QUOTE(saulyte_gelyte @ 2009 05 14, 10:39)
Na čia labai jau vienpusiška pozicija.. Dauguma mūsų nori pagimdyti natūraliai, dauguma mūsų, praėjusios kursus ir prisiskaičiusios knygų, net nemąstom apie operacijos galimybę mūsų atvejais, bet viskas pasisuka taip, kaip pasisuka. Aš džiaugiuosi, kad pasirinkau saugumą vaikui, o ir sau, ir gimdžiau gydytojo priežiūroje, kuris, reikalams pakrypus ne taip, kaip buvo planuota, IŠGELBĖJO mano kūdikį, kuris, ačiū dievui, medicinos pažangai ir mano "pernelyg dideliam pasyvumui, norui kontroliuoti procesą, etc." dabar yra ne tik gyvas, bet ir sveikas, tfu tfu tfu.
Džiaugiuosi dėl Jūsų. Kai gimė mano vaikas, mąsčiau lygiai taip pat.
Šiaip nemėgstu rašinėti tokiomis temomis, nes anksčiau ar vėliau pokalbiai nukrypsta į asmeniškumus. Bet štai vakar tarsi koksai vidinis balsas liepė sėstis ir rašyti; nežinau kam, turbūt, kad perskaitytų tas, kam reikia.
QUOTE(visai kitokia @ 2009 05 14, 12:45)
tai dabar mastau is naujo: jei pirmu atveju cezaris, nes mano fiziologine struktura tokia, kad po sastangu, galvyte istrigo ir pradejo dingineti tonusai+ nubegus zalsviems vandenims per 3val kaklelis buvo atsidares 4 cm ir per sekancia valanda neatsidare daugiau, TAI PO 11 MEN PASTOJIMO MANO FIZIOLOGIJA NELABAI KAIP IR PAKITO. Siulomas sekantis cezaris del to, kad nesikartotu pirmine situacija: kai "padarai visa darba", o rezultatas- pjuvis. Tad gal is karto pradeti nuo cezario? As non stop gyvenu su situ klausimu. Mano vidus tyli!
Vieni gydytojai- tik uz cezari, kiti- 70% moteru po cezario pasigimdo pacios. O ka daro 30% likusiuju? Gimdo pacios ir paskui jas "pjauna"?
Dar taip sunkiai neteko priimti sprendimo...
Beje, as is tu "cezariniu", kurios pagimdziusios 01:20 nakties, ryte jau kelesi, vaikeli pasiliko prie saves (nors dienos metu jis gulejo po "lempom", padidinta gelta, del to ir zalsvi vandenys), tik karta buvo suleisti nuskausminamieji. Skyriuje mane vadino "partizane". Gal del to, as neatsimenu po operaciniu skausmu visiskai. Svarbu buvo, kad dukryte jau rankose.
Bet tai jau visai kitas vaikas, jūsų sąveikia kitokia, galų gale, jei norite fiziologijos, jo galvytės skersmuo ir kūnelis kitokie. Jeigu Jūsų vidus tylėtų, spėju, nesilankytumėt tokiose temose, nebūtų svarstymų (dar gali būti - bent man taip būna - kad jei jaučiate didelį poreikį viską išmąstyti, pagrįsti ir įvertinti, labai sunku prakalbinti vidinį balsą... dargi turit laiko, pabandykit apie tai negalvot, gal atsakymas ateis savaime). Pabandykit įsivaizduoti, kaip jausites po operacijos. Jei laiminga ir dėkinga, ir jei numanot, kad nebus graužaties (o gal reikėjo bandyt?) ir nusivylimo, gal toks jūsų kelias ir geriausias sprendimas.
Beje, man gydytojai susakė daug mažesnį po CP natūraliai pagimdančiųjų procentą, bet, pamenu, taip apsidžiaugiau, kad tai apskritai realu ir įmanoma (bandyti gimdyti pačiai po operacijos)...
Bet gimdyvė labiau įtakoja savo gimdymą negu gydytojai. Tie patys gydytojai atsiduria šalia, nes ji taip renkasi (gal yra pernelyg pasyvi, nori kontroliuoti procesą, užsitikrinti saugumą ir dėl kitų priežasčių, bet šiaip ar taip - čia yra jos pasirinkimai ar pasirinkimų rezultatai).
