Sveikos merginos,
Laukau kumsčius už jus visas. Linkiu dideliausios sėkmės.
Pagaukit visos savo stebukliukus.
Norėčiau ir aš, jei priimsit, į Jūsų diskusija įsitraukt.
Aš tai turiu didelę bėdą su savo brangiausiu.
Mano istorija tokia. Jau beveik 3 metai laukiam gandrų, bet jie vis neatskrenda.
Lapkričio mėnesį supykom ir nusprendėm išsitirt. Aš pasidariau visus reikiamus tyrimus: hormonus, gimdos nuotrauką, monitoringą. Viskas kaip ir gerai, neturi jie prie ko prisikabint.
Mano brangiausias galvojo, kad problema yra manyje, todėl atsisakydavo kategoriškai tirtis, bet išsityrė. Tyrėsi net du kartus prieš mano hormonus, ir po visų tyrimų. Pirmąją spermogramą darė pas Kamarauską tai jis sakė, kad viskas gerai.
Prieš dvi savaites padarėme Eugenijos klinikoj. Tyrimai nenudžiugino:
kažkaip ten 21mln. norma 20mln. A+B = 50 bet A tik 11, visi kiti B. Tai diagnozė normospremija, bet ji labai ant ribos.
Susitarem, kad darysim IUI.
Tai nuėjau aš pas K ir jis pasiūlė po trijų dienų, kad mėnesio neprarast. Buvo vienas didelis folikulas. Kai pasakiau savo brangiausiam, kad po dviejų dienų einam IUI pakėlė tokį skandalą. Tipo aš ne invalidas ir nedarysiu, nors prieš tai kiek kartų kalbėti viskas jam tiko.
Dabar jau ne.
Gal turit kokių patarimų kaip prisikalbint?
Sveika! žinai nuoširdžiai pyktelėjau tavo postą paskaičius. Tekdavo paskaityt ir tokių dalykų, kai vyrai kategoriškai pareiškia, kad nesimasturbuos. Na niekaip aš nesuprantu tokių dalykų. Juk iki abipusio vaikelio noro einama ne vieną dieną, juo labiau kai gandrai užtrunka... Laikykis brangioji, ir pagalvok ar tikrai dabar laikas. Nes IUI irgi sunku psichologiškai išgyvent jei nepasiseka, vistiek reiks ir vaistų kurie jautrumą didins, be galo svarbu artimo žmogaus palaikymas. Gali būti, kad jam padėtų daugiau informacijos apie pastojimo problemas ir būdus.