Kai buvau gal 3 metu, man mama is Kubos parveze zaislini negriuka tada jis man dare didziausia ispudi! Ir dabar dar daro, tik jau ne tik man, o ir mano vaikui
O maniske tai mielai zaidzia ir tamposi su savim su mano vaikystes lele gal70 cm ugio. Kai atsivezem is tevu, tai abi vienodos buvo... Jai jau turbut kokie25 m, padovanojo man senelis su deze ir grazia baline suknia Ir kainavo nereaaliai daug-25 rublius
turi..
pradedant mano suknelem-baigiant lelem
smagu
pradedant mano suknelem-baigiant lelem
smagu
Turiu nuo vaikystės dvi lėlės gražias, tais laikais dar iš užsienio parvežtas, tik kad pas mane bernai, tai nelabai su jomis ir žaidžia Yra dar storas, baltas meškis, jis sode mūsų laukia, šiaip nelabai žaidžiamas pliušinukas
Daugiausia mergučei išsaugojau knygų - ne tik savo vaikystės, bet ir mamos pirmą vaikišką knygą (Vytės Nemunėlio eilėraščius, leistus Nepriklausomoje Lietuvoje). Turiu išsaugojusi ir močiutės elementorių, iš kurio ji mokėsi skaityti - "Žiupsnelis". Žaislų išliko nedaug, nes pereinant iš vaikystės į paauglystę kraustėmės iš vienų namų į kitus, tad žaislais kaip balastu teko atsikratyti. Bet yra išlikęs meškis, mamos nerta lėlė (nu, labai pavargusi, nes niurkyta buvo iki negalėjimo) ir dėdės kažkada lauktuvių iš Maskvos parvežta tuomet topinė vokiška lėlė. Šiaip yra išsaugota kelių kartų eglutės žaisliukų ir kalėdinių puošmenų, tad mano mergučė labai mėgsta klausytis įvairių praeities prisiminimų ir istorijų, susijusių su tuo daiktu ar žaislu.
Mano dvi lėlės pūpso ant palangės, dabar jau mano dukters kambary
vienos dukra vos nepamilo... nespėjo. Tėtis lauktuvių jai parvežė "jos" lėlę - įsimylėjo dukra savo naująją gyventoją iš pirmo žvilgsnio (banaliai skamba, bet tiesa) o manąsias pamiršo, o man jos tokiios mielos, pažvelgus į jas šiluma nulieja kūną
Atvirai pasakius, slapta džiaugiuosi,kad tėtis laiku (t.y. dar jai nespėjus pamilti manosios lėlės ) "pastebėjo" dukters "brandą" ir būtent pirmąją savo lėlę ji gavo nuo jo
vienos dukra vos nepamilo... nespėjo. Tėtis lauktuvių jai parvežė "jos" lėlę - įsimylėjo dukra savo naująją gyventoją iš pirmo žvilgsnio (banaliai skamba, bet tiesa) o manąsias pamiršo, o man jos tokiios mielos, pažvelgus į jas šiluma nulieja kūną
Atvirai pasakius, slapta džiaugiuosi,kad tėtis laiku (t.y. dar jai nespėjus pamilti manosios lėlės ) "pastebėjo" dukters "brandą" ir būtent pirmąją savo lėlę ji gavo nuo jo
savo vaikams išsaugojau nemažai žaislų ir lėlių ir konstruktorių, domino
Mano zuikelis turi tik kelias knygutes is mano vaikystes
Mano sūniams atiteko mano pirmoji lėlė, kurią man padovanojo teta vos gimusiai. Kurį laiką ji buvo lialia, paskui broliuas, dar vėliau sesutė, o galiausiai vaikas
Kai jau turim antrą mažiuką vėl pradedam nuo lialios
Labai gaila buvo, kad neišliko M. Vainilaičio "Mano volungėlė", bet pernai radau naują leidimą - iškart nusipirkau.
Kai jau turim antrą mažiuką vėl pradedam nuo lialios
Labai gaila buvo, kad neišliko M. Vainilaičio "Mano volungėlė", bet pernai radau naują leidimą - iškart nusipirkau.
isslike nemazai zaislu,ypac knyguciu net barbe tokia senoviska,ne visai barbisku formu bet va nelabai patinka vaikui tie seni zaislai
maniskiai turi mano ir zaislu, ir knygu
mano kleckučio pirmasis barškutis buvo tas,kurį man pirmąjį padovanojo mano močiutė, taip pat turi dar keletą mano medinių žaisliukų, medines kaladėles. Miega mažasis lovelėje,kurioje miegojau aš nuo gimimo... man labai svarbūs šitie dalykai. Daug mylimų mažojo daiktų, kai jau nebenaudojami (mėgiamiausias barškutis, pirmos kojinytės, žvakutė nuo pirmo gimtadienio torto ir dar daugybė kitų dalykų) keliauja į "prisiminimų krepšelį", kurį, kartu su jo pirmųjų metų dienoraščiu, padovanosiu sūnui, kai jis pats susilauks vaikelio... Gal perdaug sentimentalu?..