QUOTE(angeloangel @ 2009 05 12, 15:47)
oij kad as tik galeciau ta pati daryt
net nedvejociau
O yra priežasčių manyti, kad negalėtum to padaryti? Nugi gali būti tas kaklelis dar ir kietas, ne visi gi gimsta 38 sav., kai kurie vaikiukai pageidauja būti mamoje iki 42 sav. (ir tikriausiai ne šiaip sau). Ką gydytojai sakė apie rando būklę, ar tyrė jį?
QUOTE(visai kitokia @ 2009 05 12, 15:38)
Bet va, protas kimba: "vaikui yra geris gimti be operacijos". Padiskutuokim, ka tai reiskia....
O ką širdis sako? O intuicija?
Vakar truputėlį apie tai galvojau (labiau apie metafizinius dalykus); bandžiau sukurpti kokį schematinį pavyzdį. Gavosi toks kreivas, bet... Tarkim, įmonės darbuotojas gauna sunkią užduotį (darbą, projektą). Pats gavimo faktas darbuotojo necharakterizuoja, nepadaro jo iš esmės geresniu ar blogesniu (nes neaišku, kaip jis tą užduotį atliks). Gal jis pasirodys kaip visiškas kvailys arba pakils karjeros laiptais - priklauso, kaip jis susidoros su situacija, kiek pasimokys. Netgi pasiekęs geresnį rezultatą nei jo kolegos galbūt bus daug praradęs (nepažiūrėjęs gero filmo, nenuėjęs į sūnaus futbolo rungtynes ir pan.). Ir tuo pačiu, jis bus jau patyręs, įgijęs. Taip ir su vaikais - žinoma, kad svarbu, kokiu būdu jis atkeliauja ir akivaizdu, kad ateidamas per CP jis atsineša su savimi papildomų užduočių; ir jo tolimesnis gyvenimas priklauso nuo to, kaip jis su tom užduotim susidoros. Gal patyręs didesnių išbandymų lenks savo bendraamžius, o gal lėčiau judės į priekį, nes vis gręžiosis atgal (į nenueitą kelią, nedagyventas dienas mamos pilvelyje). Mano pajautimu, gimdymo ypatumai ateina iš pasaulėvokos; tiesiog kartais žmogus negali išspręsti kažkokių vidinių dalykų, tada į pagalbą ateina gydytojai (jie, aišku, tų dalykų neišspredžia, bet padeda įveikti pasėkmes). Nuostabiausia, kad rinkdamasis mamą vaikas lyg gauna žinoti, jog gali gimti taip ar kitaip... ir jis vis vien ją pasirenka, nes jam reikia tokios patirties ir tos mamos.
Žodžiu, tas gėris nėra statiškas dalykas, kad jį būtų galima sugauti ir tyrinėti.
Kas dėl fiziologinių dalykų - apturėjusį CP moteris vis vien atsiduria rizikos grupėje, kad ir kokį vaiko atėjimo būdą ji pasirinktų. Man turbūt labai rūpėtų rando būklė ir mano pojūčiai/nuojautos
Dar pagalvojau, jeigu
negalvojimas (neskaitymas, neplanavimas) padeda labiau įsiklausyti į save, reikėtų gal taip ir daryti...