Įkraunama...
Įkraunama...

Antras gimdymas po Cezario

QUOTE(klaara @ 2009 11 05, 09:55)
Sunkiausia buvo ne fiziniai skausmai,bet  psichologine emocine savijauta-prastai jauciausi visom prasmem-kad nemaciau kaip gimsta mano vaikas( cp dare su pilna narkoze),tarsi buvau jo negimdzius pati(taip juk ir buvo,deja),ilgai negalejau dar atsigauti,jauciau nepasitenkinima ,kalte,nuoskauda ir tt..Po antro natauralaus gimdymo greit atgavau jegas,jauciausi nuveikusi viska,ka turejau padaryti ,kad gimtu vaikas,jauciausi nuostabiai -gal metus buvau euforijoj po naturalaus gimdymo,prisiminimai apie ji man teikia daug jegu iki siol wub.gif


Pas mane irgi pirmas CP,antras natūralus smile.gif .O po CP jaučiausi lygiai taip pat,kaip aprašėt unsure.gif .Jaučiau labai didelį poreikį pagimdyti pati,o psichologinė dvasinė savijauta po to nuostabi.Irgi buvau euforijoj,jaučiau begalinį laimės,džiaugsmo,pilnatvės pojūtį,tai nenusakoma žodžiais wub.gif .Pagimdyti pačiai man buvo labai svarbu ir džiaugiuosi tuo ligi šiol.O kad tai vaikeliui nepalyginamai geriau,tai jau yra įrodyta ir atlikti moksliniai tyrimai,nes būtent CP sukelia daug didesnį stresą unsure.gif .










Atsakyti
Jei galėsiu rinktis, rinksiuosi natūralų gimdymą...Bet tik tada, jei antrasis kūdikėlis pilvelyje neužaugs iki 4 kg, kaip pirmasis. Po 14 val. bandymų pagimdyt pačiai, mano sūnelis nepralindo pro mano klubų kaulus, todėl buvo padarytas extra CP. Ir, nors kaklelis buvo pilnai atsidaręs, galvytė įsistačius, stūmiau vaikutį, vis jaučiu nuoskaudą, kad nepadariau visko iki galo... unsure.gif Užtat antrą kartą norėčiau padaryti tai pati. Aišku, žinodama, kad nepakenksiu vaikeliui...Nes gydytoja, jau gimus sūneliui, pasakė, kad labai džiaugčiausi, kad nepagimdžiau pati, nes žala vaikeliui ir man būtų buvusi daug didesnė, nei nuo CP.
Atsakyti
QUOTE(IngaKo @ 2009 11 07, 10:07)
Savo vaikinuka pagimdziau irgi CP pagalba, nes po ilgu kanciu, skubiai skubiai buvau isvezta operacinen. Jokiu ten psichologiniu ar dar kazkokiu nepatogumu nejauciau tada ir nejauciu dabar. Juk tas kudikelis per visa nestuma buvo su manim ir vien del to, kad pati nepagimdziau, nesijauciu kazkokia ne tokia. Viskas puiku ir jokiu minciu negeru nekyla. Antra kleckuti irgi noreciau CP  ax.gif

drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif
Atsakyti
Sveikos, keliu temą į viršų , nes vis artėja antra didžioji diena, truputėlį nerimauju kaip šį kartą pasiseks, pasidalinkit savo patirtim.
Atsakyti
Manau, viskas priklauso nuo to, dėl kokių priežąsčių buvo operuojama pirmąkart. Jei dėl sėdmėninės pirmaeigos, aktyvaus herpio ir t.t., ko antrojo gimdymo metu NĖRA, tada kliūtys pagimdyti pačiai tik teorinės. Randas šiais laikais plyšta labai retai, ypač jei tarpas tarp gimdymų ne 9 mėn smile.gif
Bet jei cezarį lėmė mamos ligos ar anatomija, stenkis nesistengus, vien dėl noro pati nepagimdysi schmoll.gif Nebent su labai skaudžiomis pasekmėmis, ko nei viena tikrai nenorėtų...

Mano patirtis tokia - pirmasis ekstra cezaris dėl kliniškai siauro dubens ir sutartinis personalo tikinimas, kad pačiai gimdyti daugiau niekas neleis, tik operacija. Neprieštaravau, nes jausmas, kai vaikas, negalėdamas išlįsti, man kaulus laužo ir pats dūsta, švelniai tariant nekoks. Visgi po beveik trejų metų, antrojo gimdymo metu, budinti gydytoja nusprendė, kad galiu pagimdyti pati. Aišku, negalėjau, tai rezultatas tas pats - operacija po n valandų kankinimo. Savo noru to tikrai nebūčiau rinkusis, nes prieš gamtą nepašokinėsi, esu kokia esu ir dubuo nepadidės, kad ir ką bedaryčiau. Juokingiausia (o gal graudžiausia), kad dabar mano ginius bando įteigti mintį, kad šįkart gal jau pačiai pavyks doh.gif Niekaip nesuprantu, ar mano ligos istorija nematomu rašalu parašyta, ar dėl to, kad niekam niekada į kišenę pinigų nededu, bet jaučiuosi kaip eksperimentinis triušis, iš kurio laukiama stebuklo doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sweet Dreams: 14 lapkričio 2009 - 16:49
Ištikrųjų keista, kai dviejų gimdymų eiga panaši, o vis tiek bando išrasti dviratį g.gif labai nesinori tikėt, kad kalta kišenė doh.gif Na man pirmąjį cezarį darė irgi dėl kliniškai siauro dubens, nes dukrytė buvo peraukštai, veiduku į viršų ir nesistatė taip kaip reikėjo (o kliniškai tai ne anatomiškai siauras?). Tarpas tarp gimdymų kaip ir nemažas - 2,5 metų, tai mąstau ar šansai yra nemaži...
Atsakyti
QUOTE(pachuco @ 2009 11 14, 17:42)
Ištikrųjų keista, kai dviejų gimdymų eiga panaši, o vis tiek bando išrasti dviratį g.gif labai nesinori tikėt, kad kalta kišenė doh.gif  Na man pirmąjį cezarį darė irgi dėl kliniškai siauro dubens, nes dukrytė buvo peraukštai, veiduku į viršų ir nesistatė taip kaip reikėjo (o kliniškai tai ne anatomiškai siauras?). Tarpas tarp gimdymų kaip ir nemažas - 2,5 metų, tai mąstau ar šansai yra nemaži...
Nesako "anatomiškai", man atrodo. Kliniškai - reiškia, kad neatitinka vaisiaus galvos ir mamos dubens kaulų apimtys. Šansai pagimdyti pačiai yra nebent tada, kai vaisius gerokai mažesnis, bet joks echoskopas tiksliai to neparodys, todėl telieka bandyt laimę, jei labai norisi. Mano atveju pirmasis vaikas buvo nusileidęs ir įsistatęs tinkamai, gimęs svėrė 3.300 kg, nedidelis pagal šiuolaikinius standartus, todėl iškart gydytojai ir pasakė, kad nėra šansų pačiai pagimdyti kitąkart. Dukrą, gimdymo metu, echo rodė 3.500 kg. Bet gimė mažesnė nei sūnus - 3.100 - ale vis tiek nepagimdžiau pati.

O kad viskas įvyko dėl pinigų, esu įsitikinusi 99 % unsure.gif Mane atvežė į AK iš Trakų (ten gimdžiau pirmąkart) su mano ginės ir Trakų siuntimais operacijai. Bet labai nekokia gydytoja pasitaikė, nenorėjo nieko nei girdėt, nei skaityt. Visą laiką kalbėjo negražiai, kad aš išlepusi ir šiaip sau operacijos noriu. O man šokas buvo, kai 2 metus ir visą nėštumą girdėjau tikinimus, kad tik operacija bus, o čia liepia pačiai BANDYT. Gi čia ne knygą skaityt, ruoštis išvis ypatingai reikia po pirmojo gimdymo su cezariu unsure.gif Ir po visko dar ta gydytoja pareikalavo atlygio doh.gif Mat labai sunkus gimdymas buvo, kiek ji daug pastangų įdėjo, kad mus išgelbėjo doh.gif aišku, nedavėm nė cento. O kad dėl pinigų viskas - mačiau kaip ji bendrauja su moterim, kuri su ja tarėsi. Kaip diena ir naktis pasikeitė doh.gif

Vienžo, kad ir kokia principinga esu tuo klausimu, dabar neatmetu galimybės tartis, kad vėl kas nenuspręstų eksperimentuoti. Nes kaip jau sakiau, mano ginius apie tai jau užsiminė doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sweet Dreams: 14 lapkričio 2009 - 20:48
pati buciau tik uz naturaluma, bet kai po pirmojo komplikuoti gimdymo teko mane operuoti o su antruoju leliuku jau is karto buvo pasakyta kad paciai gimdyti neleis tai kazkaip jau susitaikiau...dabar laukia treciasis cp, ir kazkodel neramu...nors du cp praejo neblogai bet vistiek man operacija lieka operacija, nezinai kaip pasibaigs ir tau ir leliukui....labai tikiuosi kad ir sis kartelis bus sklandus tiek man tiek mano maziukui...o del psichologiniu dalyku nesuku sau galvos, koks skirtumas kaip pasauli isvysta leliukaus, juk tu ji myli ne ka maziau...o jei jau nepavyksta naturaliai pagimdyti tai reikia tik dziaugtis kad yra ir kitokiu budu, lengvinanciu mamos ir vaikelio atejima i si pasauli...juk nuo to meile vaikiukui nuo to nesikeicia...
Atsakyti
Sveikos merginos,
norejau paklausti ar nors vienai is jusu tas planinis cezaris buvo savo noru, na ta prasme ne del sveikatos sutrikimu ir butinybes daryti CP, o tiesiog, kad taip nusprendet, noreciau zinoti pas koki gyd. daretes ir ar taip aplamai imanoma )Kaune), aciu uz atsakyma, turbut i AZ tokia info apie gyd. Dabar labai kamuoja klausimas kaip gimdyti, nes i klausima cezaris ar naturalus gimdymas? cituoju akuseres-ginekologes zodzius: "Vienareikšmiškai atsakyti negalima. Yra atlikta daug studijų, parašyta daug mokslinių darbų šia tema, tačiau konkretaus, moksliniais įrodymais pagrįsto atsakymo taip niekas ir nepateikė."
tai manau ir naturalus gimdymas ir CP turi savu pliusu ir savu minusu, o rizika, kad kazkas pakenks kudikiui ar mamai, lygiai taip pat, kaip naturalus gimdymas gali irgi net labai pakenkt kudikiui ir mamai. Cia iskart ginuosi ax.gif nuo tu, kurios gal but, prades mane smekti ir mokyt, kad kaip negalima daryti CP, kaip tai kenkia ir visi likusieji bla bla bla., rolleyes.gif
4u.gif

Atsakyti
QUOTE(Salvina @ 2009 11 07, 15:42)
Pas mane irgi pirmas CP,antras natūralus smile.gif .O po CP jaučiausi lygiai taip pat,kaip aprašėt unsure.gif .Jaučiau labai didelį poreikį pagimdyti pati,o psichologinė dvasinė savijauta po to nuostabi.Irgi buvau euforijoj,jaučiau begalinį laimės,džiaugsmo,pilnatvės pojūtį,tai nenusakoma žodžiais wub.gif .Pagimdyti pačiai man buvo labai svarbu ir džiaugiuosi tuo ligi šiol.O kad tai vaikeliui nepalyginamai geriau,tai jau yra įrodyta ir atlikti moksliniai tyrimai,nes būtent CP sukelia daug didesnį stresą unsure.gif .


drinks_cheers.gif wub.gif .Dziaugiuosi uz Jus!
Atsakyti
Aš irgi tik už CP.Manau, jog viskas yra paprasčiau,nes su pirmu ir kirpo ir siuvo ir gimdant sakudėjo, ir ilgai gijo ir nejautrumas "ten "kuri laika buvo.Todėl antro noriu tik CP. Tik kad bandau tartis ir daktarai vis BANDO atkalbinĖTI , kas mane baisiai biesin
Atsakyti
QUOTE(heracija @ 2009 11 18, 12:43)
Aš irgi tik už CP.Manau, jog viskas yra paprasčiau,nes su pirmu ir kirpo ir siuvo ir gimdant sakudėjo, ir ilgai gijo ir nejautrumas "ten "kuri laika buvo.Todėl antro noriu tik CP. Tik kad bandau tartis ir daktarai vis BANDO atkalbinĖTI , kas mane baisiai biesin


Na bando atkalbinėti ne šiaip sau. Daktaras neturi teisės daryti cezario operacijos vien dėl to, kad to nori nėščioji. Yra griežtai reglamentuoti atvejai ir būtinos medicininės indikacijos, kad būtų daromas cezaris. Visais kitais atvejais gimdymas turi būti priimamas natūraliu būdu.
Gydytojui, nesilaikančiam numatytos tvarkos ir darančiam cezarį vien todėl, kad nėščiajai taip patogiau, kad ji to labiau nori pan., gręsia tam tikra atsakomybė. Todėl manau, kad gydytojai bijo ir privengia daryti cezarį šiaip sau.
Atsakyti