Antras gimdymas po Cezario

Tai gydytojai geriau už vaikuką žino, kada jam atsirasti? Aš gal nepasitikėčiau gydytojais, kurie taip sako... grynai iš patirties nepasitikėčiau. O dėl dūsinimo, kai nukerpama virkštelė (o per CP ji nukerpama kuo greičiau), vaikui taip pat pritrūksta deguonies, kol pradeda veikti plaučiai. Na, kažkodėl paskaičius apie tokius gydytojus, visuomet užeina pykčio banga; todėl daugiau nerašysiu ir neteršiu eterio, nors minčių pilna. Jeigu visgi bus operacija, bent paprašyk, kad gimusį vaikelį paliktų su Tavim.

Pandorita, prasau rasyk, labai idomu ir naudinga, bent jau man!

Idomu, ne tik Tau, bet dar ir man. Tai esam kaip minimum 2
Labai jau pandoritos stilius man artimas. Nesinori gincytis, o klausytis (mano naturai, tai didelis pasiekimas ).
Zinai, as pirmo laukimo metu panasiai masciau, skaiciau, rasinejau.. Tas netiketas cezaris ir maitinimo nesklandumai man taip bumbtelejo per galva, kad is pozytivios-isijauciancios i intuicija-romantiskos motereles pasiverciau i realesne puse. Nustojau svaicioti, nebeskaiciau nei A. Zarskaus, R. Semetos, nes man...realybeje neatitiko. Todel ir per galvele trenke..
As labai megstu analizuoti mintis, zmones ir t.t. Nieko siaip sau nebuna. Turiu drauge, kuri nepatingejo suvesti mane su keliais specialistais del informacijos apie "ne-cezari" antra karta. Ipyle zibalo i mano jau ramu apsisprendima. Ir vis klausiu: kodel? kodel as istisai vaikstau su ta mintim? Kodel pasigimdziusias pametinukus moteris uzkalbinu ir vis renku informacija? Kodel cia turi atsirasti mano stiliaus ar panasiai mastanti pandorita ir tais tinkamais zodziais parasyti taip, kad as klausyciausi?
Siandien nuo pietu nebesinori rinkti argumentu. Siandien jau gime mintis "O gal pabandyt?"

Papildyta:


Ir sutinku ir ne. Sitie dalykai gal labiau susije su paciu auklejimu. As ir mano sesuo gimusios naturaliai. Bet mes skirtingos absoliuciai. Pagal sias Tavo mintis, ji turetu buti "cezarine", letai juda i prieki, nekelia sau tikslu, o iskeltus sunkumus butinai aplaisto asaromis..O man: tik duok galimybe ir as ja griebsiu..

Mano dukra "cezarine". Negalima lyginti vaiku, bet ji lenkia savo bendraamzius fizine prasme, gal dar ir "Zodine", nes jau 1.4m. bandom susikelbeti. Pediatre stebejosi, koks didelis jos zodynas.Lipant laisptais skaiciuoja "vens, duuu, tlyyys" Vienintele ligele- viduriavimas nuo kaimisko pieno ir 2 x slogyte. Buryje vaiku- mamos kaip ir nereikia. Is pradziu stebi, o paskui isijaucia.
Turim pazystama, gimusia naturaliai 4d anksciau uz mano dukra..Neseniai vaiskcioti pradejo, vaiku bijo, sedi ir su sauksteliu zaidzia 30 min...
Va, del to, as tu kazkokiu esminiu skirtumu tarp cezariniu ir naturalu nematau...

Jus mane ne taip supratot
gydytojai tikrai mato kada ilgiau vaikiuko negalima nesioti, nes jei vandenys pazaliuoja ar placenta ima senti, nerizikuoja vaikiuko sveikata ar gyvybe
del dusimo: as kalbejau apie toki dusima, kai yra nubege vandenys vyksta saremiai o gimdos kaklelis neprasiveria nei per kur, po kurio laiko ima blogeti vaiko sirdies tonai nes jam ima trukti oro (man su pirmu taip buvo, todel sekundziu reikalas buvo kai veze i operacine)
Kaip po operacijos Jums paliks vaika, kai po nejautros minimum dvi valandas purtaisi kol iseina narkoze, keltis gali arba vakare (jei operacija padaryta ryte) arba kita diena, juk vaiku pasirupinti negalesi, nei jam pampersa pakeisti nei jo pakelti, nes guli pajungta laselinemis ir yra be galo silpna.
Jus turejote cezari ar tik is knygu taip sprendziat apie viska?

Ir mano vaikas po cezario neturejo jokiu problemu, buvo ramus nei jam pilvuka pute nei siaip kazkokiu nervisku problemu turejom, todel tai yra tik mitas
as nesakau, kad cezaris yra gerai, labai noreciau pati pagimdyt, bet jei gamta man nesuteikia to tai geriau jau taip nei is vis vaiku neturet

..as tokiu atveju nelandziociau po sitas temas...Ramybes nepriduoda. Yra kaip yra. Buk laiminga ir sulauk meto, kada jau ant ranku laikysi..

as pradzioj stresavau, kad nu kodel as negaliu pati, dabar viskas gerai as su tuo susitaikiau
visko buna o gal dar stebuklas bus
na mums jau nedaug laiko liko laukt 19 apziura ir jei nieko tai 25 jau tureciau leliuka turet

sveikos mamytes ir busimos
as trecia karta nescio ir tikrai noreciau stebuklo nes man cezeras tikras kosmaras as pirma karta bijojau gimdyti gal todel nieko neisejo ir po20 val jau supavau leliu po cezario antras planinis nors laukem iki41 savaites kad koki pozymiai bet deja
o stai ir vel garantuotas
o taip norejosi dideles seimos na bet ir triju uzteks operaciju na gal as ir nei tema bet laukti naturalaus gimdymo po cezario tai kaip laukti stebuklo linkiu sekmes visoms

Algyte, aš norėjau ir apsigalvojau apie gydytojus rašyt... Šiaip smagu, kad kažkam įdomu, man irgi smalsu kitų patirtis... ateičiai

Aš Jus suprantu. Tais atvejais, kai kyla grėsmė gimstančiojo ar motinos gyvybei, nebelieka laiko kontempliuoti ar taisyti, tenka gelbėti. Čia nei rūsenančios žarijos diskusijai nerandu. Bet kai turime pasirinkimą, kartais būna sunku apsispręsti.
Taip, mano vaikelis atėjo per Cezario pjūvio operaciją. Tačiau kad ir kaip jis būtų gimęs, tai nekeičia tikrovės – ir jei jis kartais būtų gimęs kitaip, tai, ką čia rašau, nebūtinai būtų buvę netiesa. Tiesiog dabar visus perskaitytus dalykus perleidžiu per savo vidinį filtrą.
Taip pat manyčiau, kad pagal vieną vaiką (Jūsų, mano ar kieno kito) nereikėtų spręsti apie visumą ir daryti abibendrinančias išvadas. Vieni turi neurologinių problemų ir žarnyno disfunkciją, kiti jų neturi. Jų turi ir be operacijos gimę vaikai.
Dar truputėlį papasakosiu apie savo atvejį. Mano vaikas gimė pusvalandis po vidurnakčio. Po operacijos jaučiausi gerai (man buvo taikyta spinalinė nejautra), šeštą ryte jau turėjau persikelti į lovą su ratukais, paskui į kitą lovą, aštuntą gavau savo kūdikį, kėliausi, popiet jau ėjau į tualetą, keičiau pampersus ir pan. Taigi, numanau, kad po operacijos likti su kūdikiu, jį glausti ir maitinti yra įmanoma. Gal nepopuliaru, nepatogu gydytojams, ne visais atvejais, bet apskritai - įmanoma.
Ir dar. Gamta suteikė mums galimybę pačioms kažkiek įtakoti savo gyvenimo įvykius, ką mes ir darome. Visa, ką šiandien turime, yra mūsų ankstesnių veiksmų pasėkmės, kad ir kaip mums tai kartais nepatiktų.



Gal netiksliai surašiau mintis. Aš taip pat čia prieštarų nematau. Grįžtant prie mano to nelabai vykusio pavyzdžio apie darbuotoją, gavusį sunkią užduotį – juk jeigu kiti darbuotojai, negavę tokios užduoties, nedirbs savo įprastinių darbų, jų pasiekimai tikriausiai bus prasti. Taip ir su vaikais. Vienas gauna sunkią užduotį ir puikiai su ja susidoroja, taip įgydamas stiprybės ir patirties. Kitas nesusidoroja arba dorojasi lėtai, palaipsniui. Dar kitas negavo tos užduoties, bet jam tiesiog sunkiai sekasi. Anyway, gimimo būdas juk nėra vienintelis žmogų charakterizuojantis dalykas; svarbi ir genetiškai paveldėta informacija, ir nėštumo eiga, ir pirmieji mėnesiai. Galbūt įveikus didelę kliūtį prasiplečia žmogaus galimybės ir jis natūraliai pradeda kelti sau didesnius tikslus (nes tai atitinka jo jėgas)? Čia švieži pasvarstymai, nežinau, kiek jie teisingi.
Dėl tų skirtumų. Girdėjau, tyrinėtojai randa bendrų dalykų, būdingų cezarinukams (padidėjęs tonusas, smegenų pakitimai, žarnyno problemos, visko nepamenu, nes mums to nebuvo). Bet tie akivaizdūs ir aiškiai susieti dalykai juk dažniausiai išnyksta su laiku (nekalbant jau apie tai, jog pasireiškia ne visiems). Nepritariantieji CP kaip esminius deklaruoja vėliau pasireiškiančius ir ne tokius akivaizdžius dalykus (tikriausiai skaitei). Bet Tavo atveju tikriausiai irgi turėtų būti kažkoks kablukas, jei su pirmąja dukryte viskas gerai, o abejonių vis vien kyla.
Beje, o Tu esi vyresnė sesuo?


Jus tik mums praneškit jau po visko, kaip sekėsi


Taigi trys - jau daugiavaikė Šiame forume yra ne viena mama ir su keturiais CP. Sėkmės ir Jums!

Sveikos, įdomi diskusija verda
Labai cituojamas sakinys sudomino
Normalus gimdymas, pasibaigęs cezariu - dėl gimdyvės kaltės?

Pandorita Butinai pranesiu, kai pagimdysiu

del tu Jusu pskutiniu sakiniu tikrai nesutinku, klausiau pas gydytoja, kodel man taip yra ir kodel as negaliu pati, ji sake, kad taip yra suredyta, tokie genai ir pan. ir tikrai mes pacios negalim to itakoti, kad ir kaip saugotumemes ar kazka bandytume darytu
Gerai kai jus jautetes gerai, as dar puse metu kankinausi del rando, o nesneku apie pirmas savaites kai net is lovos sunku pasikelt negalejau, kiekvieno organizmas operacijas priema skirtingai, vieniems viskas gerai kitiems atmeta
na turim kiekvienas savo nuomone ir ji yra gerbiama
As jei tureciau pasirinkima, niekada nesirinkciau Cezario

Žodis kaltė čia netinka Bet gimdyvė labiau įtakoja savo gimdymą negu gydytojai. Tie patys gydytojai atsiduria šalia, nes ji taip renkasi (gal yra pernelyg pasyvi, nori kontroliuoti procesą, užsitikrinti saugumą ir dėl kitų priežasčių, bet šiaip ar taip - čia yra jos pasirinkimai ar pasirinkimų rezultatai). Kai gimė maniškis, pirmą laiką irgi stebėjausi "blyyn, kaip čia taip išėjo, kad gydytojai sudirbo visai normalų nėštumą ir beprasidedantį gimdymą". Tada ir pradėjau skaitinėti, domėtis; bet man viskas suėjo į vientisą paveikslą tik tuomet, kai ėmiau svarstyti, ar aš pati galėjau kaip nors įtakoti tokį rezultatą.


Na, jeigu Jus paklaustumėte to paties kito gydytojo, nuosaikaus natūralisto, ir jo atsakymas būtų priešingas, kaip tada? Jus pati save pažįstate geriau už gydytojus ir supermamas, todėl kad ir ką Jus pasirinksite, tai bus geriausias pasirinkimas. O dėl geros savijautos parašiau optimizmui įkvėpti. Gal Jums šįkart viskas vyks ramiai ir sklandžiai, ko ir linkiu

si kart buvau pas tokia naturaliste, ji mane taip atsiprasant istampe per apziura, kad ant tos kedes galvojau pagimdysiu
bet net ji pasake, nu nieko nepadrysim
as tiek aiskinaus kame cia esme. kodel buna tokios problemos, bet viska lemia genai, gali gyventi sveikai ir pan. nuo to cia nepriklauso.
Zmogus jau gimsta ir yra sutvertas taip kaip sutvertas
na cia mano nuomone
labai daug domejaus situo klausimu, nes labai turiu dideli nora pati gimdyt