Aš savo pupą irgi per CP gavau - sėdmeninė pirmeiga, tai nenorėjau niekuo rizikuot, ir man pasirodė saugesnis variantas CP nei kad gimdyti kojytėm į priekį
Pirmą parą buvau prie lovos prikaustyta, na ir tikrai, nei stiklinės vandens pasiimt negalėjau, bet jau po paros kai atsistojau - laksčiau, ir sutiktos moterys kolidoriuose atrodė tookios susirietę ir kenčiančios
Sūnų gimdžiau po 3,5 metų. Atvažiavus į Antakalnį gyd. (beje, buvom nesitarę, bet labai
gydytoja, nors ir jaunutė) paklausė ką darom - ar CP ar gimdom, aš jau buvau prieš tai nusprendus bandyti
Skatint tai truputį skatino, epidūro nenorėjau, o ir negalima) buvo tarpais saldu, na bet su pailsėjimais tarp sąrėmių ir kvėpavimu per juos viskas gerai buvo. O stūmimas iš vis juokas buvo, nes kažkaip didelio skausmo ir nesijautė, o gal tiesiog nesusikoncentruodavau į tai - dirbau
Ale po gimdymo, kadangi truputį kirpo, vaikščiojau susirietus ir kenčianti kokias 3 dienas
Reik pasakyt, kad aš gana kantri skausmui
Nepergyvenu nei dėl Cp, nei labai jaučiuos didvyrė, kad antrą gimdžiau pati. Man svarbiausia rezultatas - sveiki vaikai ir sveika aš
o vyras sakė jam sunkiau buvo cezarinis gimdymas