Betonavimas

Įprasti klijai limpa be problemų. Aišku- prieš tai reikia nusiurbti ir gruntuoti giluminiu gruntu. Išimtį galėtų sudaryti tik riebalinės dėmės- bet ir joms "vaistai" yra.

Nežinau statistikos, tačiau panašaus storio "stiažkė" išlieta ne mažiau 90 % atvejų- ir didesnių problemų mažai kam kilo (nekalbu apie šildomų grindų variantą, ir "pastovėjusios stiažkės" tendenciją "raitytis"). Polipropileninė fibra pigi, todėl galite ją naudoti papildomam armavimui. Kaip pagrindinę- primygtinai siūlyčiau armavimo tinklą. "Stiažkėje" tinklas dirba nepalyginamai efektyviau. Priminsiu- iš tikro nėra specialiai "stiažkei" gaminamos fibros, ir niekur nerasite rekomendacijų ją naudoti buitinių grindų armavimui (tiksliau: rasite, bet tik reklamą). Ji skirta "tikrąjam" betonui, o buitinių grindų armavimui ją naudoja be oficialaus "palaiminimo". Fibra populiarėja daugiausia dėl to, kad "stiažkė" pati "nepėsčia". Tinklas gerokai pagerina jos charakteristikas. Skirtingai nei fibra: teko testuoti laboratorijoje- dėta fibra, ar ne skirtumas buvo nežymus (vos ne paklaidos rėmuose).

Džiūsta įvairiai- svarbu "neskubinti" skersvėjais. Dar geriau "panokinti" užklojus plėvele, ar užpurškus apsauginę membraną- pasiteisina tik atvejais, kurių net neminėsiu (vargu ar kam to prireiks).
* Pereiti galima ir ant rytojaus, bet leidžiama tik po kelių dienų (ypač drėgnu ar šaltu oru)- aplink pėda susidaro mikrotrūkimai, kurie dažniausiai taip ir nesukels jokios pastebimos žalos, bet esant palankiais kitiems veiksniams, vėliau gali išprovokuoti ir rimtesnius trūkimus.
* Atsargiai su medžiagų sandėliavimu- tai galioja visą statybos laikotarpį. Tolygiai paskirstę po patalpas, galite sukrauti didelius svorius. Tačiau sukrovę į vieną vietą kelias tonas- greičiausiai turėsite "pasiraičiusias" ar sutrūkinėjusias grindis.
* Kada klijuoti grindų dangą. Drėgnomatis (grindininkai jį dažniausiai turi) padės nustatyti optimalų laiką. Savarankiškai daugmaž galite pasitikrinti, ant grindų pakloję plėvelę: jei po paros toje vietoje betonas patamsėja- reikėtų dar luktelėti. Jei nieko nežadate tikrinti- po mėnesio. Ant gipsinės "stiažkės"- maždaug po 8 dienų. Daug kas priklauso ir nuo grindų dangos: kas toleruotina plytelėms- parketui gali būti "peiliu".

Viskas iš tikro "ok", jei pagrindas kokybiškai paruoštas. Jei bus "niuansų", ir grindys sutrūkinės: skirtingai nei tinklu armuotos "stiažkės" remontas (pragręžti skylę, praplatinti trūkimą ir užpildyti silikonu), armuotų fibra grindų remontas- ištisa epopėja (ypač, jei paklota grindų danga).

Juodgrindes jau issipyleme. Po ispylimo dar pora dienu jas palaisciau ar tai yra blogai.

Po kiek laiko galima ant ju jau deryti sekancius sluoksniu - vandenietiekai, pleveles, polistirolus, ir stiazkes

Rastinis namas su stogu, be langų ir durų, 1a - 70 m2, pamatai smėliu užpilti prieš metus, atkasta buvo tik poroje vietų iki rostverko apačios kad prakišti vamzdžius (šiaip smėlis birus/sausas ~10 cm viršutinio sluoksnio, giliau drėgnaz, natūraliai susitrombavęs). planuoju bet kuriuo atveju 5 cm polistirolo pamatų viduje sulig rostverko viršumi kad gautusi , tada dar 5 cm jau uždedant ant rostverko. Grindų šildymo vamzdelius dėsiu, bet taip kol kas juos ir paliksiu, grindinio šildymo dar kelis metus nepajungsiu
klausimėliai tokie kilo dėl grindų betonavimo:
- ar reikia tankint su vibroplokšte bent jau ten kur kanalizacijos vamzdžius ikasiau?
- ar nieko baisaus kad nesant langų bus betonuojama (man taip bus patogiau panoraminių langų/durų apačią prie grindų lygio suvesti)
- ar reikalingos juodgrindės? mano betonuotojas sako kad jei darai sau tai geriau pasidaryt, tik kazkaip abejoju ar verta kišt pinigus (22 Lt/m2 su medziagom) į 5 cm juodgrindžių betono sluoksnį be armatūrinio tinklelio, jei jau smėlis sės tai nusės ir juodgrindės? o viskas laikysis šiaip ar taip ant viršutinio betono sluoksnio, kurio kraštai pasidėjęant pamato viršaus po 10 cm. Didelių kambarių pas mane nebus, praktiškai max atstumas nuo sienos iki sienos 3,5 m(pasieniais visur grindų plokštė pasides ant rostverko). Židinio vietoje išbetonuos be polistirolo ~ 17 cm betono gausis toje vietoje

na kaip uz juodgrindes 22Lt tai kosmosas (pas mus Siauliuose uz tokia kaina daro stiazke min 6-7 cm, o garaze ir storiau), nes tokiam kaip jusu plotas tai uzims darbo tik 1 diena ir cia dar be tu prietaisu, o rankomis (mes patys pirma karta tai darydami per kokias 8 val. padareme ~50m2). jei 22 su medziagom tai vien darba yra paskaiciame ~10 lt. jei su prietaisu tai is viso kelios valankos ir viskas. O uzdarbis tai palyginus kaip kokio kompanijos viceprezidento. Tuo labiau tai juodgrindes ir ten ju tokiu dailiu ir lygiu nelabai butina kaip stiazke daryti.

P.S. Su savo medziagom iseitu ir dar pigiau tas m2 tik reikia nepirkti is kokio supermarketo zvyro 0.4 frakcijos , o cemento reikes nemazai, manu jusu plotui vien juodgrindem ~30 maisu, taip kad jei ziurint dar kad reikes stiazkei tai galit drasiai 2 paletes pirkti ir gal uzteks, o del to kaina galima gauti geresne.

dar vienas kluaismelis del 2 auksto grindu. dabar yra perdanga ir dalies reiketu nedidelio islyginamo sluoksnio, taciau planuoju tureti grindini sildyma, o tam jeu reikia 3 cm polistirolas, ir dar kokie 6 cm stiazkes, del to ir duru angos ir apkrovos viska padideja/paauksteja.

Palaistėt tai palaistėt. Juodgrindžių laistyti nevertėtų- tai ne "tikrasis" betonas, kuriam laistymas reikalingas (jei paviršius nėra pilnai užglaistomas ar pan.). Jei norite, kad cementas "sudirbtų" 100 % (pasiekti maksimalų "stiažkės" stiprumą)- nepalyginamai daugiau naudos duoda (ir neturi "šalutinių poveikių") apsauginės membranos užpurškimas ar plėvelės paklojimas iš karto po betonavimo. Laistymas "stiažkei" yra savotiška mankšta: po kiekvieno laistymo, vanduo pirmiausiai nugaruoja nuo paviršiau, dėl ko susidaro didesnės nei būtų paprastai paviršiaus įtempimo jėgos. Kadangi grindų sluoksnis dažniausiai būna plonas (apie 50 mm)- tai garantuoja didesnį grindų "raitymąsi".

Jei vis dėlto palaistėte- reikėtų luktelėti ilgesnį laiką, kad vanduo neliktų "buterbrode" ir išgaruotų, nes drėgmę uždarius jame, įsiveistumėte pelėsių peryklą.

Dar neišsiliejusiems juodgrindžių. Liejant juodgrindes, rekomenduočiau iš karto po paviršiaus išlyginimo (kartu/paraleliai), kloti pirmąjį sluoksnį polistirolo (jei tai leidžia tolesnė darbų eiga: sienos jau nutinkuotos ir pan.). Tokiu atveju polistirolas atliktų apsauginės membranos (plėvelės/laistymo) funkcijas: neleis išgaruoti drėgmei, kuri pilnai susiriš su cementu (grindys taps tvirtesnės). Būtina sąlyga: jei juodgrindes lygina profai (vėliau nereiks dar kartą kuom tai lyginti paviršiaus, prieš liejant "stiažkę").

Jei minėtas variantas netinko, ir juodgrindės ne plonesnės kaip 50 mm- bent jau pirmąjį polistirolo sluoksnį galite kloti ant rytojaus (dėl ką tik paminėtos priežasties). Dėl trūkimų galite nesijaudinti- juodgrindėms tai nėra aktualu .

-Vibroplokštė dar niekada nepakenkė- ypač judintam gruntui/smėliui. Reikia, tik atsargiau, jei vamzdžiai paviršiuje. Jei užpylėte tik smėliu- galima apseiti vandeniu.

-Labai blogai: nuo skersvėjų "stiažkė" gali "pasiraityti" net kelis cm, o gavusi tiesioginių saulės spindulių- pavirsti į ką tai ne daug ką stipresnio už trombuotą smėlį. Paprasčiausiai užtaisykite angą plėvele. Geriau juoda- taip apsaugosite ir nuo saulės.

-Teisingai mąstote. Juodgrindės dažniausiai neduoda absoliučiai jokio bonuso, lyginant su teisingai paruoštu pagrindu- visiškas pinigų švaistymas. Kai miniu, kad karkasinėje statyboje juodgrindės pasiteisina- tikrai neturiu omenyje to kelių cm nearmuoto sluoksnio. Argumentas "jei darai sau"- neturi jokio pagrindo.
Ši pastraipa kelia rimtą nerimą- gal ką tai ne taip supratau . "Stiažkės" "kabinti" ant pamato tikrai negalima.

Gal tiktų toks variantas, jei su aukščiais problemos:
Išlyginamasis pasluoksnis nenaudojamas (lyginama su "stiažke"). Klojama plėvelė- kietesnė vata pvz. OLA apie 50 mm (vienu/dviem sluoksniais) - vėl plėvelė - tinklas - tvirtinami vamzdeliai - tinklas virš grindinio šildymo vamzdelių - "stiažkė" nuo 60 mm. Viso gaunasi "beterbrodas" nuo 110 mm (be grindų dangos). Polistirolas šiuo atveju visiškai netinka dėl garso izoliacinių savybių- be smėlio pasluoksnio net ir vata čia "nežibės".

Kuo storesnę "stiažkę" įsirengsite (70- 100 mm)- tuo mažesniais kaštais turėsyte daugiau komforto. Didesnis šildomų grindų inertiškumas bus rimtu privalumu: grindys daugiau akumuliuos šilumos- lėčiau įšils (nėra sudėtinga išspręsti šią problemą net ir kūrenantis KKK), tačiau ilgiau bus šiltos, nustojus šildyti.

ačių už patarimą, užsikalsim langus plėvele
įdėjau nutrauką:
http://public.fotki....angin/20090103/
smėlį nukasiu 10 cm žemiau pamato lygio jei betonuosiu juodgrindes arba 5 cm jei be juodgrindžių
5cm polistirolo bus sulig pamato aukščiu, dar 5 cm užsidės ant pamato, na ir tada 6-7 cm stiažkė su ant armatūros tinklelio tvirtinamais grindinio šildymo vamzdžiais
ar bus ok?

dar mastau jei nebetonuot juodgrindžių - ar normalu jei EPS- 80 klosis ant grunto (ant plėvelės). Ant grunto kaip isivaizduoju turi klotis ekstrudinis polistirenas, o jis kainuoja panašiai kaip ir juodgrindės...

Evoy please patarkit, o tai jau rytoj atvaziuoja betonuotojai

As kadangi jau juodgrindes pasidares, tai ant ju desiu EPS150 polistirola, o ji desiu taip kaip ir jus planuojate. Dabar pas mane juodgrindes 5 cm zemiau tu pamato krastu issikisusiu, tai iki pamato virsaus desiu viena sluoksni polistirolo kita ant pamato tu krastu iki sienos ir tada stiazke.

Jūsų "buterbrodas" pakankamai kokybiškas, o EPS 80 galima kloti ant grunto. Pamąstymui alternatyvus variantas, kaip juodgrindžių sąskaita kiek pagerinti kokybę:

* Smėlį nukaskite/išlyginkite 10 mm aukščiau- kad paklotas polistirolas būtų 10 mm aukščiau pamato. Išlyginsite, ant atsikišusio pamato paklodami 10 mm pūstą polietileną.
* Sluoksniams žemiau pamato lygio (10 mm aukščiau), galite drąsiai pataupyti: pilnai tiks EPS 80- 2x50 mm (arba apatinis 30 mm ir viršutinis 50 mm). Viršutinis turi būti storesnis (50 mm), nes jame "suslėpsyte" komunikacijas.
* Išpjaunate griovelius, paklojate komunikacijas, ir tarpus užpilate smėliu.
* Paklojate 200 mq hidroizoliacinę plėvelę (kraštus užleisdami aukščiau planuojamo "stiažkės" aukščio).
* Paklojate apie 50 mm ekstrudinį polistireną (geriau šildomoms grindims skirtą- su plėvele ant viršutinės pusės). Rekomenduočiau šį, bet galimi ir kitokie variantai: rifliuota/formuota plokštė, arba apie 50 mm EPS 80 su viršuje paklojama danga.
* Paklojate grindinio šildymo vamzdžius. Tinklas atsidurs virš vamzdelių- ten kur jo tikroji vieta.

Su paveikslėliu gal bus aiškiau.

Ačiū už patarimus, atsisakiau juodgrindžių betonuotojų paslaugu.
Tačiau kad būtų ramiau dėl visokių graužikų ar kurmių, rytoj pasidarysiu pseudojuodgrindes (kažkada kažkuriam formue skaičiau - išsilygini smėliuką, pabarstai cemento, su grėbliu sumaišai viršutinį sluoksniuką ir palaistai su laistytuvu).
Pūsto polietileno plėvelė CONTACTFOAM - čia turbūt kur naudojama po Laminatu, nelygumams išlyginti ir parduodama belekokiam PC? Jei nerasiu 1 cm storio, tai sudėsiu 2x5mm