Krenti į vandenį ir jauti, jog po kaklu jau nebekaba akmuo. Išnyri į paviršių ir godžiai trauki į plaučius orą. Tačiau išlipus ant kranto matai, jog esi toks, koks esi - iš kaulų ir kraujo. Anam krante palikai savo storą odą, todėl dabar esi nuogas iki kaulų. Ir jautiesi toks lengvas. Toks šiltas. Tačiau tavęs tokio dauguma vengia. Ir lieki vienas. Ir mažas. Tačiau širdy be galo didelis. Ar grįžti į aną krantą užsimesti savo senąją odą, kad netaptum vienatvės kaliniu, ar būti tokiu, koks esi? Šalti rasos lašeliai ramina...
Man draugė šiandien pasakė: "O tu mesk tą kitų žlugdymą ir savęs kėlimą, kad ir tokį bajeristinį, nes tai apsunkina draugų susiradimą." Nejau iš tiesų aš tokia bloga? Ar draugai gyvenime yra viskas? Mano pirštai vėl suledėjo. Jei neatšils - nulūš ir nukritę subyrės į šipulius. Juokis, kloune, juokis...
Jei šiuose žodžiuose neradote pozityvumo - reiškias rytoj saulė nepatekės.
QUOTE(-ELI- @ 2007 05 13, 18:41)
reikia dirbt tai ką tu moki geriausiai,tada ir darbas bus mielas ir gerai apmokamas,nes jį gerai atliksi ir t.t.... Man šiuo metu atrodo,kad aš galiu būt tik mama 
Galvoje sumaištis,sunku kol kas dėmesį sukoncentruot 
O man dar mokytis ir mokytis....Na,bet išmoksiu,nes labai noriu....Prisirašiau visą lapą teiginių ir kartosiu juos,kaip mantrą
O jūs palinkėkit man sėkmės ir palaikykit mintyse
Galvoje sumaištis,sunku kol kas dėmesį sukoncentruot O man dar mokytis ir mokytis....Na,bet išmoksiu,nes labai noriu....Prisirašiau visą lapą teiginių ir kartosiu juos,kaip mantrą
O jūs palinkėkit man sėkmės ir palaikykit mintyse
ir aš palaikau - labai labai.
pati dar tik studijuoju ir jau suprantu, kad jei darbas man nepatiks - nieko gero nebus. tai jau ir kreipiu save dominančios srities link
beje, apie savęs ieškojimus. kažkaip sunku man tikėti, kad galima aiškiai žinoti, kas geriausiai žmogui skirta. bandžiau pati sau išgalvot, bet et ... tokie mąstymai privedė prie to, kad daugiau nieko neveikiau, tik "savęs ieškojau". aišku, pasyviai. "kažko rimtai imsiuos, kai jau nuspręsiu, kur tas mano kelias". nea
kuo toliau tuo blogiau buvo. dabar jau tikiu, kad tik per bandymus, per kažkokią veiklą, galima rasti tai, ką labiausiai mėgsti darti. bet būtent- užsiėmimą, naują pomėgį rasti, ne save. savęs juk nepametėm dar niekas kažkas šitame skyrely jau sakė - geriausi sprendimai paprastai ateina. tik nebijokim. kad ir kaip viskas susidėliotų - galime priimti kaip patirtį.
O ar jums kartais kyla prieštara tarp konstruktyvaus mąstymo ir kažkur giliai viduje sėdinčių neigiamų nuostatų, kompleksų ir pan.? Kaip tada elgiatės, kai kyla prieštara tarp tų sau sakomų teigiamų dalykų ir tų neigiamų nuostatų? Tiesiog kartojate tuos teigiamus teiginius, nors ir kirba abejonė, ar kažkaip kitaip?
QUOTE(Beganti @ 2007 05 13, 21:34)
O ar jums kartais kyla prieštara tarp konstruktyvaus mąstymo ir kažkur giliai viduje sėdinčių neigiamų nuostatų, kompleksų ir pan.? Kaip tada elgiatės, kai kyla prieštara tarp tų sau sakomų teigiamų dalykų ir tų neigiamų nuostatų? Tiesiog kartojate tuos teigiamus teiginius, nors ir kirba abejonė, ar kažkaip kitaip?
Įsijungiu kokią kietą heavy metal muziką, kuri atmuša bet kokias abejones. Muzika mane gydo, tik žiūrint kokia.
QUOTE(Zlatan @ 2007 05 13, 21:15)
ir aš palaikau - labai labai.
pati dar tik studijuoju ir jau suprantu, kad jei darbas man nepatiks - nieko gero nebus. tai jau ir kreipiu save dominančios srities link
beje, apie savęs ieškojimus. kažkaip sunku man tikėti, kad galima aiškiai žinoti, kas geriausiai žmogui skirta. bandžiau pati sau išgalvot, bet et ... tokie mąstymai privedė prie to, kad daugiau nieko neveikiau, tik "savęs ieškojau". aišku, pasyviai. "kažko rimtai imsiuos, kai jau nuspręsiu, kur tas mano kelias". nea kuo toliau tuo blogiau buvo. dabar jau tikiu, kad tik per bandymus, per kažkokią veiklą, galima rasti tai, ką labiausiai mėgsti darti. bet būtent- užsiėmimą, naują pomėgį rasti, ne save. savęs juk nepametėm dar niekas kažkas šitame skyrely jau sakė - geriausi sprendimai paprastai ateina. tik nebijokim. kad ir kaip viskas susidėliotų - galime priimti kaip patirtį.
pati dar tik studijuoju ir jau suprantu, kad jei darbas man nepatiks - nieko gero nebus. tai jau ir kreipiu save dominančios srities link
beje, apie savęs ieškojimus. kažkaip sunku man tikėti, kad galima aiškiai žinoti, kas geriausiai žmogui skirta. bandžiau pati sau išgalvot, bet et ... tokie mąstymai privedė prie to, kad daugiau nieko neveikiau, tik "savęs ieškojau". aišku, pasyviai. "kažko rimtai imsiuos, kai jau nuspręsiu, kur tas mano kelias". nea
kuo toliau tuo blogiau buvo. dabar jau tikiu, kad tik per bandymus, per kažkokią veiklą, galima rasti tai, ką labiausiai mėgsti darti. bet būtent- užsiėmimą, naują pomėgį rasti, ne save. savęs juk nepametėm dar niekas kažkas šitame skyrely jau sakė - geriausi sprendimai paprastai ateina. tik nebijokim. kad ir kaip viskas susidėliotų - galime priimti kaip patirtį.Tai as veikdama ir ieskau
pepilota , ui, tada atsiprašau 
. matyt mane taip paveikė kita šio skyrelio tema, kur jauna mama irgi savęs neranda. aš tik už aktyvų "savęs ieškojimą".
tą patį galiu atsakyt į Bėgančios klausimą - kyla abejonių, kompleksų irgi būna, bet o kaip kitaip juos nugalėt, jei ne darant, ką nori, ką planuoji į galvą nieks neduos. bandymai sukuria patirtį.
bent jau man pozityvus mąstymas neatsiejamas nuo veiksmų.
nebijoti savęs, nebijot aplinkybių. (vienas draugas sykį paprastą tiesą pasakė - aplinkybės yra tokios, kokias patys sau susikuriame)
. matyt mane taip paveikė kita šio skyrelio tema, kur jauna mama irgi savęs neranda. aš tik už aktyvų "savęs ieškojimą". tą patį galiu atsakyt į Bėgančios klausimą - kyla abejonių, kompleksų irgi būna, bet o kaip kitaip juos nugalėt, jei ne darant, ką nori, ką planuoji
į galvą nieks neduos. bandymai sukuria patirtį. bent jau man pozityvus mąstymas neatsiejamas nuo veiksmų.
nebijoti savęs, nebijot aplinkybių. (vienas draugas sykį paprastą tiesą pasakė - aplinkybės yra tokios, kokias patys sau susikuriame)
QUOTE(Beganti @ 2007 05 13, 20:34)
O ar jums kartais kyla prieštara tarp konstruktyvaus mąstymo ir kažkur giliai viduje sėdinčių neigiamų nuostatų, kompleksų ir pan.? Kaip tada elgiatės, kai kyla prieštara tarp tų sau sakomų teigiamų dalykų ir tų neigiamų nuostatų? Tiesiog kartojate tuos teigiamus teiginius, nors ir kirba abejonė, ar kažkaip kitaip?
As tai stengiuosi neigiamybiu neslopinti. Taciau tuo paciu ir nesikoncentruoti i tai.
Mane dazniau nei kompleksai aplanko baimes. Tai as naudoju ta "kaip elgciausi, jei nebijociau". Taciau leidziu sau bijot, tik imu ir padarau taip, kai daryciau, jei nebijociau. Viena kitam netrukdo, taip sakant
As ta panaudoju visokio plauko baimems (nerimams ar kaip cia pavadint) - ir imdamasi (galiu imtis arba ne) super skubaus ar sudetingo darbo, ir atidarydama duris vakare, ir skambindama kokiu nors nemaloniu ar pan. reikalu, ir eidama per butus (jau minejau namo tvarkymo projekta, kuris vis dar vyksta, t.y. kuri as vis dar vykdau).. Na, visame kame
Nu as cia panasiu principu kaip is to filmo Nuostabus protas - jei neina man dabar nerimo atsikratyti, tai as viska darau kartu su juo (ten buvo sizofrenija tame filme, bet esme ta pati).
Is tikruju. Neveiklumas sukuria labai bloga busena, kurios nepagerina joks pozityvumas
QUOTE(Beganti @ 2007 05 13, 20:34)
O ar jums kartais kyla prieštara tarp konstruktyvaus mąstymo ir kažkur giliai viduje sėdinčių neigiamų nuostatų, kompleksų ir pan.? Kaip tada elgiatės, kai kyla prieštara tarp tų sau sakomų teigiamų dalykų ir tų neigiamų nuostatų? Tiesiog kartojate tuos teigiamus teiginius, nors ir kirba abejonė, ar kažkaip kitaip?
tai daznai kyla. jei labai smarkiai sukyla, tai giliai kvepuoju kol praeina:)o jei tik truputeli, tai analizuoju kodel, is kur cia ir kaip...kol issiaiskinu viska pati sau ir tada neigiami dalykai pasitraukia.
Dujokauke, MEILE yra vaistai
QUOTE(Naoko @ 2007 05 13, 21:57)
Žinau, jog kiekvienas žmogus yra vertas meilės, tačiau, rodos, man dar ilgai teks "sirgti".
Vis vien visų pirma reiks suaugti, o tik po to apie meilę galvoti.QUOTE(Dujokaukee @ 2007 05 13, 20:57)
Gal kas žino kokių "vaistų", kaip nusikratyti vidinės ironijos, kuri dažnai išlenda į paviršių, tuo pačiu save aukštinant, o iš kitų, kad ir juokais, tyčiojantis?
vienas is dievo isakymu-nesukurk sau kumiro
Man patiko kino isminciaus zodziai-patis ismintingiausi zmones pasaulijie-paaugliai.
tai jai nenori buti paaugliu pradek gerbti ir mileti kitus.tai ipac sunku,kai esi suages zmogus.bet saves kontrole labai padeda.sekmes
Papildyta:
QUOTE(Dujokaukee @ 2007 05 13, 21:02)
Žinau, jog kiekvienas žmogus yra vertas meilės, tačiau, rodos, man dar ilgai teks "sirgti". Vis vien visų pirma reiks suaugti, o tik po to apie meilę galvoti.
Vis vien visų pirma reiks suaugti, o tik po to apie meilę galvoti.Kad mileti nebutina suagti
tesiog pradek mileti savo artimus,uz ta ,kad jie yra salia.kada mirsta kas nors is artimuju tikrai pradedi suprasti ,kas yra tas zmogus tau.ir ,kad per mazai jam davei savo meiles.zinai ,man buna juokingiusia kada vyresni zmones uz mane elgesi,kaip paaugliai
