QUOTE(aistuzele @ 2011 02 04, 05:43)
Atsakant i tema, gausi seima man, kai seimoje yra 3 ir daugiau vaiku. Pati dar noreciau vieno, bet daugiau ne. Kodel? Noresis man savo vaika ateityje pastatyti ant koju, isleisti i mokslus, duoti kazkoki pagrinda po kojomis. Neesu savanaude, man labai grazu dideles seimos, ypac zavi ta ateities vizija, kuomet po daugelio metu suseda visi prie vieno stalo su savo seimomis, vaikais, anukais. Bet konkreciai savo seimoje, daugiau dvieju vaiku savo vizijose nematau 
Daugiavaikes mamytes apskritai yra didvyres, kiek kantrybes, meiles, uzsispyrimo, silumos juose. Cia kazkur temoje perskaiciau, kad kazkas 3 vaikus turincia seima jau laiko asocialia 
labai negraziai nuskambejo, visgi asocialumas mano galva, kuomet vaikai vaiksto basi, purvini, alkani, o tevai taurele kelnoja.
Tiek, kad abejuose barikadu pusese (daugiavaikiu ir 1-2 vaiku mamyciu) labai kategoriskos nuomones. Kad ir paskutinis postas, kad jos vaikus zlugdo valstybe ir tie, kur augina po viena. Paprasciausiai naturalus klausimas kyla, ka tokia seima, kaip mano, daro jusu vaikui? Juk esme yra ne kiek vaiku augini, o kaip aukleji, kaip bendrauji, kaip mokai, kokias vertybes diegi. Mano vaikas auga vienas, bet mes nuo pat mazuliuko, mokom dalintis, draugauti, aiskinam, kad buti savanaudziam negrazu. Nors jis auga pas mane vienas, bet niekas kaip apie karalaiti nesokineja, moka aplink save apsitvarkyti, kad nereiktu paskui sekioti ir rinkti.
As suprantu, kad musu visuomene, su tokia valdzia ir tokiu siuolaikiniu visu mastymu, supriesina visus, kad net paprasciausiomis temomis diskutuojama pastacius ketera. Atrodo niekas nepuola, o esam gynybineje pozicijoje. Taip kalbu perskaicius sia tema. Toks jausmas, kad dauguma cia teisinasi, kodel pasirinko taip, o ne kitaip. O kokio velnio teisintis? Jei seima nusprende susilaukti daugiau vaiku, tai ju sprendimas kaip ir tu seimu, kurios nusprende turet nedaugiau 1 ar 2. Truputi tolerancijos vieni kitiems
Kiekvienas renkames kas mus geriausia, o kaip kitas pasirenka tai mazu maziausiai kitu reikalas.
Daugiavaikes mamytes apskritai yra didvyres, kiek kantrybes, meiles, uzsispyrimo, silumos juose. Cia kazkur temoje perskaiciau, kad kazkas 3 vaikus turincia seima jau laiko asocialia labai negraziai nuskambejo, visgi asocialumas mano galva, kuomet vaikai vaiksto basi, purvini, alkani, o tevai taurele kelnoja. Tiek, kad abejuose barikadu pusese (daugiavaikiu ir 1-2 vaiku mamyciu) labai kategoriskos nuomones. Kad ir paskutinis postas, kad jos vaikus zlugdo valstybe ir tie, kur augina po viena. Paprasciausiai naturalus klausimas kyla, ka tokia seima, kaip mano, daro jusu vaikui? Juk esme yra ne kiek vaiku augini, o kaip aukleji, kaip bendrauji, kaip mokai, kokias vertybes diegi. Mano vaikas auga vienas, bet mes nuo pat mazuliuko, mokom dalintis, draugauti, aiskinam, kad buti savanaudziam negrazu. Nors jis auga pas mane vienas, bet niekas kaip apie karalaiti nesokineja, moka aplink save apsitvarkyti, kad nereiktu paskui sekioti ir rinkti.
As suprantu, kad musu visuomene, su tokia valdzia ir tokiu siuolaikiniu visu mastymu, supriesina visus, kad net paprasciausiomis temomis diskutuojama pastacius ketera. Atrodo niekas nepuola, o esam gynybineje pozicijoje. Taip kalbu perskaicius sia tema. Toks jausmas, kad dauguma cia teisinasi, kodel pasirinko taip, o ne kitaip. O kokio velnio teisintis? Jei seima nusprende susilaukti daugiau vaiku, tai ju sprendimas kaip ir tu seimu, kurios nusprende turet nedaugiau 1 ar 2. Truputi tolerancijos vieni kitiems
Kiekvienas renkames kas mus geriausia, o kaip kitas pasirenka tai mazu maziausiai kitu reikalas.
