Mamos mirtis - kaip tai išgyventi?

Sveikos,
noriu pasidalinti savo skausmu mano mamyte mire staigiai ir labai neteketai, tai atsitiko ligiai pries 5men, gruodzio pradzioj. As buvau 8men nestumo, laukiau savo vaikelio o mamyte anuko, kaip ne butu keista mes su vyru nezinojome lyties vaiko, o mama sake bus berniukas pamatysi, ir varda isrinkom. Man net atrodydavo kad jinai nori to vaikiuko daugiau uz mane. Skambindavo klausdavo ar isgeriau vit, ar pavalgiau, ar ne pavargau vienu zodziu toksai rurupestis buvo nuo tos dienos kai suzinojome kad as laukiuosi.
Mano mamyte dirbo ir tiesiog atejus is darbo pamatavo tem, buvo38 pagalvojam kad gripas(ziema gi tai iprasta) nuejo i poliklinika jai dave biliuteni nu lyg tai viskas ir tvarkoi israse vaistu. Kita diena as pas ja atvaziavau atrode nusilpus, kosulys buvo toksai sausa, bet net jokios minties nebuvo kad ka nors ne taip, ir ramiai isvaziavau namo.Okita diena ryte paskambino mamos siesuo (atejo jos aplankyti) ir pasake kad jinai guli visa balta ir net atsikelti negali kad jina kviecia grietaja pagalba. Issiganadau bet vel gi galvoju nu mazo ko, bet pradejau ruostis i lig, paskambinau vyrui paprasiau kad darba baigtu anksciau.Visa ta laika susiskambindavau su teta jinai sake kad vaziuoja i Subaciaus g. (lyg tai yra lig tiesiog nepamenu dabar)bet issigandau tada kai pasake vaziuojam i kita lig nes neprieme bukle sunki. Nuveze prie stoties ir iskart i reanimacija, tuo metu ir as atvaziavau, teta buvo apacioj nes reanimacijo buti negalima, mus su vyru ileido, ir as pamaciau mamyte su laidais(nes jau negalejo kviepoti ir buvo prijungta prieto aparato kuris padeda kviepoti, balta,nusilpusi net atsisest negalejo, man leido pabuti vos1min(per kuria nieko ten jai nepasakiau)ir paprase iseiti nes buvau nescia. Daktaras budintis nieko siaubingo nepasake tiesiog bukle sunki bet stabili. Vyras jam dar dave pinigu kad gerai priziuretu ja ir mus isvare namo pasake ateiti 8 val ryto bus to sk vedeja ir tada bus visi analizai bus galima kalbeti apie gydyma. Biski nerami bet suvokdama kad tai lig. reanimacija tikrai ja pagidis. Jau atsiguliau i lova ir apie 22 val paskamino ir pasake kad mama mire, tiesiog sustojo sirdis ir pasake atvaziuoti ryte su dok. Kaip praejo naktis net nepasakosiu tiesiog norejau pas mama.Jei ne vyras tikrai buciau su savim ka nors padarius nes gyvenimas is kart ne teko prasmes. Vyras nenueidavo net sek bandydavo nuraminti, priminti kad vaikiukas irgi nerimauja, bet kas isgyveno ka nors panasaus tai supranta kad zodziai tikrai ne padeda tuo metu. Ryte atvaziavom i lig. ir vedeja pasake kad jos hemoglobinas buvo vos60 o sveiko zmogaus apie150, vienu zodziu ji atvazavo jau mirstancia nieks nagalejo suprasti kodel mire , nors vedeja pasake kad plauciuose ir buvo vanduo bet su tuo galima buvo gyventi tiesiog kazkaip buvo galima atsiurbti ta vandeni. Tai isvada mirties liudijime plauciu uzdegimas.
Zinokite niekam niekam nelenkeciau issirinkti mamai drabuzius kuriais reika laidoti ir aplamai karsta issirinkti.
Galvojau isprotesiu nes tai buvo vienintilis zmogus pasaulyje kuri tikrai mylejau ir galeciau jai atiduoti sirdi, plaucius jei reiketu donoristes tai sutikciau net negalvodama. Taip buvo skaudu kad jinai nesulauke anuko, visa laika svajuodavo kaip pirks jam zaislus viska leis daryti.
Verkiu kiekviena diena iki siol negaliu sau atleisti kad niekada jai nepasakiau kad myliu ja, kad jinai pati geriausia.Kapinese bunu daznai ir galiu ten pravesti valandas nepastebedama kaip praeina laikas.
Dabar mano suneliui 4 men ir kazkaip reikai pakrikstyti bet niekaip negaliu atleisti Dievui kodel pasieme mano mamyte jai gi buvo tik46m.
Vat tokia istorija, sakykite savo mamytems kad mylite jas nes as to nespejau padaryti

Tatli, uzjauciu tave labai. suprantu, kad teko nalengva dalia tau. laikykis, priziurek vaikeli, mylek savo vyra. per anksti tavo mama isejo, labai per anksti. bet nieko nebepakeisi, labai suprantu, kad gedi jos. bet turi gyventi ir manyti, jog mama noretu, kad tau viskas butu gerai, mama noretu, kad tu butum laiminga.
labai labai uzjauciu.

Laikyks, didelė užuojauta.
Net nežinau, kokiais žodžiais Tave paguosti. Dar labai jauna buvo tavo Mama. Gal be plaučių uždegimo jai vystėsi ir kita kokia baisi liga. Gal kaip tik Dievas jos pagailėjo, kad Ji nesikankintų, ką gali žinoti ką likimas Jai ruošė, kad tokia jauna ir taip staigiai išėjo. Juk daktarai visko gali ir nepasakyti.

Jai dabar jau lengva, ji Danguje, sunku yra Tau susitaikyti su netektimi ir skausmu, ir atleisk Dievui, kad tavo Mamytei būtų lengva ten, aukštai, nors atrodo, kad neteisinga, jog Ji mirė.

Stiprybės Tau ir Tavo šeimai

Pirmiausia, labai tave užjaučiu dėl Mamytės netekties
Sprendžiant iš tavo aprašymo, jai buvo plaučių uždegimas+pleuritas, ir labai uždelstas. Galima daryti išvadą, kad arba mama kreipėsi į polikliniką pavėluotai, arba ten kažką pražiūrėjo. Tik nesuprantu, kodėl reanimacijoj nebūvo suteikta reikiama pagalba, t.y. nebūvo išsiurbtas vanduo iš plaučių? Tai ir galėjo būti pagrindinė mirties priežastis.
O išrinkti tėvams įkapes ir karstus - deja, mūsų, vaikų, pareiga - taip jau turi būti. Tik liūdna, kad kartais tai tenka daryti gerokai per anksti Nenormalu tada, kai tėvai vaikus laidoja - va to tai linkiu niekam nepatirti.
O mylėti tai tikrai turi ką - juk yra vaikutis, vyras, kiti artimi žmonės. Todėl vyk visas blogas mintis lauk - jie nenori matyti tavęs liūdnos. Beje, mamytė - irgi...
Laikykis. Stiprybės ir vilties tau

Aciu visom uz palaikima, tikiuosi su laiku skausmas biski atslugs, bet ir dabar dar eidama miegoti tikiuosi pabust ir suprasti kad tai buvo tik sapnas,pirmus du men tai aplamai laukdavau vakaro kad ko greiciau uzmigti o pabusdama ieskojau mob.tel mamos numeri, bet deja jo nebuvo ir vel zliumbiau suprasdama kad stebuklo neivyko.

Visiškai tave suprantu man gal buvo biški lengviau nes žinojau kad mama greitai išeis, stengiaus su ja būti kiaura parą ir kalbėti kaip ją myliu kad laikytusi ir viskas bus gerai, o širdyje baisiausias skausmas draskė. Gerai kad turėjau keletą draugų o tiek ir mamos draugės mane labai tuo metu palaikė, o labiausiai įstrigo vienos mamos draugės žodžiai. Žinok dievas į dangų ima tik labai gerus žmones, o labai labai gerą kartais pasiima anksčiau nes ir danguje reikalingi labai geri žmonės Mano mamai buvo 56metai. Dažnai mamą sapnuodavau kad ji prisikeklia iš numirusių, džiaugdavausi nerealiai ir sukdavau galvą kaip reikės apiforminti stebūklą ir gražinti ją į gyvenimą. Prabudus lyg norėdavau bėgti žiūrėti kur ji yra, tik supratus kad tai buvo sapnas apsipildavau ašaromis. Aišku man dar labai mažai laiko praėjo, bet žinau kad niekada nebandysiu jos pamiršti ir žinau kad tas skausmas niekada neatslūgs. Dabar esu visiškai rami ir prie kapo rami. Žinau kad ji niekada nebepareis bet visada jos ilgėsiuos, ateis tas laikas kai mes vėl susitiksim.

užjaučiu

Tikrai zodziai cia nepades...Paskaiciau ir verkiu...Ir jau iskart rytoj skambinsiu savo mamai ir pasakysiu kaip ja labai myliu.Tatli laikykis,juk turi maza stebukliuka,kuri tavo mamyte sergi is virsaus!

Oi mieloji net nezinau kaip tave paguodus,tik skaitau ir kaip tas likimas mus skriaudzia.Tu Turi savo seima brangink ja ir dek visas viltis kad butumet laimingi,tu turi juos.AS netekau savo brangaus zmogaus savo vaiko tevelio ir mylymojo su kuriuo visas gyvenimas buvo suristas tai irgi kiekviena dienele verkiu ir telefona perziuriu paskutines rasytas zinutes jo.Man irgi reikia vaika krikstyti tai skaudu kad tevelis nebus jos krikstynose o tiek lauke jis ju net suknele savo dukrelei buvo nupirkes.SUNKU VISOMS VIENAIP AR KITAIP NETEKUS ARTIMO IR ZODZIAI NEPADEDA NA TIK PALENGVEJA KAI GERAI

kaip baisu... labiau uz viska gyvenime bijau ta patirti, prarasti mama.. o dar jei tai butu taip greit turbut isproteciau...
uzjauciu tave.. laikykis...

Didžiausia užuojauta. Apsiverkiau ir aš skaitydama. Laikykis, stiprybės visai tavo šeimai.Toks gyvenimas (kartais negailestingas ir žiaurus) - VIENI MIRŠTA , KITI GIMSTA.Tvirtybės tau.

Užuojauta. Tikrai gaila mirusių artimų.
Bandysiu raminti tuo, kad žmogus nemiršta... Esu patyrusi klinikinę mirtį ir tuo isitikinau......
Tvirtybės.