Antras gimdymas po Cezario

Sveikos, nemanau, kad yra prasmės kankintis, po dviejų siaubingų gimdymų pasirenkant ar natūraliai ar CP. Man po pirmojo gimdymo, kuris baigėsi CP buvo kažkokia kvaila nuoskauda, kad nepasisekė pagimdyti natūraliai, nes visuomet galvojau, kad man tai tikrai niekas CP nedarys ir atseit kokia netokia esu nesugebėjau....Bet tai neturi absoliučiai jokios prasmės - svarbiausia yra sveikas vaikas ir pati. Atsigavau beje visai greit, jau kitą dieną ir pati tvarkiausi ir prausiausi ir dukryte prižiūrėjau. Aišku diskomfortas yra visgi operacija, bet nemanau, kad geriau jaučiausiasi tos mamos kurios kirptos ar plyšę, ar dar kas blogiau nutikę. Žinoma komplikacijos visada galimos, o kas liečia CP, tai jos dažniau būna kai tai yra daroma extra atveju. Dabar ant nosies antras gimdymas...

Aš tai nelabai suprantu ką reiškia KĄ RINKTIS? gydytojas nustato gimdymo būdą pagal tam tikrus rodiklius..Kaip gali pati mama neturėdama tam tikro išsilavinimo spręsti tokį gyvybiškai svarbų dalyką? gamta sukūrė moteris taip, kad jos galėtų gimdyti naturaliai, o jei yra patologija - tada ir darys cp..

...Sakote, gydytojai nusprendžia?...Neaaaa, šiais laikais(ir Ačiū Dievui)galima jau spręsti ir pačiai, deja Jau nebe viduramžiai, kad kaip pelytei gulėti skausmuose ir laukti ,,ponų dievų, t.y.gydytojų,, - verdiktų...
Plius manau, kad kaip tik, be tam tikro išsilavinimo moterys būna tos, kurios nesidomi šių laikų pasiekimais ir galimom aplinkybėm.Čia ir yra ši diskusija, kad dalintumėmės patirtimis, nuomonėmis.
O gamta...Ji labai jau paprastai priima žuvusią, nepragimdytą būtybę...Taip yra gamtoje...Deja, mes - Žmonės.Mes jaučiam, liūdim, džiaugiamės...Ir į vaikelių netekimą žiūrime labai skaudžiai...Tai žaizda visam gyvenimui, deja...Tad ko nesinaudoti šių dienų technologijomis, kad vaikelis gimtų kuo saugesniu būdu, taipogi, nepamirštant ir savęs, Moters...
Miela ponia...Kai gimdžiau pirmą sūnų, daktarų komanda lakstė pasimetusi aplink mane leisgyvę...Jie Vis delsė - ar CO ar dar laukti, kol gimdos kaklelis pasiduos vaistams...Situacija buvo tiesiog nevaldoma, kolei pats, matyt, sūnaus Likimas nusprendė jam leisti gimti...Deja...Gydytojai ne dievai, kiekvienas jų turi savo kapines...

As turejau du CP, jau po pirmojo, gydytoja paklause ar pati gimdysiu ? Tiesiog leido rinktis..

Armi32,Stipri tu moteris
Pasakysiu savo nuomone. jeigu skatina tegul tai daro zmogiskom priemonem, t.y. su epiduru. Nereikia tyciotis is moters ir ziuret kaip ji laipioja sienomis kai siais laikais yra daug humaniskesni budai. Morfujus turetu but isvis uzdraustas naudot tokiais atvejais, nes jis nenuima skausmo tik apkvaitina moteri. Bent jau kiek paciai teko patirt tai morfijui sakau griezta ne. + tas morfijus papuola pas vaikeli ir tai yra daug didesne doze negu epiduro, nors epidurui naudojama morfijaus analogas, bet yra naudojama ten kur reikia ir nuima skausma, bei neapkvaitina moters.
Gimdant skatinant su epidurine vaiko sirdutes veikla turi but monitoruojama pastoviai, t.y. visa laika turi but kazkas salia, dazniausiai akusere, pageidautina daktaras. jeigu tas gydytoja skuris siulo gimdyt naturaliai su epidurine nejautra tai gali jums garantuoti, tai pirmyn. tikrai nuo skausmu sienom nelaipiosi ( aisku buna tos vienetines isimtys kai epiduras nevaiki, kas yra retas reiskinys). Jeigu kartais prireiks CO epiduro doze bus padidinta ir isoperuotas vaikelis. Todel nereikes svarstyt ir eikvot laiko nejautrai pries CO.
CO iskarto gal butu lengvesnis ir maziau streso sukeliantis apsisprendimas. Nustate data, nuvaziavai, isoperavo ir viskas beveik baigta, belieka atsistot ant koju ir dziaugtis vaikeliu,butinai aptarkit klausima apie nuskausminima po cezario, nes tai jums priklauso... Bet ta durna moteru smegenine pradeda save grauzti, kad galejau as pagimdyt pati ir pan. Tai kad jus galite pagimdyt pati savo jusu istorija, deja, ne lengvai. Manau reikia daugiau sneket su gydytojais kurie siulo ta ar ana ir konkreciai apkalbet visus klausimus kurie jums asmeniskai rupi, kurie jums sukelia daugiausia skausmo ir kad gydytojai turi isklausyt ko norit jus pati. Jus turite skaudzia patirti ir gydytojai negali to ignoruoti, jeigu jie ignoruoja tai keiskit gydytojus juk dar ne velu. Taip pat apsnekekit ka apima tas susitarimas, ar tai reiskia kad su jumis bus gydytojo kuruojama akusere ar pats gydytojas ar gydytojas ateis po Co jusu priziuret ir pan.
Kadangi svarstau tuo paciu klausimu tai gal kazkiek pades jums mano nuomone.
Ka benuspresit tai bus jusu apsisprendimas ir jis bus geriausias jums, netgi jeigu nepavyks taip kai norite nereikia del to kaltinti saves kad pasirinkote blogai.

Del gamtos duoto naturalumo- gamta yra ziauri ir jai mazu maziausiai rupi moters/zmogaus skausmas. Apsidairykit aplink, ar jums mazo viso to irodymu? Gamta sukure taip kad isliktu stipriausi, bet ar tai reiskia, kad moeterys kurios negali pacios pagimdyt be skatinimo/cezario turi mirti? turi gimdyt jau isciose mirusius vaikelius del pernesiojimo? Ar istikruju moteris turi tiek iskentet tam, kad myletu vaikeli? Vaikeliui geriausia yra laiminga, sveika mama, o ne iskankinta gimdymo, suplysus nuo ausies iki ausies, negalinti normaliai pasirupinti savimi, sikanti, myzanti i kelnias del naturalaus gimdymo padariniu, galu gale depresuota del gimdymo traumos mama. Tas pats ir su maitinimu krutimi. Labiausiai moterys kencia, ne nuo CO ar nuo to kad nepajegia maitinti pacios, o nuo aplinkiniu nuomones ir to griauzino, kad "kokia tu motina?". O daktarai nera moteris/motina kuri kencia ta skausma ir paskui gyvena su skausmu.

Atvykau nusiteikusi gimdyti pati. savaite iki gimdymo pronozavo echoskopu vaiko svori: 3550 g -+500g. Na ir ka, prasikankinau su saremiais ilgiausiai, bet vaikutis niekaip nenorejo gimti. Nuleidus vandenis pasirode, kad jie jau negrazus. Isigandau, apsizliumbiau. Vaikutis vis nesiskubino. Taigi nusprende daryti cezari. Velgi man sokas, kazkaip nesitikejau, apsizliumbiau, niekada jokios operacijos nera man dare. Pasirodo sprendimas atlikti cezari buvo teisingas, nes as niekaip pati nebuciau pagimdziusi 4600g dukrytes pagal savo sudejima. Butumem abi nusikankinusios... Tai va, viskas gali pasisukti ir ne taip kaip planavot. O tas prognozavimas dabar atrodo visiska nesamone.

Pirma dukrytė gimė po ekstrinio cezario, antras - sūnus - po planinio (gydytojos sprendimu), trečiasis matomai ateis tokiu pačiu būdu.
Po pirmosios (ekstrinės) CP, kaip ir daugelis, jaučiau kažkokį kartėlį neva dėl "nevisaverčio" gimdymo. Bet tai daugiau psichologiniai niuansai. Kas svarbiausia? Svarbiausia, vaiko ir pačios gimdyvės sveikata ir gyvybė. Po abiejų CP abu mano vaikeliai gimė sveiki ir gražūs, gavo maksimalius balus pagal Apgar skalę. Mano pačios būklė irgi buvo gera, sėkmingai abu po to maitinau krūtimi. Tuo ir džiaugiuosi
Kas mano manymu yra blogai? Kraštutinumai. Vienas jų - kuomet CP tampa vos ne "mada", antras - kuomet CP kratomasi kaip kryžiaus ir PRIEŠ gydytojų valią, paisant tik savo principinės nuostatos, siekiama truks plyš gimdyti TIK natūraliai.

Nelabai suprantu kokiu psichologiniu problemu gali buti del altikto CP, neva ne pati pagimdziau savo vaika ir esu nevisaverte Visiskas absurdas, man dare CP, ir as visiskai nejauciu jokiu diskomfortu. Esu tokia pati mama, visaverte kaip ir visos kitos ir myliu savo sunu labiau uz viska pasaulyje. O svarbiausia kad esu sveika as ir jisai. Daugiau man niekas nesvarbu, nors tas vaikas ir per burna man islystu. Manau visoms turetu buti svarbiausia vaiko ir mamytes sveikata, o kokiu budu vyko gimdymas tai maziausiai turetu rupeti. Svarbiausia rezultatas

Labai pritariu Dax - puiki ir motyvuota nuomonė Labai Ačiū už patarimus, juos užsirašiau į savo užrašus, kur renku informaciją apie CO Ir nėra tikrai taip ant durniaus, vat, užsimaniau CO ir tiek. Džiaugiuosi, kad turiu apsisprendimo galimybę, ir, prieš apsispręsdamas daug dirbu vienu ar kitu klausimu.Baigiu galvą perkrauti informacija, kurią turiu surinkusi - šiaip, įdomi pamąstymui net diplominio tema būtų Peržiūrėjau keletą garsinių filmų, kaip atliekama pati operacija, kalbuosi su tai išgyvenusiomis mamomis, esu išklausiusi ne keleto, o keliasdešimt gydytojų - ginekologų nuomonių... - žodžiu, ruošiuosi labai atsakingai.
Plius Mamytėms iškarto garsiai pasakau - kai koks žmogus mesteli neapdairiai, kad jei jau vaikelis gimsta nenatūraliai(po CO), ar mama nesugeba pienuku ilgai maitinti - tai žinokite, čia yra būtent kompleksas išlindęs ar baimė kokia To, klausiančio, ar taip kalbančiojo.Pati esu psichologė, rudenį būsima magistrantė.Tai taaaiiip norėtusi susodinti grupelę liūdinčių ar nepasitikinčių mamyčių, kurios nepragimdė natūraliai, o paskui pasiduoda kvailai aplinkinių nuomonei - tipo Jos nepilnavertės Pasauliui Mes, Moterys, Dovanojame GYVYBĘ Tad koks skirtumas, kokiu būdu Ji atėjo į šį pasaulį?O kaip tada pradėjimai mėgintuvėliuose, spermos donorystė, dirbtini apvaisinimai?Tai ne iš dyko būvimo - o iš Didelės nevilties, iš To Didelio, pasiaukojančio noro turėti vaikelį...
Pas mus dar gajus mąstymas, kad tereikia vyrui užlipti, suleisti ir jau bus vaikas...Bet ar įsivaizduojama, kiek porų nueina ašarų ir kryžių kelius kol pastoja?...Kažkaip manau, kad tokioms poroms niekada neišsprūstų iš lūpų toks posakis, kaip nepilnavertis gimdymas ar maitinimas.
Savo pirmagymį sūnų ,,kruvinai darėme,, 3 metus.Tai reiškia, kad tris metus, diena iš dienos sekėm su gine mano BT, įvairios konsultacijos, vitaminai, ampulės ir begalinis mūsų pačių ryžtas padėjo pastoti.Ir kai pasitikėjau jau savo gine, kad gimdyti turiu naturaliai, čiut, per plauką, nepraradom to vaikelio...O antrąjį sūnų tai praradom per gino kaltę, nors lankiausi privačiai ir pinigėlius ėmė pasišokinėdamas...Nesugebėjo pamatyti baisios infekcijos, nesugebėjo pamatyti stojančią vaisiaus veiklą...
Tai va...Mamytės, patirties pilna... Aš jau pasirinkau teisingiausią ir saugiausią Vaikelio atėjimą į šį pasaulį būdą...Taip pat ir savo Moteriškumo, garbės ir humaniškumo išsaugojimą...O kai glausiu šalia rožinį gumulėlį, tai su šypsena ir randai greit išgis ...

Na, jei nieko nesako sąvoka "ekstrinė CP", tai nenuostabu, kad nesuprantat. Aš nesuprantu, kodėl prasikankinusi sąrėmiuose "n" valandų, neišgimdžiusi ir po to su didžiausiu stresu vis viena nuvežta pjauti turėjau jaustis labai gerai Todėl ir nesijaučiau. Bet tai truko neilgai.
O tai, kad turiu sveikus vaikus ir yra tas rezultatas, kuris mane įkvepia. Ir būtent tai ir yra svarbiausia - su tuo sutinku

Kalba eina apie moralinį diskomfortą - ale NEGIMDŽIAU. Šiuo atžvilgiu ekstrinis cz kaip tik turėtų būti "lengvinanti aplinkybė" - patyrėm visą gimdymo "malonumą", tik neišstūmėm. Fizinis blogumas kas be ko didesnis - ir sąrėmiai, ir operacijos sunkumai. Pati tai patyriau du kartus, bet nei vienu atveju nesijaučiau blogai psichologine prasme. Aš nešiojau, aš ir pagimdžiau, iš parduotuvės niekas neatnešė Svarbiausia laiminga pabaiga, o ant visko kitko (ypač ant užkietėjųsių natūralisčių ) man nusiš..kt

Papildyta:



Papildyta:



Tik nereikia.......... Pati buvau isvezta i operacine ekstriniam CP, todel ir sakau prie ko cia psichologines problemos kad pati negalejau pagimdyti. Labai teisingai sweet dreams pasake is parduotuves niekas neatnese, mano vaikas, o kokiu budu jis gime man nusisikti. Taip kad del to as jokio diskomforto nejauciu. Jei as jo pati neisstumiau tai dar nereiskia kad as esu kazkuom prastesne mama uz visas kitas. Naujagimiui yra reikalinga sveika moraliskai del gimdymo traumu nesuzalota mama