vajatau tikrai slykstus dalykas tie kysiai...
esu davus atrodo du kartus gyvenime ir jauciausi neapsakomai slyksciai... na bet cia gal tik as, nemoku tokiu dalyku nors tu ka... kitiem dzin
pirma karta fizikos mokytojai. palikau kavos ir sokoladiniu saldainiu jos kambariuke (jos ten prie klasiu turedavo maza kambariuka), o ta pamokai prasidejus kazka uzmete apie tuos saldainius, galvojau mirsiu is gedos...
antra karta mentams. sustabde, kad ne ta juosta is sankryzos nuvaziavau (svarbiausia kad nesuzymetos tos juostos, tai zinok kur ten pirma, kur antra
)
girdejus kaip visi pasakoja, kad "susitaria", o kaip ten tartis zalio supratimo neturiu...
pasisodino savo masinoj i gala, o jie dviese prieky sedi. sako taip ir taip toks ten straipsnis, bauda tokia tai tokia. o as laikau rankoj ten tu litu kazkiek ir sakau, tai ne, gal susitariam... tie ten vel, pazeidimas toks ir anoks, kaip cia taip neatidziai, gali buti avarija, bla bla bla, tokia bauda gresia... o as vel, "tai ne, gal susitariam"...
na nezinau ka toliau daryti... nemoku tokiu dalyku. nzn ka kada daryti ir sakyti, nenaturalu man tai... tai tas kitas turbut pamate, kad zalia sedi, tai sako "tai dek cia" ir parode kur tuos pinigus padeti. ir paleido....
jei butu kokie kursai "kysiu davimo menas" turbut eiciau lankyti, manau vistik turbut prireiks gyvenime kada nors, reiketu moketi kazkaip subtiliai, bet tvirtai tai daryti...