Prieš mėn. pagimdžiau pati. Cezario pjūvis buvo darytas prieš 5 metus, taigi dėl rando problemų nebuvo. Prieš gimdymą turėjau tik vieną echoskopiją, jos metu gydytoja pasakė, kad nelabai galima vertinti rando būklės, nes į nėštumo pabaigą visa gimda būna išplonėjusi, randas taip pat išplonėja.
Gimdymo metu niekas to rando nestebėjo arba gydytoja šio dalyko visiškai neakcentavo, kad nesukelti man nereikalingo nerimo. Tiesa pasakius per gimdymą pamiršau, kad aš tą randą išvis turiu, nes ir nėštumo metu jis man nei karto neskaudėjo. Psichologiškai man rando prasiskyrimo galimybė rūpėjo mažiausiai, nes kadangi nėštumo metu jis niekaip nepasireiškė, tai ir per gimdymą negalvojau apie tai.
Gimdymo veikla užsivedė labai sklandžiai, beveik 2 savaitėm anksčiau. Aš kaip tik bijojau sulaukti termino, nes tada jau gydytojai duoda mažiau galimybių bandyti gimdyti pačiai.
Į gimdymo namus atvažiavau jau su 8 cm. Važiavau iš Vilniaus į Kauną, kadangi Vilniuje taip ir neradau kas sutiktų priimti gimdymą po cezario. Kaunas šiuo požiūriu progresyvesnis. Vienas kompetetingas asmuo rekomendavo man gimdyti pas vieną iš šių klinikų gydytojų - Švedas, Kliučinskas, Mačiulevičienę. Jie turi patirties priimant natūralius gimdymus po cezrio.
Taigi atvažiavau į Kauno klinikas apie 11 vakaro, o dukrelę turėjau jau 3val. nakties.
Kadangi gimdymo veikla pati gerai užsivedė, nereikėjo nei skatinamųjų nei nuskausminimo.
Sąrėmius iškenčiau gan lengvai - net važiuodama į Kauną vyrui skundžiausi, kad tikriausiai dar tik kokie 3 cm. ir galima nakčiai likti namie (o pasirodo buvo apie 8)
.
Vienintelis įsikišimas buvo - nuleido vandenis, nes vaiko galvutė plaukiojo, negalėjo įsistatyti į dubenį. Buvo rizika, kad gali įsistatyti neteisingai ir vėl teks daryti cezarį (tas buvo prieš 5 metus). Bet gydytoja parodė pozą per sąrėmius, kad vaikutis greičiau ir taisyklingiau įsistatytų ir viskas pavyko.
Dukrelė buvo didoka - 4050 g., tai dar epiziotomiją padarė. Visas stangų periodas užėmė apie 30-45 min.
Gimdymas tikrai nebuvo man sunkus, dabar net su nostalgija prisimenu visą tą procesą. Tas skausmas buvo tikrai niekas palyginus su po gimdymo sekusiu 2 sav. žindymo nugraužtais speneliais.
Tokį lengvą gimdymą galiu paaiškinti dviem dalykais - likimo dovana Kalėdų proga (mažylė gimė gruodžio 25d.) ir mano begaliniu noru pagimdyti pačiai. Nėštumo metu perskaičiau daug literatūros, dariau specialias meditacijas skirtas gimdančioms po cezario, kas nuteikė mane labai pozityviai ir padėjo psichologiškai.
Beje mano fiziniu pasiruošimu gimdymui visai nesirūpinau - nėštumo metu visai nesportavau, priaugau 19 kg, gydytoja-ginekologė, pas kurią lankiausi pagąsdino, kad pilvo preso nerasta ( bet gimdymo metu jo ir neprireikė), Kegelio pratimų nedariau. Taigi padariau išvadą, kad didelės įtakos gimdymui tai neturi.
Galiu pasakyti, kad net su epiziotomija, atsistatymas po gimdymo man yra žymiai lengvesnis nei po cezario pjūvio. Morališkai ir psichologiškai taip pat pajutau didelį skirtumą.
nu va, šiek tiek padrikas pasakojimas gavosi, jei ką pamiršau parašyti, klauskite
