Labas rytas! Ir as pabandysiu kai ka i Vijurkos mintis atsakyti
"Ką gali padaryti šiandien, neatidėliok rytojui!"Matau, as nesu vienintele, kuria Dujokaukaukee ikvepe ka nors grazaus mamai pasakyti (bet ir ne tik Motinos dienos proga), tad nusprendziau jau siandien po visu nuplanuotu darbu pora siltu zodziu jai parasyti, kad nebutu, jog tai grynai Motinos dienos proga parasyta.
Noriu siandien ir langus pagaliau siandien pas save issivalyti, kad dar daugiau sviesos patektu i musu naujai atgimusius namus (bei santykius), kai gris mano brangiausias is darbo, noriu su juo musu sodelyje ramiai pasedet ir pasimegauti bent jau tom trumpom akimirkom iki man iseinant i darba (vertinu kiekviena mums dovanojama minute, nesvarbu kokia ji butu
)
Čia ir
dabar yra viskas, ką turime! Mūsų gyvenimas - ne atsitiktinumas. Tai realiame laike statomas spektaklis, o mes - ant tos pakylos vaidinantys aktoriai.
Dekoju kas diena uz viska: kad man pasiseke ka nors nuveikti, kad netiketu metu, kai kokia nelaiminga smulkmena galejo ivykti, neivyko (dekoju, kad likau apsaugota). Jei kas nors neivyko butent taip, kaip norejau, nesuku sau daugiau galvos, kaip anksciau, i viska ziuriu ramiau, nes zinau, kad taip turi buti ir, galbut tai, ko norejau, ivyks, taciau kiek velliau, man palankesniu laiku
"Laikas atskleis, kokia buvo vienos ar kitos situacijos prasmė" Buvo daug mano gyvenime akimirku, kurias nebuvau tinkamai ivertinus, taciua dabar susimastau ir stengiuos pasimokyt is praeities. Zinau, kad kai kurios sunkios gyvenimo pamokos budavo man uzkraunamos, nes tinkamu, perspejanciu laiku, nepasimokiau is ju ar neispejau laiku tam tikru siunciamu zenklu. Dabar esu akylesne ir atlaidesne viskam, ziuriu i gyvenima su sypsena
"Šiandien galiu eiti ramiai, esu tikra, kad įvykiai susiklostys man palankia linkme. Nebus nei vieno nenumatyto veiksmo." Na, negaliu dar pasakyti, kad galiu ramiai eiti (nes kartais pritruksta kantrybes
), bet zinau, kad visi ivykiai klostysis man palankia linkme, nes iki siol buvau ir esu lydima laimingos rankos (kiti tai vadina angelu sargu), bet nepamirstu siai rankai kaskart padekot ir paprasyt, kad ir kita karta man padetu
Savitaiga - galingas procesas. Kelias į sėkmę prasideda nuo TIKĖJIMO savimi! Tik neseniai pradejau si procesa, bet greitai pastebejau, kad tai turi didele galia, taciau si galia, netinkamai valdoma, gali ir neigiamu pasekmiu pridaryti. Vis dazniau tikiu savimi! Buna akimirku, kurios bando suzlugdyt ta tikejima, bet stengiuos tas neigiamas mintis apsukti i teigiama puse, nes nenoriu tapti greit sugniuzdoma, taciau, manau, kiek zmogus gyvena, tiek mokosi... nes kiekviena is musu turi tu silpnu akimirku, kai sunkiai begali tai susiklosciusiai situacijai atsispirti
"Mano veiksmai tiesiogiai atspindės mano mintis"[/color]
Dazniausiai taip ir buna, kad veiksmai musu mintis atspindi, bet buna, kad padarai ka nors nesusimascius, o paskui tik pagalvoji ( turiu omeny ir teigiamus ir neigiamus veiksmus)
Prašome užeiti! As jau pradzioj uzejau ir beveik kasdien uzsuku cia
Ir viskas bus gerai...O kaip kitaip? 
Paskaitykit ir manąsias:
"Nukąstos" galūnės man nekaip skamba 
)
Aš tai per Tėvo dieną važiuoju tėvelio aplankyt į kapus 
Nors ir supranti,kad tai ne nuo mūsų priklauso,bet vis tiek liūdna....Bet jei bandyt įžvelgt kažką teigiamą,tai turime po labai stiprų ir mylintį angelą sargą danguje....
reiktų nepatingėt užpakalį į lauką išnešti pafotografuoti....
