Su pirmagime man Cezaris buvo suplanuotas jau nuo puses nestumo, nes buvo pirmaeigė placenta ir planinė operacija praėjo tiesiog puikiai. Mergytė gimė beveik 4 kg, sveika, grazi. Man irgi viskas buvo puiku. Nekentėjau nuo nugaros ar galvos skausmo (nors galvą vieną dieną šiek tiek saudeleno, bet tikrai ne tragiškai). Nu viska buvo puiku.
Antrą mergaitę pagimdžiau pati po 2 metų ir 2 mėn. pertraukos. Nors mane gydžiusi gydytoja sakė, kad ko gero Cezaris laukia dėl per trupo tarpo tarp nėštumų, Gimdymo namuose buvo nuspręsta pabandyti pačiai. Tiesa, dėl visa ko laukė paruošta operacinė, bet viskas praėjo labai sėkmingai. Mergytė gimė irgi ne pati mažiausia (4170 g).
Taigi, po Cezario TIKRAI galima gimdyti ir pačioms!
Taip, tikrai galiu padrąsinti visas mamytes nebijoti gimdyti ir po Cezario. Žinoma, būtina įvertinti ir rizikos faktorių, bet pabandyti verta. Man pasisekė po 2 metų tarpo tarp nėštumų pagimdyti natūraliai daugiau nei 4 kg sveriančią mergytę. Gydytojai ir stebėjosi ir gyrė mane už tai (bevei didvyre pasijutau, juokauju), kad nepabijojau. O aš dėkinga esu profesionaliai gimdymą priėmusiai komandai.
o kodel nesijausti didvyre? 
juk yra mamyciu,kurios is anksto planuoja cezari,''tingedamos''ar ''bijodamos''gimdyti.Taip,kad esate DIDVYRE 
juk yra mamyciu,kurios is anksto planuoja cezari,''tingedamos''ar ''bijodamos''gimdyti.Taip,kad esate DIDVYRE
Pirmas kartas- Cezaris, kai visas darbas buvo atliktas...Per kietas kaulinis mano audinys, kaip aiskino, eme strigti galvyte...Mergyte istrauke su raudona "nupspauda" kaip nuemus karuna...Po keliu valandu dingo...Buvo man labai apmaudu. Smarkiai isgyvenau, kad ne pati...
Po 11 men pastojau vel...Ir isvydus II teste apsiverkiau, bet ne is dziaugsmo sikart...Is baimes, gimdyti ir maitinti...Mano gine-kaip ir podruske jau, is karto pasake, kad nerizikuoism. Bus Cezaris. Skirtumas laiko atzvilgiu- 1.8 m. Pirma mintis- dziaugsmas, bet su auganciu pilvuku ateina ir kita mintele: "O gal nusistatyt paciai?"
Po 11 men pastojau vel...Ir isvydus II teste apsiverkiau, bet ne is dziaugsmo sikart...Is baimes, gimdyti ir maitinti...Mano gine-kaip ir podruske jau, is karto pasake, kad nerizikuoism. Bus Cezaris. Skirtumas laiko atzvilgiu- 1.8 m. Pirma mintis- dziaugsmas, bet su auganciu pilvuku ateina ir kita mintele: "O gal nusistatyt paciai?"
Sveikos,
aš irgi antrą pagimdžiau pati po pirmo cezario
,nors mergaitė gimė gana didelė pagal mano gabaritus -3,9kg .Nes pati to labai labai norėjau ir tikėjau,kad man tikrai pavyks
aš irgi antrą pagimdžiau pati po pirmo cezario
,nors mergaitė gimė gana didelė pagal mano gabaritus -3,9kg .Nes pati to labai labai norėjau ir tikėjau,kad man tikrai pavyks
ir as taip pat labai norejau ir tikejau 
ir isties,tai neapsakomas jausmas
labai norejau ir tikejau ir isties,tai neapsakomas jausmas
QUOTE(juraciukasl @ 2009 02 19, 13:13)
Taip, tikrai galiu padrąsinti visas mamytes nebijoti gimdyti ir po Cezario. Žinoma, būtina įvertinti ir rizikos faktorių, bet pabandyti verta. Man pasisekė po 2 metų tarpo tarp nėštumų pagimdyti natūraliai daugiau nei 4 kg sveriančią mergytę. Gydytojai ir stebėjosi ir gyrė mane už tai (bevei didvyre pasijutau, juokauju), kad nepabijojau. O aš dėkinga esu profesionaliai gimdymą priėmusiai komandai.
Šaunuolė
Ačiū
aš db laukiuosi antro..pirmas gimė po CZ..ir tikrai db labai bijau gimdymo.. 
..ir net nežinau,kaip labiau norėčiau..ar vėl CZ, ar pati..nes tie visi kirpimai,plyšymai paskui siuvimai gimdant natūraliai 
..ir net nežinau,kaip labiau norėčiau..ar vėl CZ, ar pati..nes tie visi kirpimai,plyšymai paskui siuvimai gimdant natūraliai
bet po triju dieneliu jau buni namie na man cezaris buvo daug skaudziau nei gimdymas,siuvimai ir pan
na man cezaris buvo daug skaudziau nei gimdymas,siuvimai ir pan
kadangi, patyriau gimdyma, bet tik paskutiniu momentu "pjove"- tai galiu pasakyti is savo tasko, kad jokios palaimos nejutau ir saves didvyre nebuciau laikius. yra dvejoniu, kad gimdyciau dabar antra karta pati. Bet..kai CP buvo sklandus, tai as i ji ir draugiskaiu ziuriu..
Na aš manau, kad vien ryžto ir noro negana 
Dar labai svarbu manau ir laikas tarp nėštumų
Kaip sugyja randai ir pan.
Man pirmas buvo CP (nes vaikas sėdėjo), bet kažkaip jis manęs nesužavėjo ir buvo tikrai sunku po jo... Pavydėjau palatos kaimynėms, kad gali straksėti laisvai po natūralaus, bet pvz jei būtų pas mane pametinukai na tikrai bijočau gimdyti natūraliai, o jei suplyšiu per CP randą ?
Dar labai svarbu manau ir laikas tarp nėštumų
Kaip sugyja randai ir pan. Man pirmas buvo CP (nes vaikas sėdėjo), bet kažkaip jis manęs nesužavėjo ir buvo tikrai sunku po jo... Pavydėjau palatos kaimynėms, kad gali straksėti laisvai po natūralaus, bet pvz jei būtų pas mane pametinukai na tikrai bijočau gimdyti natūraliai, o jei suplyšiu per CP randą ?
QUOTE(visai kitokia @ 2009 02 20, 20:52)
kadangi, patyriau gimdyma, bet tik paskutiniu momentu "pjove"- tai galiu pasakyti is savo tasko, kad jokios palaimos nejutau ir saves didvyre nebuciau laikius. yra dvejoniu, kad gimdyciau dabar antra karta pati. Bet..kai CP buvo sklandus, tai as i ji ir draugiskaiu ziuriu..
Palaimos nepajutot,nes nebuvo gimdymo"iki galo"(man irgi su pirmu vaiku padarė cezarį prie pilno atsidarymo),o antrą -(po 2.5metų) pavyko pagimdyti-va čia tai tikra PALAIMA
-verta pasistengti
