bus salia, nors jau niekada jos ir nebeisgirsim
QUOTE(ramda @ 2014 01 13, 23:18)
žinau, ką tai reiškia....deja...žinau....ji išėjo prieš tris mėnesius...po kovos su vėžiu...mes pralošėm kovą, mamyt, o taip norėjom laimėt....Lygiai prieš savaitę 21.05 mama irgi pralaimėjo kovą su vėžiu.Pradėjom minti nelegvą kelelį ir padėjau mamytei užbaigti tą kelelį. Neturiu ašarų verkti. Aplinkiniams atrodo, kad esu bejausmė. Bet kaip verkia mano širdis, galva, visos ašaros susirinkę kažkur viduje ir neprasprūsta.
Sunku, baisiai man sunku.
QUOTE(Mergelė @ 2014 02 01, 20:21)
Lygiai prieš savaitę 21.05 mama irgi pralaimėjo kovą su vėžiu.Pradėjom minti nelegvą kelelį ir padėjau mamytei užbaigti tą kelelį. Neturiu ašarų verkti. Aplinkiniams atrodo, kad esu bejausmė. Bet kaip verkia mano širdis, galva, visos ašaros susirinkę kažkur viduje ir neprasprūsta. Sunku, baisiai man sunku.
Sunku, baisiai man sunku.Tikiuosi, kad vekliau ar anksciau pratruks. Kiekvienas zmogus skirtingas ir toli grazu labairaudantys nebutinai labaisu isgyvena, nei tie, kurie neverkia. Man asaros biro kaip pupos, raudojau juodai, kol mazoji pareiske, kad nori aukles. Va tada pasakiau STOP. Neturiu teises vaikams atimti vaikystes, o ir mama nebutu to norejusi. Kazakip visada dabar pagalvoju, ko Ji noretu. Kartais apima keistas jausma, kad Ji salia. Labai noriu susapnuoti, bet gal tik karta truputeli maciau sapne. Man jau greit 8 men. kaip jos nera. Gal kiek ir lengviau, bet vistiek sunku
